J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Globalūs Kėdainiai
Globalūs Kėdainiai

Kėdainių rajono teritorijos, kuriose didžiausia grėsmė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis

Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad gegužės mėnesio antroji pusė ir birželio mėnuo – erkių gausos ir aktyvumo didėjimo laikotarpis. Tad visiems besiilsintiems ir besidarbuojantiems gamtoje šiuo metų laiku rekomenduojama būti itin budriems ir saugotis erkių įsisiurbimo bei žinoti, kuriose Kėdainių rajono vietovėse yra didesnė tikimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.

 

Per penkis šių metų mėnesius Laimo liga diagnozuota 5 Kėdainių rajono gyventojams, o erkinio encefalito atvejų kol kas nenustatyta.

Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo iki lapkričio vidurio, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei +5oC. Gegužės mėnesio antroje pusėje kasmet stebimas erkių skaičiaus ir jų aktyvumo didėjimas.

Kėdainių rajone erkių gausa išsiskiria Babėnų miškas, esantis miesto teritorijoje. Šis miškas pasižymi ir tuo, kad yra laikomas gamtiniu Laimo ligos židiniu. Kasmet registruojami susirgimo šia liga atvejai, kuomet susirgusieji pažymi, kad buvojo pačiame Babėnų miške ar darbavosi greta miško esančiuose kolektyviniuose soduose.

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus duomenimis, kasmet daugiau nei pusę susirgusiųjų Laimo liga, sudaro kaimo gyventojai. Jie nurodo pabuvoję Babėnų, Ąžuoloto, Pašilių, Sosių, Lančiūnavos, Dotnuvos, Krakių, Runeikių, Josvainių girininkijos Svilių, Medininkų miškuose. Tačiau būta ir tokių, kurie užsikrėtė savo gyvenamoje aplinkoje – Skroblų g., Kėdainiuose, Bartkūniškių, Bokštų, Lančiūnavos, Miegėnų, Meironiškio, Pašilių kaimuose ar ilsėdamiesi prie Nevėžio upės ties Vilainiais, besidarbuodami Pašilių kolektyviniuose soduose.

Daugiametė statistika rodo, kad susirgusieji erkiniu encefalitu lankėsi Ąžuoloto, Šaravų, Labūnavos, Lančiūnavos, Pašušvio, Svilių, Šlapaberžės, Daumantų, Balsių, Žilvičių bei Pernaravos miškuose. Pasitaikė atvejų, kai susirgusieji, kaip galimą užsikrėtimo vietą, nurodė Kėdainių miesto parką ar Vasariškių kolektyvinius sodus.

Primename, kad erkės įkandimas – neskausmingas ir gali likti nepastebėtas, todėl labai svarbu laikytis profilaktikos priemonių.

Veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai. Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Persirgus šia liga neįgyjamas ir imunitetas. Tad svarbiausia yra saugotis erkės įkandimo.

Išvengti erkės įsisiurbimo gali padėti šios profilaktinės priemonės:

  • Tinkama apranga – šviesūs, lygaus audinio drabužiai, kurių apykaklė, rankogaliai gerai priglunda prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines.

  • Erkes atbaidančių medžiagų (repelentų) naudojimas – apipurškiant ne tik atviras kūno vietas, bet ir rūbus.

  • Drabužių ir kūno apžiūrėjimas būnant gamtoje kas 1−2 val.

  • Tinkamos poilsio vietos parinkimas – atviros, saulėtos, kurioje neveši žolė.

  • Aktyvus poilsis – judant raumenims erkėms sunkiau įsisiurbti.

  • Pakartotinis kūno apžiūrėjimas, plaukų šukavimas ir dušas, grįžus iš poilsio gamtoje į namus.

    Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus specialistai įspėja, jei įsisiurbė erkė – kuo skubiau ją pašalinkite pincetu, tankaus audinio arba popieriaus gabalėliu. Suimkite erkę kuo arčiau odos ir ištraukite ją sukamuoju judesiu. Stenkitės nepalikti odoje erkės galvutės. Įsisiurbimo vietą nuplaukite muilu ir patepkite dezinfekuojančiu tirpalu.

    Lolita Menčikovienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė