Šią vasarą miesto rotušė buvo apsupta statybininkų pastolių, tačiau jie netrukus bus nuimti ir kėdainiečiai pamatys ne tik atnaujintą, bet ir unikaliai pagražintą pastatą.

Rajono vadovai džiaugiasi, kad baigiami atnaujinti miesto rotušės fasadai, o prieš kelis metus buvo sutvarkytas Kėdainių miesto rotušės kiemelis. Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas itin didžiuojasi, jog ant rotušės sienos, virš įėjimo į kiemelį, kėdainietis dailininkas Bronius Rutkauskas nutapė senųjų herbų freskas.

Įgyvendintas senas sumanymas

„Seniai puoselėjau mintį ant rotušės fasado vienaip ar kitaip įrengti Kėdainių senuosius herbus. Nepamenu nė vieno Europos istorinio miesto rotušės be herbo. Todėl pasitaręs su istoriku Rimantu Žirguliu ir archeologu Algirdu Juknevičiumi, kokie miesto herbai turėtų būti eksponuojami, kreipiausi į rajono savivaldybės merą Rimantą Diliūną bei administracijos direktorių Romualdą Gailiūną dėl sumanymo įgyvendinimo. Pritarimas buvo gautas.

Rimantas Žirgulis surado, kaip atrodė 1648 metais Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Vladislovo Vazos privilegija patvirtinti Kėdainių ir Jonušavos miestų herbai. Pradžioje manėme, kad reiktų pakabinti iš metalo išlietus ir spalvotai emaliuotus bareljefus. Tačiau su skulptoriais pradėjus aiškintis, kaip tai padaryti, pasirodė gana sudėtinga ir brangu pagaminti tokius herbus. Be to, jie gali būti per daug „aktyvūs“ tokiame santūriame fasade.

Tuomet nutariau pasikalbėti su žinomu dailininku Broniumi Rutkausku, ar panaudojus grafito ir freskos technikas  nepavyktų pasiekti norimo efekto, juo labiau kad sieninė fasadų tapyba renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiais Europoje buvo labai populiari. Tai matome ir Vilniaus miesto to laikmečio reprezentacinių pastatų fasaduose“, - sumanymu pasidalijo V. Kundrotas.

Freskos tarnaus bent 50 metų

Dailininkas Bronius Rutkauskas – bene vienas geriausių renesanso bei baroko stilių sieninės tapybos meistrų Lietuvoje. Jis išstudijavo barokinius Kėdainių ir Jonušavos herbus ir pasiūlė juos atlikti freskos technika. Pasirodė, kad herbai, kaip ir dera tokiems didžiūnams, kaip Šventosios Romos imperijos kunigaikščiai Radvilos, yra labai puošnūs, išraiškingi ir turtingi.

„Apie norą rotušę papuošti freskomis išgirdau maždaug prieš mėnesį. Tokiam žingsniui pritariau ir ėmiau studijuoti Rimanto Žirgulio surastus herbus. Viską išsiaiškinęs, ėmiausi darbo. Dirbu su kokybiškomis medžiagomis, tad galiu garantuoti, jog manosios freskos rotušę puoš bent penkiasdešimt metų, o vėliau jas restauratoriai galės atšviežinti akrilo dažais. Neturėtų freskos ir nublukti, nes žemės kilmės pigmentai yra patvarūs ir neretai pranoksta net geriausius aliejinius dažus. Jaučiu didelę atsakomybę, tačiau nusiraminu, jog tai ne pirma mano freska, kuri papuoš lauko fasadus. Maždaug prieš dešimtmetį papuošiau vieną Kauno kliniką, tenykštė freska kuo gražiausiai atrodo iki šiol“, - sakė B. Rutkauskas.

Dailininkas prisipažino, jog jam teko labai skubiai susiruošti darbui: „Turėjau laiko tik pasirinkti tinkamas medžiagas ir ištyrinėti herbus su jų detalėmis. Istoriniam aspektui pritrūko laiko.“

B. Rutkauskas didžiuojasi, kad jo darbo indėlis liks istorinės rotušės sienoje. 

 „Dirbu su kokybiškomis medžiagomis, tad galiu garantuoti, jog manosios freskos rotušę puoš bent penkiasdešimt metų, o vėliau jas restauratoriai galės atšviežinti akrilo dažais“, − sakė senuosius herbus ant Kėdainių rotušės nutapęs Bronius Rutkauskas. 

Be to, ant rotušės fasado suplevėsuos ir miesto vėliava. Todėl, kad ir nematydami rotušės laikrodžio bokšto,  miesto svečiai bei turistai iš tolo  supras, kad tai miesto magistrato pastatas. O gal kada nors atstatysime ir bokštą su laikrodžiu bei varpais. Juk istoriniuose šaltinuose minima, kad Kėdainių rotušė buvo ne tik puošni bet, kaip ir pridera, turėjo varpinę su dviem varpais bei puikų miesto laikrodį, kuris, deja, dingo Karaliaučiuje.

Vilija Mockuvienė, „Kėdainių mugė“