Kėdainiuose galėtų būti įkurtas turizmo klasteris. Ar tokio mums reikia, tartasi praėjusią savaitę Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vykusiame susitikime, kurį surengė Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras.

Pasikalbėti susirinko kaimo turizmo sodybų, viešbučių, kavinių, kitų įmonių, biudžetinių įstaigų vadovai ir atstovai. Susitikime taip pat dalyvavo rajono meras Rimantas Diliūnas, vicemerė Nijolė Naujokienė, tarybos sekretorė Aldonas Paškevičiūtė, Kultūros ir  sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas. 

Klasteris yra tarptautinis žodis. R. Vainienės „Ekonomikos terminų žodyne“ teikiamas lietuviškas terminas branduolys (angl. cluster) – fiziškai šalia esančių pelno siekiančių bendrovių ir pelno nesiekiančių organizacijų, kurias sieja bendradarbiavimas tam tikroje srityje, visuma.  Paprasčiau sakant, klasteris – tai įmonių, įstaigų,  organizacijų santalka, susijungusi dėl bendro  tikslo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pristatė, kas tai yra klasteris

Klasterio idėjai pristatyti buvo pakviesta atvykti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovė Vaidė Sakalauskienė. „Turėsite galimybę sveikai konkuruoti, plėsti veiklą. Klasterius jau sukūrė Biržų bei Anykščių turizmo verslo atstovai. Apie tokius darinius galvoja Ignalinos, Plungės bei Tauragės verslininkai. Galbūt laikas ir kėdainiečiams susivienyti, kad kraštas taptų atviresnis turizmui? – klausė  V. Sakalauskienė ir akcentavo, kad klasteris didina konkurencingumą, nes materialinius ir intelektinius išteklius suvienijusios vienoje srityje dirbančios įmonės, įstaigos, organizacijos gali lengviau gauti reikalingos informacijos, gali kurti bendrą rinkodarą, ruošti, platinti spausdintą reklaminę medžiagą, skelbti informaciją internete, kartu dalyvauti turizmo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Šie veiksmai leitų žymiai sumažinti vienam dalyviui tenkančią rinkodarai skiriamų lėšų dalį, užtikrinti bei palaikyti paslaugų kokybę, padidinti turistų srautą, o telkiantis bendram tikslui tapti labiau matomiems bei girdimiems.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovė V. Sakalauskienė sakė, kad agentūra padėtų suformuoti Kėdainių turizmo klasterį, atstovas bent jau iš pradžių dalyvautų bendruose iniciatyvinės narių grupės susitikimuose, padėtų išsigryninti galimą naudą būsimiems klasterio nariams, tikslus, sudaryti veiksmų planus bei priemones jiems įgyvendinti, padėtų organizuoti strategines darbines sesijas bei diskusijas prie apskritojo stalo. Galbūt po ginčų ir diskusijų pavyktų kartu, remiantis bendradarbiavimo, geranoriškumo principais,  prieiti prie bendro tikslo.

Ar mums reikia klasterio?

Koks būtų pagrindinis Kėdainių turizmo klasterio tikslas? Galbūt padaryti taip, kad turistas čia būtų dvi dienas, o ne pusdienį?

Pasak Kėdainių turizmo ir verslo centro direktorės Dainos Balasevičienės, norint, kad į Kėdainius atvažiavę turistai iš kitų Lietuvos vietovių ar užsienio čia pabūtų bent porą dienų, reikėtų jiems pasiūlyti kuo įvairesnių paslaugų ir apie jas turėtų būti labai gerai informuojama. Reiktų sukurti keletą paslaugų paketų, kurie turėtų tenktinti įvairių pramogų, įdomaus laisvalaikio praleidimo būdo ištroškusių klientų poreikius. Anot D. Balasevičienės, reikėtų, kad labiau į šią veiklą įsitrauktų Kėdainių verslininkai, pramonės įmonės, kad mūsų fabrikai neatsisakytų priimti ekskursijų. Žinoma, jie irgi turėtų turėti iš to naudos sau.

Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė, sakė, kad iš pirmo žvilgsnio idėja kurti klasterį, kuris sujungtų įmones ir įstaigas, teikiančias paslaugas turistams, yra gera.  „Tačiau tai  juk yra  Kėdainių verslo ir turizmo informacijos centro darbo dalis: jie pateikia turistams visą informaciją apie lankytinus objektus, pramogas, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. Tai būtų jų darbo dubliavimas. Kitas aspektas ‒ įstaigų ir įmonių bendradarbiavimas, diskusijos. Vėlgi ‒ rengti tokias diskusijas galėtų tas pats centras. O  vien dėl to kurti klasterį ‒ per didelį prabanga. Jeigu galvotume kurti visiškai naują produktą ar teikti naujas paslaugas  ‒ tuomet klasteris būtų naudingas,‒ sakė A. Pečiulytė.

Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio manymu, klasteris būtų labai geras dalykas ir  naudingas daugeliui Kėdainių įmonių ir įstaigų, dirbančių aptarnavimo sferoje. „Be to, tai puiki galimybė mėginti keistis ir kiekybiškai, ir kokybiškai, t. y. siūlyti klientams naujas, būdingas tik Kėdainiams paslaugas. Tad būtų daug užduočių mums patiems. Ir turime apsispręsti, ar norim, ar esame pasirengę iššūkiams, ar ne. Ir tuomet išaiškės, kiek vertos mūsų ambicijos, kurias deklaruojame visur ir visada. Ar tikrai sugebame, galime, mokame ir  norime būti patrauklūs, įdomūs, šiuolaikiški, mokantys kalbas, nebijantys bendrauti su užsieniečiais? O gal tik daug ir tuščiai šnekame? Tuomet vieta ant krosnies,“ ‒ drąsiai dėstė  R. Žirgulis.

Mantas Petrulis, viešbučio „Grėjaus namas“ direktorius, kalbėjo, kad senamiesčio verslininkai jau bandė telktis ir bendrai gyvinti veiklą, bet tas entuziazmas greitai išblėso. „Tokiai veiklai reikia labai stipraus koordinatoriaus“, ‒ sakė M. Petrulis.

Susitikime dalyvavę Kėdainių krematoriumo vadovai Vytenis Labanauskas ir Vidas Andrikis sakė, kad jie nori prisidėti prie Kėdainių turizmo skatinimo ir jau dabar ši veikla vykdoma: krematoriume rengiamos parodos, koncertai, žmonės atvažiuoja vien krematoriumo pažiūrėti, o paskui klausia, ką dar galima būtų Kėdainiuose apžiūrėti, kur pernakvoti ir t. t.

Susitikime verslininkai, savivaldybės, biudžetinių įstaigų atstovai turėjo gerą progą išsikalbėti apie turizmo problemas. Aktyviai diskutuota, svarstytos įvairios idėjos ir sutarta vėl susitikti gruodžio viduryje. Tada bus nuspręsta ‒ kurti ar nekurti turizmo  klasterį Kėdainiuose. 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė