Kaip žinia, Kėdainių turizmo klasteris jau yra kuriamas ir greitai, balandžio pradžioje, bus pasirašyta steigiamoji jungtinės veiklos sutartis. Kitų savivaldybių, kuriose klasteriai jau veikia, patirtis, tikrai pravers kėdainiečiams. Aptarti turizmo klasterių perspektyvas Lietuvoje, pasidalinti jų kūrimo gerąja patirtimi šią savaitę ir susirinkta į Kėdainius: kovo 25 d. Daugiakultūriame centre įvyko Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ ir Lietuvos inovacijų centru inicijuotas renginys „Turizmo klasterių perspektyvos Lietuvoje, iššūkiai ir galimybės“.

Renginyje dalyvavo kuriamo Kėdainių turizmo klasterio atstovai, taip pat būta svečių iš kitų savivaldybių – Anykščių, Biržų, Ignalinos, Klaipėdos, Tauragės − t. y. iš tų savivaldybių, kuriose jau veikia turizmo klasteriai arba jie jau yra kūrimo stadijos.

Po pristatymų ir pasisakymų Daugiakultūriame centre svečiai iš kitų savivaldybių buvo pakviesti apžiūrėti Kėdainių senamiestį (ekskursiją vedė Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis) ir papietauti viename iš Kėdainių klasterio narių viešbutyje-restorane „Grėjaus namas“.

Klasterių plėtros organizatorė  išryškino klasterių privalumus

Renginio „Turizmo klasterių perspektyvos Lietuvoje, iššūkiai ir galimybės“pradžioje pirmiausia visus susirinkusiuosius pasveikino rajono meras Rimantas Diliūnas, paskui su klasterių politika Lietuvoje ir teigiamomis jų pusėmis supažindino Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros klasterių plėtros organizatorė Daiva Krasauskaitė.

D. Krasauskaitė susirinkusiesiems išaiškino, kas tai yra klasteris, kas reglamentuoja klasterių veiklą, kokia yra jų veiklos koncepcija. Ji sakė, kad klasterių pirmosios užuomazgos atsirado dar 2007 m., o plati kūrimosi banga prasidėjo 2009 m. antroje pusėje, kai buvo paskelbtos finansavimo priemonės klasteriams remti iš ES struktūrinių fondų. Daugiausia Lietuvoje yra sukurta informacinių technologijų klasterių, taip pat daug energetikos ir medicinos sričių.

Kalbėdama apie turizmo klasterius, D. Krasauskaitė akcentavo, kad klasteris didina konkurencingumą, nes materialinius ir intelektinius išteklius suvienijusios vienoje srityje dirbančios įmonės, įstaigos, organizacijos gali lengviau gauti reikalingos informacijos, gali kurti bendrą rinkodarą, ruošti, platinti spausdintą reklaminę medžiagą, skelbti informaciją internete, kartu dalyvauti turizmo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Tad galima žymiai sumažinti vienam dalyviui tenkančią rinkodarai skiriamų lėšų dalį, užtikrinti bei palaikyti paslaugų kokybę, padidinti turistų srautą,o telkiantis bendram tikslui tapti labiau matomiems bei girdimiems.

Pasisakė jau veikiančių turizmo klasterių vadovai

Patį pirmąjį, jau nuo 2012 metų pabaigos veikiantį, Biržų turizmo klasterį pristatė valdybos pirmininkas Gintaras Butkevičius, o kiek vėliau sukurtą Anykščių − valdybos pirmininkė Sonata Veršelienė.

Biržų turizmo klasteris

Biržų turizmo klasterio steigimo iniciatoriai − Biržų rajono savivaldybė ir VŠį „Versli Lietuva“. Kaip sakė valdybos pirmininkas, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius G. Butkevičius, klasterio kūrimo pradžioje, pirmuosiuose susitikimuose, dalyvavo daug Biržų rajono verslininkų, tačiau tapti klasterio nariais ir vykdyti bendrą veiklą panoro 13 įmonių, įstaigų, verslo atstovų, kurie tiki idėja ir bendru tikslu.Šiuo metu klasterio veikloje dalyvauja Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų regioninis parkas, Biržų turizmo informacijos centras, viešbutis „Tyla“, Biržų pilies restoranas „Pilies skliautai“, kelios kaimo turizmo sodybos, sporto klubas, alaus darykla ir netgi avininkystės ūkis. Pradžioje verslo atstovai į vienas kitą žiūrėjo nepatikliai, buvo ginčų ir diskusijų, kurių metu kiekvienas siekė daugiau sau asmeninės naudos, tačiau vis dėl to pavyko kartu, bendradarbiavimo ir geranoriškumo principais vedamiems, prieiti prie bendro tikslo.
Pagrindiniai šio Biržų turizmo klasterio tikslai yra iki 2015 metų du kartus padidinti turistų srautą ir sukurti bei pateikti vartotojams patrauklius paslaugų paketus, skirtus moksleiviams, draugų grupėms, darbo kolektyvams, organizuojant verslo seminarus ar konferencijas, teikiant išskirtines laisvalaikio pramogas ir pažintinio turizmo paslaugas. Šiuo metu jau yra sukurta 19 paslaugų paketų, kurie turėtų tenkinti įvairių pramogų, įdomaus laisvalaikio praleidimo būdo ištroškusių klientų poreikius. Į paketus įeina vienos ar dviejų dienų renginiai, ekskursijos, įvairūs užsiėmimai.

G. Butkevičius sakė, kad ne viskas ėjo kaip per sviestą, buvo ir trukdžių. Ir dabar susiduriama ir su lyderių kaita, ir su narių pasyvumu. Tačiau kartu G. Butkevičius pasidžiaugė, kad sulaukia nemažos paramos ir iš Biržų turizmo informacijos centro, ir iš savivaldybės.

O kuo Biržai yra ir gali būti patrauklūs? Tai − unikalus Lietuvoje kraštovaizdis su gausiomis smegduobėmis – karstinėmis įgriuvomis, atsiradusiomis vandeniui išplovus žemėje slūgsančius gipso klodus, tai gilias senas aludarystės tradicijas turinčios alaus daryklos, dirbtinis Širvėnos ežeras, patvenktas dar XVI a. pabaigoje (seniausias Lietuvos tvenkinys), XVI–XVII a. kunigaikščių Radvilų pastatyta Biržų pilis. Norintieji gali aplankyti Biržų pilies muziejų, paplaukioti baidarėmis, pažaisti gamtojeoriginalų žaidimą „Montebolą“, kurį išrado biržiečiai, susipažinti su alaus virimo tradicijomis, paskanauti ne tik alaus, bet ir ekologinio avių ūkio gaminamų pieno, mėsos produktų.

Kurortiniai Anykščiai

Anykščių turizmo klasterio steigimo iniciatoriai − Anykščių rajono savivaldybė ir VšĮ „Versli Lietuva“.
Anykščių turizmo klasteris pradėjo veikti užsibrėžęs viziją tapti kultūrinio turizmo sostine ir sutaręs dėl kelių tikslų: iki 2016 m. padidinti lankytojų skaičių dvigubai, palyginti su 2012 m., sukurti patrauklius laisvalaikio pramogų paketus, plėtoti stovyklų, konferencijų paslaugų teikimo sferas. Vienas iš pirmųjų darbų – sukurti paslaugų paketus, kuriuos galėtų siūlyti Lietuvos ir užsienio turistams.

Anykštėnai siekia mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą, ilginti turistų apsistojimo laiką, stiprinti informacijos sklaidą bei narių tarpusavio bendradarbiavimą. Klasterio valdybos pirmininkė S. Veršelienė akcentavo, kad yra norima išsigryninti veiklą ir siekti, kad paslaugų teikėjų paslaugos būtų tik labai geros kokybės. Paslaugų paketus jie rengia mobiliai, t. y. nors ir yra parengtų paketų pavyzdžių, bet operatorius gali greitai parengti norimą paketą pagal konkretaus užsakovo pageidavimus.

Narių Anykščių turizmo klasteryje yra nemažai – net 18. Net šeši klasterio nariai – savivaldybės įmonės ir viešosios įstaigos. Klasteriui priklauso Anykščių turizmo informacijos centras, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Anykščių menų centras, Anykščių menų inkubatorius, Anykščių menininkų asociacija, Anykščių sporto ir laisvalaikio centras (restoranas ir viešbutis, sporto kompleksas „Nykščio namai“), viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, „Sveikatos oazė“, sporto klubas „Vilartas“ (žirgynas), Anykščių baseinas „Bangenis“, šaudykla, tradicinės keramikos dirbtuvės, pramogų parkas, kaimo turizmo sodybos, maitinimo įstaigos ir kt.

Kėdainių turizmo klasteris – kuriamas

Apie nuo 2013 m. spalio besukuriantį Kėdainių turizmo klasterį kalbėjo Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Kėdainių turizmo klasterį šiuo metu sudaro nedaug įmonių ir įstaigų. Tai būtų Kėdainių krašto muziejus, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, viešbutis-restoranas „Grėjaus namas“, Kėdainių vietos veiklos grupė (VVG) ir Kėdainių krematoriumas.

Kodėl kuriamas Kėdainių turizmo klasteris? Anot R. Žirgulio, Kėdainių turizmo klasteris kuriamas, nes siekiama išnaudoti Kėdainių istorijos potencialą, išplėtoti teikiamas turizmo sektoriaus paslaugas, taip pat norima sujungti siūlomas pavienes turizmo paslaugas, ketinama tapti patrauklesniems vartotojui.

Laukiama nauda: padidėjęs turistų srautas ir ekonominė nauda miestui bei verslui, pagausėjusios investicijos į turizmo infrastruktūrą, padidėjęs Kėdainių žinomumas, patrauklumas ir pagerėjęs įvaizdis, taip pat pagerėjęs bendradarbiavimas ir komunikacija tarp įvairių Kėdainių įstaigų, įmonių ir institucijų siekiant bendro tikslo.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius įvardijo ir šio naujo darinio perspektyvas: Kėdainiai įgavę vieno iš patraukliausių miestų turistams Lietuvoje ir regione įvaizdį, išaugusi klasteryje dalyvaujančių įmonių apyvarta, padidėjęs pelningumas, išsiplėtęs klasteris (daugiau narių), plėtojamas užsienio bendradarbiavimas, dalyvaujama įvairių kultūrinio turizmo tinklų veikloje (Tarptautinis kunigaikščių Radvilų kelias, Žydų paveldo kelias, Protestantizmo kelias ir t. t.).

Kėdainių turizmo klasterio pirmasis paketas – PAŽINK KĖDAINIUS KITAIP!

Nors klasteris dar nesukurtas, bet jau vienas paslaugų paketas yra parengtas. Jis yra aprašytas pernai išleistame lankstuke, kuris buvo pristatytas tarptautinėse sporto, turizmo ir laisvalaikio parodose „Adventur“ Vilniuje ir „Balttur“ Rygoje.

Paslaugų paketas remiasi tuo, ką mūsų miestas turi vertingiausio, tai yra tuo, kad Kėdainiai yra vienas iš seniausių ir gražiausių Lietuvos miestų, išsaugojęs kunigaikščių Radvilų laikus menantį unikalų senamiestį, kad jame išlikęs istorinis gatvių tinklas, keturios prekybinės aikštės, nemažai vertingų XV−XIX a. gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų turinčių maldos namų, priklausiusių šešių tautų ir šešių konfesijų bendruomenėms. Jau vien tuo galime didžiuotis ir tai puoselėti bei rodyti šalies bei užsienio turistams. Tad pirmasis paketas ir siūlo per vieną dieną pažinti Kėdainius kitaip – atraktyviai ir interaktyviai. Kėdainių istorijos unikalumu įsitikinti padės kelios siūlomos eskursijos („Apžvalginė ekskursija“, „Reformacija Kėdainiuose“, „Religinės konfesijos Kėdainiuose“, „Kelionė šešių tautų ir šešių konfesijų pėdsakais“ ir kt.) bei integruoti užsiėmimai Kėdainių krašto muziejuje. Siūloma aplankyti Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją, kurioje lankytojai supažindinami su muziejaus įkūrėjos kūryba, šiuolaikiniais menais, taip pat galima patiems išmėginti jėgas kūryboje. „Grėjaus namo“ rūsiuose svečiai bus pavaišinti ne tik įprastais patiekalais, bet ir škotiškais valgiais, jeigu tik bus toks svečių noras.

Siūloma ir netradicinė ekskursija į Kėdainių krematoriumą − „Nuo Sovijaus mito iki kremavimo šiandien“. Čia svečiai susipažins su kremavimo tvarka, procesu, deginimo įranga, ekologiškomis urnomis ir karstais. Taip pat galima apžiūrėti unikalios kristalinės glazūros meistro keramiko Algimanto Patamsio urnų ekspoziciją.

Įdomiausias Kėdainių klasterio narys – krematoriumas

Renginio „Turizmo klasterių perspektyvos Lietuvoje, iššūkiai ir galimybės“ svečiai sukluso, kai išgirdo, kad Kėdainių krematoriumas priklauso turizmo klasteriui.

Renginyje dalyvavę krematoriumo vadovai Vytenis Labanauskas ir Vidas Andrikis turėjo paaiškinti, kad jie nori prisidėti prie Kėdainių turizmo skatinimo ir jau dabar ši veikla vykdoma: krematoriume rengiamos parodos, koncertai, būna, kad žmonės atvažiuoja į Kėdainius vien krematoriumo pažiūrėti, o paskui klausia, ką dar galima būtų mieste ar rajone apžiūrėti, kur pernakvoti ir t. t.

Kėdainių laukia daug iššūkių ir užduočių

Nors jau dabar veikia ir lankytojus priima teminiai „Pelėdų kaimas“, „Nociūnų muilinyčia“ (kuriuos globoja viena iš klasterio narių Kėdainių vietos veiklos grupė), nors galime pasiūlyti muzikinę humoristinę programą Surviliškyje ir, aišku, yra daugybė kitų smagių ir įdomių pramogų, tik bent jau kol kas jų teikėjai nėra įsitraukę į klasterio veiklą, visgi Kėdainiuose nėra linksmų nuotykių parkų, tokių, kaip pavyzdžiui, turi Jonava ar Tauragė, didelių, įvairiapusiškas smagias atrakcijas teikiančių centrų, tokių, kokius turi Anykščiai ar Druskininkai, bet Kėdainiai yra unikalūs savo istorija, kultūra, skirtingų epochų daugiakultūriu paveldu, čia yra labai daug rimtų objektų, kurie traukia ir šalies ir užsienio svečių akį, tad, ko gero, tuo galime išsiskirti iš kitų sukurtų ar kuriamų turizmo klasterių. Tik reikia susitelkti ir veikti.

Galbūt po kažkiek laiko į klasterio veiklą įsitrauks Česlovo Milošo kultūros centras Šeteniuose, Mikalojaus Katkaus muziejus Krakių seniūnijoje ir kitos kultūros įstaigos, gal pasiūlys savo paslaugas klasteryje mūsų turimi net keli baseinai, sporto klubai, kaimo sodybos (juk tikrai yra tokių, kurios ir baidares siūlo, ir gyventi priima), ūkiai (sakykim, auginatys bites). Galbūt bus galima sukurti paketą, į kurį įeis ekskursijos į „Daumantus LT“, „Nordic Sugar Kėdainiai“ „Vikedą“ ir į kitas panašias įmones arba bent jau jų gaminių degustacijos, kurios yra labai populiarios tarp turistų. Juk tikrai ne vienas turistas norėtų užlipti į vadinamąsias Kėdainių „alpes“. Galbūt kas įkurs kėdainietiškų ledų ar populiariųjų agurkų (reikėtų teigiama prasme išnaudoti kėdainiečių kaip agurkininkų įvaizdį, jei jau tokį turime) kavines. Visa tai ateityje. Kaip ir Tradicinių amatų centro įkūrimas Arnetų name, kur lankytojai galės susipažinti su mūsų krašto amatais, amatininkų dirbiniais, galės pasimokyti juos gaminti, o ir turės galimybę jų įsigyti.

Klasteris būtų labai geras dalykas ir naudingas daugeliui Kėdainių įmonių ir įstaigų, dirbančių aptarnavimo sferoje. Tai puiki galimybė mėginti keistis ir kiekybiškai, ir kokybiškai, t. y. siūlyti klientams naujas, būdingas tik Kėdainiams paslaugas. Tad daug užduočių ir iššūkių dabar laukia.

Klasteris yra tarptautinis žodis. R. Vainienės „Ekonomikos terminų žodyne“ teikiamas lietuviškas terminasbranduolys(angl.cluster) – fiziškai šalia esančių pelno siekiančių bendrovių ir pelno nesiekiančių organizacijų, kurias sieja bendradarbiavimas tam tikroje srityje, visuma. Paprasčiau sakant, klasteris – tai įmonių, įstaigų, organizacijų santalka, susijungusi dėl bendro tikslo.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Renginio „Turizmo klasterių perspektyvos Lietuvoje, iššūkiai ir galimybės“ akimirkos nuotraukose