Prireikė dešimt metų kruopštaus ir atsakingo darbo, kad mūsų rajono kraštovaizdį bjauroję šeimininkų neturintys pastatai „vaiduokliai“ pamažu taptų tik nuotraukose išlikusia istorija. Tačiau ne visi apleisti statiniai sulyginami su žeme. Vieni atgimsta naujam gyvenimui, įgavę kultūros paveldo vertybės statusą, o kiti tampa socialiniais būstais. Spartų mūsų krašto vaizdo kitimą paskatino svari Europos Sąjungos (ES) parama.

 Darbai vyksta etapais

Kėdainių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistės Daivos Ramanauskienės teigimu, nuo 2012 metų savivaldybei įgyvendinant projektą „Apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimas ir jų teritorijų sutvarkymas Kėdainių rajone darbai“ iš viso mūsų krašte bus likviduotas 91 statinys, tarp jų – septyni aplinkai pavojų keliantys pesticidų sandėliai ir jų teritorijos.

„Projekto darbai vyksta penkiais etapais. Pirmojo apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimo ir jų teritorijų sutvarkymo Kėdainių rajone etapo metu buvo pasirūpinta net keliose Dotnuvos, Pelėdnagių, Surviliškio, Vilainių seniūnijose esančių objektų panaikinimu, po to savivaldybė, pasitarusi su seniūnais, vieningai sutarė, kad geriausia būtų išvalyti vieną teritoriją ir tik tada imtis kitos, o ne visur sutvarkyti po nedidelę dalį. Taip pamažu viena po kitos bus sutvarkytos beveik visos seniūnijos“, – kalbėjo D. Ramanauskienė.

Sutvarkys kraštovaizdį

Tuo tikslu nuo 2012 iki 2015 metų liepos mėnesio savivaldybės administracija įgyvendina 2007–2013 metų ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos projektą „Apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimas ir jų teritorijų sutvarkymas Kėdainių rajone“, kurio tikslas – gerinti aplinkos kokybę ir sutvarkyti kraštovaizdį, likviduojant apleistus (bešeimininkius) statinius ir kitus aplinką žalojančius objektus Kėdainių rajone.

Visą rajoną apimančio projekto, kurį įgyvendina Kėdainių savivaldybė, bendra vertė – 589 097,45 euro arba 2 034 035 litų, iš šios sumos ES dalis sudaro 559642 eurų.

Kėlė grėsmę saugumui

Įgyvendinant projektą siekiama racionaliai išvalyti nuo apleistų (bešeimininkių) statinių teritoriją, kurie žaloja ne tik aplinkos estetinį vaizdą, mažina aplinkos kokybę, bet ir yra pavojingi gamtai ir žmogui.

„Šiuo projektu siekta likviduoti 84 apleistus pastatus, kurie Kėdainių apylinkės teismo sprendimais pripažinti bešeimininkiais ir perduoti savivaldybės nuosavybėn. Tai – menkaverčiai, apleisti, avarinės būklės statiniai, kurie kelia pavojų ten galinčių būti žmonių saugumui bei gyvybei, darko kraštovaizdį“, – sakė D. Ramanauskienė.

Pagerėja aplinkos kokybė

Pašnekovės teigimu, likvidavus avarinius statinius ir sutvarkius aplinką, žemės plotaipo penkerių metų galės būti naudojami bendruomenės reikmėms, ūkinei veiklai. Be to, sutvarkytas kraštovaizdis žymiai pagerina gyvenamąją ir rekreacinę aplinką.

„ES projekto dėka sąlygojamas ilgalaikis teigiamas poveikis aplinkos ir kraštovaizdžio kokybei, taip pat pagerėja vizualinė ir estetinė aplinkos kokybė, išnyksta keliamas pavojus žmonių sveikatai ar net gyvybei“, – pabrėžė D. Ramanauskienė.

Nebeliko keturių dešimčių

Projektas įgyvendinamas penkiais etapais. Pirmojo metu nugriauta 20 statinių ir sutvarkytos teritorijos Dotnuvos seniūnijos Bokštų, Vainotiškių ir Vincgalio kaimuose, Pelėdnagių sen. – Liogailiškio k., Josvainių sen. – Macgalių, Juodkaimių, Angirių ir Paliepių k., Vilainių ir Surviliškio sen. gyvenvietėse. Net septynių pastatų nebeliko Truskavos sen. Paežerių k., dviejų – Okainių ir vieno Pauslajo k. Šiam etapui buvo skirta 163 473 eurai arba 564 440 tūkst. litų. Darbus atliko bendrovė „Vaidva“.

Antrajame etape nugriauti 22 statiniai: visi Josvainių seniūnijos kaimuose – Jasnagorkoje, Kampuose II, Kunioniuose, net devynių objektų nebeliko Paliepiuose, kur sutvarkyta ir didelė teritorija, penkių – Sviliuose, trijų – Vainikuose ir dviejų Skaisgiriuose. Šiam etapui buvo skirta 629 127 Lt arba 182 207 eurų. Darbus vykdė UAB „Mato ranga“.

Išvalytos dvi seniūnijos

Trečiame etape buvo nugriauta septyniolika statinių Krakių seniūnijoje. Net keturiolikos objektų nebeliko Meironiškių kaime, kur kartu sutvarkyta ir didelė teritorija, esanti šalia Pajieslio geomorfologinio draustinio prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Josvainiai–Pilsupiai– Krakės. Dar trys pastatai nugriauti Vytautinės kaime. Šiam etapui buvo skirta 383 639 Lt arba 111 109 eurai. Darbus atliko įmonė „Vaidva“.

Ketvirtojo etapo metu pašalinti aštuoni Josvainių seniūnijoje esantys statiniai – šešios fermos Juodkaimiuose ir dvi siloso tranšėjos Sviliuose. Šiam etapui panaudota 132 000 Lt arba 38 229 eurų suma. Darbus vykdė UAB „Aurelitas“.

„Sėkmingai atlikti keturių projekto etapų darbai stipriai apšvarino mūsų rajoną, kuriame kiekvienais metais sparčiai mažėja griuvėsių“, – teigė D. Ramanauskienė.

Nuotr.: Taip atrodė vienas iš penkiolikos bešeimininkių statinių Krakių seniūnijos Meironiškių kaime

30 hektarų žemės

Šiuo metu vykdomas penktasis etapas, kurio metu bus nugriauta septyniolika statinių, iš jų – penkiolika Krakių seniūnijoje.

„Daugiausia – net aštuoni, bus pašalinti Rėgulių kaime, keturi Deveikiškiuose ir trys Pilsupiuose. Taip pat bus likviduoti du statiniai Surviliškio seniūnijoje Lažų kaime. Šiam etapui skirta suma – 257 925 Lt arba 74 700 eurų. Darbus atlieką bendrovė „Projektas Karma“, – vardijo D. Ramanauskienė.

Pabaigus vykdyti šį ES finansuojamą projektą bus sutvarkyta apie 30 hektarų žemės ploto Kėdainių rajone.

Tikrina sudaryta komisija

Tačiau didysis pasiruošimas projekto darbams prasidėjo gerokai anksčiau, nes apleistų pastatų registracijos savivaldybės administracija ėmėsi dar 2006 metais. D. Ramanauskienės teigimu, pirmiausia su seniūnais buvo apvažiuotos visos seniūnijos ir aptarta, kokius objektus reikia įtraukti į bešeimininkių sąrašą.

„Šį darbą pradėjau 2006 metais. Dar 2008-aisiais mūsų savivaldybė gavo iš Vyriausybės lėšų, kurių dėka buvo nugriautos trys fermos Nociūnų k. Kėdainių savivaldybė 2012 ir 2015 metų periodu buvo viena iš savivaldybių, gavusių daugiausiai ES struktūrinių fondų paramos apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimo ir jų teritorijų sutvarkymo darbams. Tad per dešimt metų mes nuveikėme tikrai labai daug. Tai labai atsakingas darbas, nes reikėjo ieškoti statinių šeimininkų. Pripažinimo bešeimininkiu procedūra iki teikimo teismui vyksta ne trumpiau kaip vienerius metus. Tiek užtrunka, nes informacija apie pastatus, kuriuos ruošiamės pripažinti bešeimininkiais, yra skelbiama internete, laikraščiuose, seniūnijų skelbimų lentose. Per tą laiką sulaukėme objektų savininkų, kurie atsiliepė į pranešimus. Dėl kitų statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu kreipiamasi į teismą ir tik jo sprendimu pastatai pripažinti bešeimininkiu turtu perduodami savivaldybės nuosavybėn“, – sakė D. Ramauskienė.

Pirmieji statiniai teismo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti rajono savivaldybei buvo 2008 metais.

Surado vertingo turto

Pašnekovė pasidžiaugė, kad šeimininkų paieškų metu surasta ir vertingo turto. Vienas tokių gražių pavyzdžių – Pelėdnagių seniūnijoje esanti Juciūnų koplyčia, pastatyta 1817 metais.

Nuotr.: Pašalinus pavojų keliančius griuvėsius, atsivėrė gražus kraštovaizdis

„Šis sakralinis pastatas su jame išlikusiais puikiais vargonais ir įrengtomis kriptomis jau įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Štai Pilionių kaime daugiau kaip trečdalis gyvenamojo namo perduota Pilionių bendruomenės reikmėms. S. Jaugelio-Telegos gatvėje esantis bešeimininkis butas tapo socialiniu būstu. Dabar tokia procedūra vykdoma dėl vieno J. Basanavičiaus g. esančio buto. O iki šiol niekam nepriklausę vandentiekio ir nuotekų tinklai Kėdainių miesto centre perduoti bendrovei „Kėdainių vandenys“, – pasakojo D. Ramanauskienė.

Aušra MALINAUSKIENĖ, „Rinkos aikštė“