„Kėdainių krašto muziejus 90-metį ir jo padalinys Daugiakultūris centras 10-metį sutinka labai prabangiai – švenčiam net dvi dienas“, ‒ taip sakė jau 20 metų einantis muziejaus direktoriaus pareigas Rimantas Žirgulis. Žinantys Rimanto charakterį supranta jo humorą. Tačiau iš tikro ‒ lėšų švęsti gimtadienį buvo nelabai daug, bet muziejaus darbuotojai sugebėjo padaryti šventę gražią ne išoriniu blizgesiu, o nuoširdumu, darbštumu, kūrybiškumu, entuziazmu.

Dviejų dienų programa buvo tokia:
Penktadienį Kėdainių krašto muziejus lankytojus pasitiko ne tik muziejaus salėse įprastai eksponuojama, bet ir gyva ekspozicija. Einantieji į Vinco Svirskio kryžių salę, kurioje vyko iškilmingas jubiliejaus paminėjimas, padedant muziejaus darbuotojams ‒ įvairių laikotarpių rūbais apsirengusiems  personažams, susipažino ir su Kėdainių, ir su šio pastato istorija. Susirinkusiems į paminėjimą muziejaus direktorius R. Žirgulis vaizdais ir žodžiais trumpai papasakojo muziejaus istoriją, supažindino su dabartine veikla. Vėliau buvo pristatyta Kėdainių krašto garbės piliečio Aloyzo Stasiulevičiaus dovanotų darbų Kėdainių miestui ir Kėdainių krašto muziejui paroda. Atėjusieji svečiai  sveikino, dėkojo, linkėjo.
Šeštadienį Daugiakultūriame centre buvo atidaryta  galerijos „Arka“ (Vilnius) parengtos Lietuvos tapytojų parodos „Jau saulelė atkopdama budino svietą“, skirtos artėjančioms K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, paroda, po to vyko džiazo žvaigždžių iš JAV - dueto „Tarana“, kurį sudaro indų kilmės perkusininkas Ravišas Mominas ir trombonininkas Rikas Parkeris, koncertas.

Trumpai apie tai, ką kalbėjo krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis
Istorija
Pats pirmasis Kėdainių krašto muziejus buvo įkurtas dar XIX a. antroje pusėje, kai po miesto savininko, Rusijos armijos generolo, grafo Eduardo Franco Totlebeno mirties žmona Viktorija von Hauff Totleben įkūrė Kėdainių minaretą, kurį (kartu su aivanu) grafas E. Totlebenas pastatė Balkanų karams atminti. Galima sakyti, kad ten buvo grafo E. Totlebeno memorialinis muziejus. Buvo daug relikvijų. Viena jų – taurė, kuri, sako, suskilo Totlebenui susidaužiant su Rusijos caru  Aleksandru trečiuoju. Manoma, kad artėjant I pasauliniam karui ta kolekcija  buvo kažkur išvežta.

Kėdainių krašto muziejus – vienas seniausių Lietuvoje, įkurtas 1922 m. Pirmasis muziejaus direktorius buvo jo įkūrėjas, Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, atidavęs nemažą savo surinktų senienų kolekciją (apie 1000 eksponatų). Muziejus  buvo išlaikomas Kėdainių apskrities valdybos, kuri skyrė patalpų valdybos pastato pirmame aukšte (dabar – M. Daukšos viešoji biblioteka). Nuo 1925 m. muziejaus vedėja buvo bibliotekininkė J. Laucytė. 1937 m. pradžioje muziejų savo žinion perėmė Kraštotyros draugija. Kraštotyros draugijos valdybą sudarė žymūs to meto žmonės: V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis.
II Pasaulinio karo metais muziejus ir jo rinkiniai labai nukentėjo: pasitraukiant naciams dalis eksponatų buvo susprogdinta ir išgrobstyta. Po karo muziejus persikėlė į kitas patalpas – Tarybų g. 23 (dabar Radvilų), o 1967 m. – į pastatą Tarybinės Armijos g. 45 (dabar – J. Basanavičiaus g.). Po remonto muziejus naujai atvėrė duris 1969 m. 1977 m. Kėdainių kraštotyros muziejaus filialu tapo evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje buvo įkurta Dailės parodų salė.
Prasidėjus Atgimimui, muziejuje buvo rengiamos naujos ekspozicijos apie tarpukario nepriklausomą Lietuvą, tremtinius. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus buvo pertvarkytas į Krašto muziejų, prijungus naujus filialus: M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją (šiuo metu šios įstaigos Krašto muziejui nebepriklauso), koncertų salę evangelikų reformatų bažnyčioje.
Nuo 1992 m. iki šiol muziejaus direktoriaus pareigas eina R. Žirgulis. 1993 m. buvo įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje, 1995 m. restauruota kunigaikščių Radvilų kripta evangelikų reformatų bažnyčioje bei pradėti restauruoti unikalūs XVII a. kunigaikščių Radvilų sarkofagai.
2000 m. rugsėjo mėn. muziejus persikėlė į naujas patalpas – buvusį XVIII–XIX a. karmelitų vienuolyną (Didžioji g. 19). Restauruotose patalpose buvo įrengtos naujos ekspozicijų salės, kuriose eksponuojami V. Svirskio kryžiai, unikalūs XVII–XVIII a. eksponatai, dokumentai, XIX a. ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro. 2001 m. balandžio mėn. užbaigtas kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus tvarkymas (čia saugomi 6 restauruoti sarkofagai). 2002 m. rugpjūčio 16 d. duris atvėrė muziejaus Daugiakultūris centras restauruotoje XIX a. mažojoje sinagogoje. 2004 m. rajono savivaldybėje buvo atidarytas Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus. Nuo 2006 m. muziejui perduotas škotų Arnetų namas.

Dabartis
Šiuo metu muziejui priklauso Daugiakultūris centras, Radvilų mauzoliejus, V. Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus, 1863 metų sukilimo muziejus  (neseniai restauruotas, atnaujinta ekspozicija) ir Arnetų namas.
Muziejaus rinkinyje yra apie 50 000 eksponatų, suskirstytų į istorijos-etnografijos, raštijos, fotografijos, dailės, numizmatikos ir pagalbinį skyrius.
Pagrindinė veikla: edukacinė veikla (labai stiprios respublikiniu lygiu edukatorės Audronė Pečiulytė ir Regina Adomaitienė, parengta apie 30 temų), projektai, moksliniai tyrimai, leidyba, parodos ir renginiai, ekskursijos.
Nuo 2000 iki 2011 m. muziejus įvykdė ir dar tebevykdo 68 projektus, surengė 423 parodas, 592 įvairius renginius, 2354 edukacines pamokas ir daugiau nei 4000 ekskursijų, muziejų aplankė ketvirtis milijono lankytojų.
Iš viso muziejuje ir jo visuose filialuose dirba 24 darbuotojai. Visų jų nuveiktų darbų nesuminėti.
Muziejus stengiasi vis atsinaujinti. Štai pavasarį muziejus kėdainiečiams pristatė informacinį terminalą, kuriuo lengva naudotis ir jaunam, ir vyresniam, o užsienio turistams siūloma susipažinti su informacija anglų kalba.  Stilizuoto, tremtinių vagoną imituojančio terminalo informacija apie pirmąją sovietinę ir nacistinę okupacijas žmonės tikrai domisi. Buvo pastatyti du memorialai sunaikintai žydų bendruomenei. Visai neseniai, spalio pradžioje, Daugiakultūriame centre atidaryta moderni ekspozicija ,,Bendrapiliečiai, kurių netekome“, kuri skirta sunaikintos Kėdainių krašto žydų bendruomenės bei žydų gelbėtojų atminimui  įamžinti.

Perspektyva
Šiuo metu daromas muziejaus stogo remontas, pastogėje bus įrengta naujų patalpų, tad bus galima daugiau eksponatų rodyti. Reiktų, kad kiekviena salė turėtų kompiuterinį monitorių, kuriame lankytojas matytų  daugiau informacijos, paaiškinimų. Muziejus atviras įvairioms naujovėms bei visuomenei, ieškantis naujovių, naujų veiklos formų, neišnaudotų galimybių, siekiantis patrauklumo, modernumo. Daug vilčių dedama į Arnetų namus, čia ruošiamas amatų ir miestietiškosios kultūros centras.
2013‒2014 m. muziejus vykdys du tarptautinius projektus su partneriais iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities (Rusija).

Lėšos
Muziejus priklauso savivaldybei. Be savivaldybės lėšų, be vykdomų projektų lėšų, muziejui padeda išsilaikyti ir lankytojai, pirkdami bilietus į renginius, koncertus, ekskursijas, ir rėmėjai. Pagrindiniai muziejaus veiklos rėmėjai: UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Vesiga“, UAB „Laumetris“, AB „Lifosa“. Renginio metu R. Žirgulis nuoširdžiai padėkojo rėmėjams.

Muziejininkams įteiktos rajono mero padėkos
Rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė  prisipažino, jog vaikščiodama po parodų sales ir matydama, kaip kūrybingai ir įdomiai pasiruošta pristatyti mūsų krašto atskirus laikmečius, pagalvojo, kokie kūrybingi žmonės čia dirba. ,,Noriu padėkoti kiekvienam dirbančiam, kiekvienam kuriančiam, kiekvienam šviečiančiam Kėdainiams ir Lietuvai, čia iš šių salių bei iš kiekvieno muziejaus padalinio. Sveikinu visus, dėkoju už kiekvieną dieną, už kiekvieną darbą, už tai, kad padedate mums suprasti ir mokėti atrasti savo būties, savo gyvenimo esmę ir prasmę, kad išties kartu padarome  kartais, atrodo, labai paprastus, bet labai svarbius atradimus. Linkiu palaikyti direktorius svajonę – būti čia kiek įmanoma dažniau, kad muziejaus kolektyvas džiaugtųsi šia pilna sale“,  – linkėjo vicemerė N. Naujokienė.
Ji įteikė rajono savivaldybės mero Rimanto Diliūno sveikinimus Krašto muziejui ir Daugiakultūriam centrui ir padėkas muziejaus direktoriui R. Žirguliui, Daugiakultūrio centro vadovei A. Pečiulytei, vyriausiai muziejininkei R. Adomaitienei, muziejaus etnografei  R. Lukminienei, muziejininkui ir archeologui A. Juknevičiui, Arnetų namo vadovui V. Baniui.
Šiltus palaikymo ir sveikinimo žodžius  bei atminimo dovaną N. Naujokienė perdavė nuo LR Seimo pirmininko pavaduotojos Virginijos Baltraitienės.
Kėdainių krašto muziejų jubiliejaus proga atvyko pasveikinti dr.  Rūta Pileckaitė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Informacinės visuomenes plėtros skyriaus vyriausioji specialistė. Ji įteikė šalies kultūros ministro padėką. Taip pat muziejininkus sveikino Lenkijos instituto Vilniuje atstovas Andrius Kerulis.
Gėlių, dovanų, nuoširdžių sveikinimo žodžių muziejaus direktoriui bei visam kolektyvui perdavė daugybė muziejaus gerbėjų.

Parengė Rūta Švedienė

Šventės akimirkos Vydo Bečelio nuotraukose