Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ovidijui Kačiuliui Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė pristatė mūsų rajono švietimo situaciją, lyginant ją su kitomis šalies savivaldybėmis.

Šalies mokyklose klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka daugiau kaip 80 kv. m. ploto. Didžiuliams plotams išlaikyti reikia milžiniškų lėšų, o vienam moksleiviui tenkanti suma savivaldybėse skiriasi daugiau kaip tris kartus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė atskleidė, kad, optimizavus mokyklų infrastruktūrą, būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt mokytojų atlyginimams pakelti.

Kėdainių rajone vienam moksleiviui išlaikyti, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2014 m. buvo skiriama 2040 eurų. Ši suma buvo 11 proc. mažesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį.

„Vienam Kėdainių rajono moksleiviui teko 15 kv. m. bendro mokyklų ploto (šalies vidurkis 14 kv. m.) bei 5 kv. m. klasių ploto (tiek pat, kiek ir vidurkis). Mažiau perteklinio ploto reiškia, kad mažiau lėšų paleidžiama per kaminą“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Daugelyje šalies mokyklų vienam moksleiviui tenka mažiau kaip 15 kvadratinių metrų, tačiau yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka 80, 100 ir daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto. Net ir klasių plotas ne visur išnaudojamos efektyviai. Kai kuriose tos pačios savivaldybės mokyklose klasės plotas, tenkantis mokiniui, skiriasi daugiau kaip 20 kartų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimai rodo, kad jei mokyklos būtų pertvarkytos, atsisakyta nereikalingų patalpų, sujungiamos ištuštėjusios ugdymo įstaigos, kai kuriose savivaldybėse būtų sutaupyta net iki 3 mln. eurų per metus, visos šalies mastu – net 20 mln. eurų.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad, atsisakius nereikalingos infrastruktūros, daug daugiau lėšų būtų galima skirti ugdymo reikmėms, kad ir vadovėliams, kvalifikacijos kėlimui, o galbūt net algoms“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Parengta pagal LLRI informaciją