Ir kas tas „koučingas“ – smalsavo visi, rugsėjo 7 d. susirinkę į Daugiakultūrį centrą, į kurį pakvietė Kėdainių švietimo tarnyba ir Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija. 

Kalbiniai žodžio „koučingas“ niuansai
Iš karto pastaba dėl paties žodžio „koučingas“. Šio termino (angl. coaching) siūlomi lietuviški atitikmenys – ugdomasis vadovavimas, asmeninis ugdymas, saviugda, konsultuojamasis ugdymas. Tačiau tuo užsiimantys darbuotojai, t. y. vadovai ugdytojai, ugdantieji vadovai, sako, kad lietuviški atitikmenys nelabai tiksliai atspindi esmę, tad visgi labai paplitęs žodis „koučingas“. Šią metodiką taikantys specialistai turėtų pasistengti sukurti tinkamiausią, tiksliausią terminą.

Pristatyta Koučingo akademijos studijų programa
Įsitikinti, kad koučingas yra praktinių sprendimų ir individualaus augimo metodas, sužinoti, kuo jis ypatingas ir kaip jis gali padėti gyvenime ir darbe, ugdant kitus, taip pat ir pačiam siekiant tobulėti, atvyko nemažai švietimo darbuotojų iš Anykščių, Panevėžio, Ukmergės, Telšių, Šakių, Raseinių, Jonavos, Jurbarko ir Kėdainių savivaldybių ir netgi mūsų rajono meras Rimantas Diliūnas kartu su Švietimo skyriaus vedėju Juliumi Lukoševičiumi.
Dr. Aurimas Juozaitis, kuris ir papasakojo apie šį metodą bei pakvietė mokytis vadinamojoje Koučingo akademijoje, koučingo praktika užsiima jau keleri metai ir yra baigęs ICF akredituotą koučingo specialistų rengimo programą, išlaikęs tarptautinius egzaminus ACC ir PCC kategorijai gauti, jam yra patvirtinta ACC (angl. Associate Certified Coach) kategorija.

Koučingo akademija – tai profesinio tobulinimo(si) studijos, skirtos švietimo įstaigų vadovams, pedagogams, švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, taip pat ir visiems pageidaujantiems ne tik susipažinti su šiuo metodu, bet ir padėti taikyti koučingo praktiką profesinėje veikloje.
Koučingo akademijos studijos remiasi Tarptautinės koučingo specialistų federacijos (International Coach Federation) patvirtintais profesinės kompetencijos standartais ir etinėmis normomis. Renginio metu buvo pristatyta išsami Koučingo akademijos 2012‒2013 mokslo metų studijų programa.

Metodo tikslas –  asmens augimas, darant konkrečius sprendimus
A. Juozaitis sakė, kad esminė koučingo paskirtis yra  kliento (ugdytinio) mąstymo įgūdžių lavinimas bei konstruktyvių nuostatų formavimas. Šiandien itin jaučiamas poreikis lavinti iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę, tobulinti refleksijos įgūdžius, ieškoti formų, puoselėjančių žmonių atvirumą ir norą keistis. Koučingo metodas kaip tik tam ir skirtas. Svarbus akcentas – koučingas netaikomas disciplinuoti ir manipuliuoti. Metodo tikslas – savivaldus asmens augimas, sprendžiant konkrečius ir ilgalaikio keitimosi bei augimo klausimus.
Koučingas svarbus ir tuo, kad didina žmonių tarpusavio pasitikėjimą, stiprina dalijimosi kultūrą, vienodai svarbiais laiko tiek procesą, tiek rezultatus. O juk tai labai reikšmingos mokyklų veiklos sritys, darančios įtaką  mokinių mokymosi kokybei.

Pagrindinis dalykas – atviras pokalbis
Labai įdomi renginio dalis buvo rajono mero R. Diliūno ir koučingo specialisto A. Juozaičio pokalbis. Juo norėta pademonstruoti, kaip daugmaž atrodo ugdančiojo vadovo ir „kliento“ bendravimas. Nes galima pasakyti, kad koučingas – tai tikslingas dviejų žmonių pokalbis,  kuriame vedantysis pokalbį (koučingo specialistas, ugdytojas) uždavinėja klausimus ir klausosi pokalbininko („kliento“, ugdytinio), tokiu būdu skatindamas jį apsvarstyti jam aktualų klausimą ir padėti jam pačiam rasti šio klausimo sprendimą. Pagrindinis klausimas, kurį kėlė gerb. meras – noras suprasti, kodėl dažnai panašios ideologijos nesutaria ir išskaido savo jėgas, o skirtingos – sutaria ir susivienija.

Meras nebijo pasakyti „nežinau“
Užklaustas ugdytojo, kuo dažniausiai remiasi gyvenime, kas padeda išspręsti įvairius klausimus, meras atsakė, kad stengiasi remtis savo patirtimi, kartu gyvenančių ir dirbančių žmonių patirtimi, sakė nevengiąs klausti nuomonės ir draugo, ir oponento, nebijąs pasakyti „nežinau“. Ir tai jam suteikia daug žinių, padeda suprasti ir kitą žmogų, ir kitą ideologiją. Taip pat merui labai svarbu, su kuo save tapatina, kokiai partijai priklauso, svarbu jausti kontekstą ir taip daryti sprendimus. O debatuose meras stengiasi parodyti oponentui ir tai, kas jam tiktų, t. y. parodyti tą pusę klausimo, kuri juos su oponentu vienytų, suartintų, o ne priešintų ir skirtų.
Renginio dalyviai turėjo progos pamatyti ir išgirsti inteligentišką, malonų, gan atvirą ir konstruktyvų pokalbį, kuriame svarbus buvo ne tik kalbėjimas, bet ir tylėjimas, pauzės. Pokalbio metu A. Juozaitis nedalijo patarimų ir nieko nesprendė, įkyriai neklausinėjo, o stengėsi klausytis, suprasti. Uždavinėjo klausimus taip, kad pokalbininkas pats rastų atsakymus į tai, kas jam svarbu.

Noriu suprati ar noriu nugalėti?
A. Juozaitis sakė, kad būtų gerai, jei mes visi vieni su kitais kalbėtumėmės su nuostata „noriu  tave išgirsti, noriu tave suprasti“, o ne „noriu tave nugalėti“. Išmokti kalbėtis ir atsiverti – tai vadinamosios atvirosios visuomenės kūrimas. Taip pat, jo nuomone, jei nori būti geras vadovas, negali pavaldiniams tik nurodinėti ir dalinti patarimus. Reikia įkvėpti žmogų dirbti, leisti jam pačiam spręsti ir prisiimti atsakomybę, tik tada jis dirbs su įkvėpimu ir kūrybiškai. „Motyvas bendrauti ir bendradarbiauti ateina per aiškumą. Tad reikia išsakyti, įvardinti. Labai svarbus skaidrumas. O pas mus, deja, labai neišplėtota dalijimosi kultūra, mes vieni kitais dažniausiai nepasitikime, per daug konkuravimo. Mums taip svarbu rodikliai, o ne tai, kaip jų siekiama, dažnai supriešinamas rezultatas ir procesas“, – apie tai kalbėjo A. Juozaitis.
Tad renginio metu ne tik susipažinta su koučingo metodu, ne tik įkurta akademija, bet ir patirta malonių bei naudingų akimirkų, išgirsta naudingų, išmintingų, gražių minčių.

Anot Henriko Vaicekausko, Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus,  šiuo metu rengiama medžiaga apie Koučingo akademiją.  Visa informacija bus paskelbta Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos interneto svetainėje.  

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė