Praėjusią savaitę VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros magistrantai pristatė Kėdainių miesto urbanistines vizijas. Renginys vyko Kėdainių muziejaus V. Svirskio kryžių salėje.

VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros urbanistinio planavimo specializacijos magistrantų Lino Mackevičiaus ir Mildos Žekonytės baigiamuosiuose darbuose nagrinėjamos Kėdainių miesto urbanistinės struktūros plėtros problemos ir galimybės šiandieninių demografinių ir ekonominių sąlygų kontekste. 

Suformuluotose Kėdainių miesto plėtros koncepcijose akcentuojamas vidinės urbanistinės struktūros efektyvus panaudojimas: miesto išorinės plėtros ribojimas ir centrinės dalies regeneracija. Projektiniai sprendiniai remiasi esamos situacijos analizės metu nustatytais vystymo apribojimais ir prioritetais, kurie apima tradicinės užstatymo struktūros formavimą, aiškaus viešųjų erdvių tinklo ir išbaigtos susisiekimo infrastruktūros sistemos kūrimą.

 

M. Žekonytė prie savo darbo maketo

Ji sakė, kad smagiausia buvo atrasti miesto istoriją, ją pamatyti  dabartiniame miesto vaizde ir savo darbe plėtoti tas idėjas, kurios buvo pradėtos iš senesnių laikų, siekiant išsaugoti miesto identitetą   
 

 

 

 

Iš kairės: Krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis,VGTU Urbanistikos katedros vedėjas prof. S. Čereškevičius, savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas V. Kundrotas ir rajono meras R. Diliūnas

,,Čia yra akademiniai darbai, kuriuose mes leidžiam studentams truputį pafantazuoti“, - sakė prof. S. Čereškevičius
Tokie studentų darbai, pasak V. Kundroto, mus auklėja, šviečia, teikia įvairių idėjų

Prof. S. Čereškevičius sakė, kad Kėdainių senamiestis sutvarkytas labai gražiai, didelių klaidų jame nepadaryta, bet upės krantą reikia geriau tvarkyti

 

 

 

 

Pasak darbų pristatyme dalyvavusio archeologo A. Juknevičiaus (nuotr. centre), L. Mackevičiaus projekte labiau akcentuojamas besiplečiantis miestas, o M. Žekonytės – atvirkščiai – susitraukiantis

 ,,Per 20 metų Kėdainiai neteko apie 11 proc. žmonių. Ar tikrai turim poreikį plėsti miestą į išorę?“ – retoriškai renginio metu klausė M. Žekonytė    

 

 

 

  Projektais gyvai domėjosi renginio dalyviai

 

 

 

 

Trumpai apie Mildos Žekonytės baigiamąjį magistro darbą „Kėdainių miesto centrinės dalies urbanistinė koncepcija“ 
Tai projektas, kuriame Kėdainių miesto tolesnis vystymas formuojamas ne pagal visuotinai įsigalėjusį požiūrį į miestų plėtrą kaip tik į fizinį urbanizuotų teritorijų augimo procesą, bet remiantis kur kas aktualesne Lietuvai demografinį (gyventojų skaičiaus mažėjimas) ir ekonominį nuosmukį patiriančių Europos miestų planavimo patirtimi.
Šiuo atveju svarbiausiais miesto plėtros principais tampa jo išorinės plėtros ribojimas ir įvairiapusis centrinės dalies atnaujinimas. Kėdainių miesto plėtra ribojama siekiant paskatinti jau užstatytose zonose esančių apleistų ar netinkamai panaudojamų teritorijų konversiją, mažinti plėtrai reikalingos žemės poreikį. Kėdainių miesto centrinė dalis plėtojama įvertinus jau susiklosčiusio urbanistinio audinio vertinguosius elementus, kurie formuoja miesto savastį (identitetą).
Miesto centrinės dalies esama užstatymo struktūra papildoma naujais elementais, siekiant didesnės nei šiuo metu funkcinės ir erdvinės įvairovės teritorijoje. Be miesto urbanistinėje kompozicijoje dominuojančio senamiesčio, centrinėje dalyje siūloma suformuoti tris papildomus plėtros branduolius (mazgus), išsidėsčiusius palei J. Basanavičiaus g. – prie pietvakariuose besiformuojančio naujojo miesto centro, ties senamiesčiu ir atkarpoje tarp J. Monkutės-Marks muziejaus bei kolegijos. Šiems mazgams rekomenduojama suteikti skirtingą funkcinį charakterį: komercinį, reprezentacinį-administracinį ir edukacinį.
Miesto centrinės dalies viešųjų erdvių tinklas plėtojamas išnaudojant apleistas teritorijas ir istoriškai susiklosčiusias atviras žaliąsias erdves – naujos bendro naudojimo zonos kuriamos minėtuose mazguose, o pietinėje senamiesčio dalyje, abipus Nevėžio, formuojamas naujas miesto parkas, iš kurio atsivertų istorinės miesto dalies panoramos. Esamą gatvių tinklą siūloma baigti suformuojant naują gatvę su tiltu, kuri tarsi sujungtų abipus Nevėžio išsidėsčiusias miesto teritorijas.
Pasiūlyta Kėdainių miesto vizija siekiama įsisavinti vidinius miesto plėtros rezervus, optimaliai panaudoti esamą susisiekimo infrastruktūros tinklą ir išsaugoti miesto centrinės dalies vizualinį identitetą. Tačiau pagrindinis šio akademinio darbo tikslas yra skatinti aktyvų dialogą tarp įvairių miesto bendruomenės grupių ir įkvėpti miestiečius domėtis savo miestu, kuris turi įspūdingą praeitį ir perspektyvią ateitį.

 

 

 

 

 

 

Trumpai apie Lino Mackevičiaus baigiamąjį magistro darbą „Kėdainių miesto pietvakarinės dalies teritorijų urbanistinė regeneracija“
Paskutinius 10 metų miesto gyventojų prieaugis yra neigiamas, per paskutiniuosius 5 metus (nuo 2006 iki 2011 m.) gyventojų skaičius sumažėjo 4,67 % (nuo 31 308 iki 29 850 gyventojų). Taip pat mažėja ir teritorijos apgyvendinimo tankis (2011 m. – 1105,5gyv/kv. km). Tai daro įtaką ir statybų sektoriaus smukimui – per metus mieste išduodama vos kelios dešimtys statybos leidimų, daugiabučiai namai nebestatomi.
Neigiamos gyventojų kaitos tendencijos sąlygoja mažėjantį miesto gyventojų tankumą. Kėdainių miesto teritorija užima 27 km2 plotą. Kėdainių miestas yra tankiausiai apgyvendinta rajono gyvenamoji vietovė. 2001−2011 m. gyventojų tankumas Kėdainių mieste sumažėjo 6,7 %: 2001 m. – 1184,7 gyv./1 km2, 2011 m. – 1105,5 gyv./1 km2.
Todėl būtina imtis priemonių, siekiant stabilizuoti gyventojų kiekį ir net pritraukti naujus gyventojų srautus iš kitų Lietuvos ir užsienio miestų.
Būtina sukurti patrauklų miestą gyvenimui ir turizmui. Pagrindinė užduotis būtų veiklos įvairovės pritraukimas į miestą bei psichologiškai suvokiamo miesto centro teritorijos didinimas, įkuriant patrauklius lankytinus objektus: kultūros ir pramogų centrą su koncertų, teatro salėmis, šiuolaikišką sporto kompleksą, kuriame sportuotų ne tik vietiniai Kėdainių gyventojai, bet vyktų Lietuvos ir užsienio valstybių sportininkų pasiruošimo čempionatams stovyklos, pramogų parkus: virvių, dviračių, alpinizmo trasas, aktyvaus turizmo infrastruktūrą: žirgynus, baidarių nuomos punktus,  žiemos sporto bazes, dirbtines ir natūralias trasas. Taip pat svarbus miesto ekonominis ir energetinis savarankiškumas. Būtina skatinti ir intensyvinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, ekologinės architektūros sklaidą, esamų gyvenamųjų rajonų modernizavimą remiantis ekologiniais, tvariam miestui būdingais kriterijais. Būtinas viešojo transporto sistemos stiprinimas, žmogaus fizinėmis jėgomis varomų transporto priemonių nuomos, dalinimosi sistemų įkūrimas, žalio ir patogaus miesto įvaizdžio kūrimas.
Remiantis šia koncepcija baigiamajame darbe numatyta miesto plėtra, integruojanti esamas neužstatytas vidines miesto teritorijas, taip pat teritorijas, reikalaujančias konversijos (kaip itin patraukli garažų teritorija pietvakarinėje Kėdainių dalyje greta Nevėžio upės) bei artimiausias miesto prieigas, kurios dabartiniu metu yra nenatūraliai paliktos nenaudojamos. Darbe numatytas Kėdainių miesto pripildymas įvairių naujų funkcijų, didinančių miesto prestižiškumą ir patrauklumą Lietuvos ir Baltijos regiono kontekste.
Detaliau darbe analizuojama Kėdainių miesto pietvakarinė teritorija, kurioje remiantis bendrąja miesto koncepcija numatoma patrauklių, miesto gyvenimo aktyvumą skatinančių funkcijų įvairovė. Didelis dėmesys skiriamas miesto ir Nevėžio upės jungčiai. Dabartiniu metu miestas nuo upės blokuojamas garažų masyvais, nėra sukurti nei funkciniai, nei vizualiniai ryšiai tarp miesto miegamųjų rajonų ir upės. Darbe numatoma konvertuoti garažų teritoriją į mišrios paskirties (gyvenamąją, kultūrinę, verslo, rekreacinę) teritoriją. Rekonstruojamoje pietvakarinėje miesto teritorijoje numatomos trys pagrindinės žmonių judėjimo ir funkcinės ašys, tai: kultūrinė (vidinėje rajono dalyje, smulkiomis vietinėmis gatvėmis), verslo (J. Basanavičiaus gatvės ašyje stiprinant verslo infrastruktūrą) bei žalioji, rekreacinė ašis (žaliaisiais pasivaikščiojimais traktais jungianti teritoriją tiek su Kėdainių senamiesčiu, tiek su miegamaisiais rajonais).
Išanalizavus esamą Kėdainių miesto situaciją, sukūrus koncepciją ir numačius sprendinius, daromos išvados, kad kompleksiškai įgyvendinus teikiamus pasiūlymus Kėdainių miestas taptų ne tik centro Lietuvos regiono, bet ir visos Lietuvos lyderiu, pritraukiančiu tiek gyventojų srautus, tiek investicijas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė