Praėjusį penktadienį, rugsėjo 19 d., Kėdainių daugiakultūriame centre įvyko Europos paveldo dienų „XX a. pradžios skonis“ pirmasis renginys. Susirinkusiuosius pasveikino rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, sakydama, kad savame mieste ne visada randame laiko paliesti tai, kas sukurta dėl mūsų. Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė, besirūpinanti rajono paveldu. Svarbiausias akcentas buvo Krašto muziejaus archeologo, Kultūros premijos laureato Algirdo Juknevičiaus paskaita „Tarpukario Kėdainių modernas“.

Ir JAV sukurtas filmas

Prieš A. Juknevičiaus paskaitą pirmiausia išvydome JAV sukurtą 6 minučių filmą apie prieškario Lietuvos architektūrą, jame pamatėme ir kai kuriuos Kėdainių statinius.

Anot A. Juknevičiaus, tai filmo „Spalvota Lietuva 1938 m.“ ištrauka, kurioje užfiksuoti vaizdai iš tarpukario Lietuvos miestų ir krašto modernios architektūros pastatų ir statinių statybų – visuomeninių pastatų, privačių kotedžų, tiltų. Filmo kadruose užfiksuota laikinosios sostinės Kauno architektūra, modernūs Kėdainių gimnazijos ir apskrities ligoninės pastatai, įspūdingi Raudondvario tilto per Nevėžį ir Lyduvėnų geležinkelio tilto per Dubysą vaizdai. Ekspresyvūs filmo kadrai ir darniai sukomponuota kariljono varpų muzikaperteikia veržlų jaunos Nepriklausomos Lietuvos siekį kurti modernią Valstybę beinepriekaištingą epochos skonį.

Dažnai nė nesusimąstom

Juknevičius sakė, kad, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Kėdainiuose reiškėsi Europoje tuo metu vyravusios modernios architektūros kryptys, formos ir stiliai. Kėdainiuose modernaus požiūrio į miesto plėtrą ir statybą pradininkas buvo šveicarų kilmės architektas Eduardas Peyeris, 1922 m. parengęs miesto rekonstrukcijos planą. Jis, sakė pranešėjas, nebuvo iki galo įgyvendintas, ir tai... laimė, nes būtume netekę kai kurių įdomių senųjų pastatų.

Europoje ir Kėdainiuose tuo metu vyravo istorizmo stilius, kuriam būdingas bokštelių, erkerių, mezoninų ir mansardų komponavimas.
Mes dažnai praeiname pro pastatus, nė neatkreipdami dėmesio, kada ir kaip jie statyti. Iš įdomesnių A. Juknevičius paminėjo nemažai statinių. Tarp jų ir Č. Milošo g. 5 1923 m. pastatytą spaustuvės ir „Kėdainių garso“ redakcijos pastatą, kuriuo tam reikalui naudotasi ir pokario bei vėlesniais metais. Užsukame į kavinę ,,32 ratai“, dažnai nė nesusimąstydami, kad čia buvo pirmasis Kėdainių kino teatras „Milda“ (vėliau kino teatrai „Rekordas“, „Svajonė“ ir „Aušra“), pastatytas 1924 m. Arba dabartinėje Aušros g. 1 stovintis raudonų plytų pastatas su statybos skaičiais „1926“. Arba grakštus S. Dariaus ir Girėno g. 12 stovintis individualus namas.

Vokiečiai atstato senuosius namus

Juknevičius atkreipė dėmesį ir į funkcionalizmo stiliaus pastatus, pavyzdžiui, Radvilų g. 18, suprojektuotą 1931 m. Kazimiero Rimkaus su grakščiomis geometrinėmis formomis. Jame pokario metais buvo įsikūrusios aukščiausios valdžios institucijos. Moderno stiliaus kotedžas buvo pastatytas ir Vydūno g. 14, kurį 1938 m. suprojektavo garsus tarpukario architektas Bronius Elsbergas rašytojui Juozui Paukšteliui. Jame buvo išlikęs ir autentiškas interjeras. Namą privatizavus, kai kurie autentiški daiktai atsidūrė Krašto muziejuje.

Įdomu tai, kad Vokietijoje pastatytas funkcionalizmo pradininko daugiaaukštis namas, kuris buvo susprogdintas, vėliau atstatytas (buvo parodyta jo nuotrauka). Tuo tarpu mes kai kuriuos pastatus paliekame likimo valiai, juos leidžiame privatizuoti, nereikalaudami išlaikyti autentikos.

Visiems žinomas kampinis pastatas Josvainių ir Didžiosios gatvės sandūroje (Josvainių g. 2), kuriame dabar įsikūrę „Kepinių namai“. Pasak A. Juknevičiaus, tai buvo pirmasis Spaudos fondo knygynas, vėliau vaistinė. Arba pirmasis Kėdainių fotosalonas (dabartinė parduotuvė „Žalia stotelė“, Josvainių g. 14). Šie pastatai ir po nedidelių rekonstrukcijų išlaikė moderno bruožus.

Nauji pastatai buvo nacių susprogdinti

Nemažą dėmesį pranešėjas skyrė nacių 1944 m. (prieš 70 metų) liepos 30 d. susprogdintiems visuomeniniams pastatams, kurie moderno stiliaus buvo pradėti statyti Kėdainiuose 1931 m. Tai buvęs banko pastatas, pastatytas 1931−1932 m., stovėjęs Gedimino ir Didžiosios g. kampe. Jį suprojektavo vokiečių kilmės architektas Arnas Funkas. Buvo parodytos šio pastato vidaus nuotraukos. Matėme, kaip viskas funkcionalu, buvo panaudota daug raudonmedžio, įrengtas parketas, daug stiklo su suapvalintais langais.

Arba Kėdainių apskrities ligoninė, stovėjusi už dabartinės Darbo biržos, tais laikais labai moderni, šviesi, funkcionali, kad pacientai ir darbuotojai ten jaustųsi patogiai. Ji pastatyta 1937 m. Projekto autorius – Juozas Dačinskas (Dačys). Tais pačiais metais buvo pastatyta ir gimnazija (dabar toje vietoje Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centras), tais laikais pripažinta gražiausia mokykla Lietuvoje (projekto autorius Feliksas Bielinskis). Buvo parodyta daug jos vidaus nuotraukų. Arba dabartinės „Norfos“ vietoje miesto centre stovėjęs kooperatyvo „Dirva“ pastatas (1935)... Visi jie buvo susprogdinti, o buvo modernūs, visai nauji, funkcionalūs.

Į auditorijos klausimą, kokie didžiausi mūsų praradimai, A. Juknevičius atsakė, kad nacių susprogdinimai ir paskutinių dviejų dešimtmečių praradimai. Daug namų architektūros pakeista negrįžtamai, tačiau, anot pranešėjo, ,,gal ateityje žiūrėsim į architektūrą atidžiau“.

Kiekvienas turi savų praradimų
Po paskaitos pakalbinau pora kėdainiečių.
Danutė:
Paskaita paliko labai gerą įspūdį, ji atgaivino mano prisiminimus. Čia gimus ir užaugusi. Gyvenimas juda į priekį, viskas keičiasi, jau daug ko nesugrąžinsi.
Danguolė:
Kai mes buvome vaikai, Didžiojoje gatvėje augo storas, didelis beržas. Jį nurovė su visomis šaknimis, labai gaila, tai buvo labai gražus akcentas. Aš užaugau Kauno gatvėje, draugė į paskaitą atnešė parodyti senas nuotraukas. Buvo namai prie Nevėžio, kai atsirado Pramonės rajonas, platino gatvę, namai buvo nugriauti, liko neva moderni gatvė. Labai gaila tų namukų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskaitos metu ir dar dieną kitą Daugiakultūriame centre veikė Dailės mokyklos mokinių paroda „Tarpukario Kėdainių modernas“. „Tai labai gražus akcentas“, − sakė Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Svarbiausia, kad jaunoji karta ne tik susipažino su kai kurių namų istorija, bet ir stengėsi perteikti jų architektūrą, detales, savą požiūrį. Šaunu, kad visi klausytojai galėjo nemokamai gauti puikiai išleistą iliustruotą knygelę „Tarpukario Kėdainių modernas“.

Zita ZOKAITYTĖ