Ant Kėdainių krašto muziejaus sienos iškilmingai atidengta paminklinė lenta, skirta Lietuvos karininko, partizanų vado, dimisijos brigados generolas Jono Žemaičio-Vytauto atminimui įamžinti.

Atminimo lentą atidengė Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, J. Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Vilkienė ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) 2-osios rinktinės vadas, majoras Vidas Grunda.

Iškilmėse buvo primintas Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimas ir jo pagrindiniai darbai. Šiltomis mintimis apie generolą pasidalijo jo dukterėčia Aušra Vilkienė.

„Dėdę pažinojau labai trumpai, tačiau mano atmintyje jis išliko kaip labai gražus, aukštas, visada pasitempęs vyras. Manau, kad kėdainiečiai myli ir gerbia praeitį bei jos pamokas. Džiaugiuosi, kad radote galimybių įamžinti Jono Žemaičio-Vytauto atminimą. To reikia ne jam, ne kartu kovojusiems partizanams ir jų artimiesiems, bet dabartinei kartai bei ateities visuomenei“, – sakė A. Vilkienė.

Rajono meras S. Grinkevičius pasidžiaugė dviem dalykais – šios gražios iniciatyvos įgyvendinimu ir renginyje dalyvaujančiu gausiu jaunimo būriu.

„Ši diena svarbi ne tik Kėdainiams, bet ir visai Lietuvai. Manau, kad kuo daugiau turėsime panašių atminimo ženklų, tuo dažniau atsigręšime į praeitį. Labai gera šiandien matyti jaunimą. Pastebiu, kad tokiuose renginiuose dalyvauja vis daugiau jaunų žmonių. Mane tai džiugina, nes jaunimui reikia žinoti, kas gyveno Kėdainiuose, kokie vyko įvykiai. Vadinasi, jaunoji karta yra smalsi ir nori žinoti, ant kokių pamatų yra pastatyta mūsų šalis“, – sakė S. Grinkevičius.

Renginyje taip pat dalyvavo rajono savivaldybės administracijos vadovai, rajono tarybos nariai, savivaldybės skyrių vedėjai ir darbuotojai, Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir generolo Jono Žemaičio karo akademijos vadovai, Šviesiosios gimnazijos ir J. Paukštelio pagrindinės mokyklos moksleiviai, miestelėnai.

Prieš porą metų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui Vytautui Kundrotui ir Kėdainių krašto muziejaus direktoriui Rimantui Žirguliui gimė mintis pagerbti jauno karininko Jono Žemaičio karinės karjeros ankstyvąjį etapą Kėdainiuose.

Šiam sumanymui pritarė ir jį įgyvendino istorikas Vaidas Banys, skulptorius Juozas Šlivinskas bei architektė Birutė Kundrotienė.

Lėšų atminimo lentai ir jos įrengimui skyrė Kėdainių rajono savivaldybė.

Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimas Kėdainiuose

Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas TSRS okupacijos metais.

Jonas Žemaitis, 1926 m. baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1929 m. ją baigė, gavo leitenanto laipsnį ir gavo siuntimą tarnauti II artilerijos pulke. Nors artilerijos pulkas buvo dislokuotas keliose Lietuvos vietose, karininkas gavo įsakymą vykti į Kėdainius. Žemaitis Kėdainiuose tarnauti pradėjo jubiliejinių 1930 m. išvakarėse.

Tuo metu visoje Lietuvoje vyko pasiruošimas didžiulėms iškilmėms, kuriose kariuomenė visada vaidindavo svarbią rolę. Taip pat II AP buvo reorganizuojamas, svarstant, kuriuose miestuose geriausia dislokuoti baterijas.

Tarnauti jis pradėjo pulko vado paskirtas į 5-ją bateriją jaunesniuoju karininku, kaip pėstininkų leitenantas 3-je artilerijos grupėje. Lapkričio mėn. atliko savo pirmąjį budėjimą Kėdainių kareivinėse. Pradėjęs tarnybą buvo pasiūlytas mokytoju Kėdainių aukštesniojoje kultūrtechnikos mokykloje.

Tarnaudamas jis atliko visas pareigas, kurios priklausė leitenantui − dirbo su kareiviais, budėjo, važinėjo į pratybas ir mokymus ir t.t. Žemaitis išsiskyrė tuo, kad stengėsi tobulinti savo karininko kvalifikaciją. Jis nuolatos išreikšdavo norą išvykti į įvairius karininkų tobulinimosi kursus. Pvz., 1933 vasario−rugpjūčio m. J. Žemaitis komandiruotas į Vytauto Didžiojo karininkų kursus.

Po poros metų jis tapo artilerijos leitenantu bei baterijos vyr. karininku-komandos viršininku. 1934 m. kovo 31 d. Žemaitis pulko vado įsakymu nuo šių pareigų atleistas ir jau kaip leitenantas skiriamas III grupės štabo orientacijos karininku.

1935 01 22 pulko vadas V. Jasulaitis ėmė rūpintis perkelti J. Žemaitį į Klaipėdą 4-os baterijos vyr. karininko (komandos viršininko) pareigas. Kurį laiką tarnavęs uostamiestyje, vėliau Žemaitis išreiškė pageidavimą tobulintis prestižinėje prancūzų karo akademijoje. Po ilgų procedūrų jis gavo pulko rekomendaciją ir kariuomenės vadovybės sutikimą. Tačiau šituo jo tarnybiniai ryšiai su II AP baigėsi ir prasidėjo kitas jo gyvenimo etapas. 1936 07 15 išvyko į Kauną kaip komandiruojamas į užsienį.

1936 12 23 išrašytas iš II AP karininkų sudėties (anksčiau buvo perkeltas į IAP).

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543