Praėjusiais metais Kėdainių krašto muziejus atšventęs solidų 90 metų veiklos jubiliejų, šiais metais ir toliau žada aktyviai veikti miesto kultūrinėje erdvėje. Muziejus įsipareigojęs įgyvendinti du tarptautinius projektus, kurio partneriais tapo kaimyninių šalių – Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos miestų muziejai, o įgyvendinami projektai turės didelę išliekamąją vertę miestui ir gyventojams.

Sujungs tris kaimynines šalis

Pirmasis projektas, sujungsiantis tris kaimynines šalis bei finansiškai remiamas Europos Sąjungos, jau pradėtas įgyvendinti. Šis projektas yra 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektas, pavadinimu „Virtuali praeitis yra ateities muziejų pagrindas“ arba tiesiog „Virtualus muziejus“. 

„Projekto idėja kilo kolegoms latviams ir baltarusiams, o mes prisijungėme projekto galutinėje stadijoje“, – „Kėdainių garsui“ sakė muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir pridūrė, kad vykdyti bendrą projektą skatino ne tik noras palaikyti ryšius su užsienio valstybėmis, bet ir nemaža kėdainiškių muziejininkų sukaupta dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirtis. 

Kurs virtualų muziejų

Kiekvienas tarptautinio projekto partneris, virtualaus muziejaus pagalba reprezentuos savo gimtojo krašto unikalumus. 

Latviai, Rezeknės muziejaus darbuotojai, pristatys Latgalos regiono keramikos dirbinius, kurie yra labai populiarūs ir tapę savotiška vietovės vizitine kortele. 

Kolegos iš Baltarusijos Maksimo Bogdanovičiaus vardo memorialinio muziejaus pasiryžę pristatyti šio žmogaus – iškilaus baltarusių tautos poeto, žadinusio tautinį atgimimą – kūrybą, rankraščius. 

Kėdainiečiai virtualiajame muziejuje pristatys vieną didžiausių mūsų miesto turtų – gausų ir turtingą daugiakultūrį paveldą. 

„Mes bandysime pristatyti Kėdainių paveldą per keturių pagrindinių kultūrų – tai protestantiškosios, katalikiškosios, stačiatikiškosios ir judėjų – prizmę“, – sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius. 

Pasiekiamas Arnetų namo kompiuteriniame terminale

Virtualus muziejus eksponatų tikrai nepritrūks – bus demonstruojami muziejaus saugyklose šiuo metu saugomi materialieji kultūrų paveldo objektai, taip pat bus stengiamasi daugiakultūriškumą atskleisti per miesto architektūrą, išlikusias būdingas pastatų detales. 

„Mūsų virtualus muziejus bus kiek platesnis – bus demonstruojama ne vien tai, kas saugoma mūsų muziejaus saugyklose, bet dar ir tai, kas yra miesto aplinkoje“, – akcentavo jis. 

Kur ir kaip šiuos trijų šalių rengiamų virtualių muziejų eksponatus bus galima apžiūrėti? Būdų, kaip tai padaryti, anot muziejaus direktoriaus, bus ne vienas. 

„Virtualus muziejus bus pasiekiamas internetu, tačiau pagrindinė dalis bus sutelkta Arnetų name, specialiame kompiuteriniame terminale“, – sakė R. Žirgulis pridurdamas, kad šiuo projektu bus stengiamasi pradėti vystyti veiklą minėtame muziejui priklausančiame Arnetų name. Jame veiksiantis kompiuterinis terminalas, pasak direktoriaus, taip pat pristatys Kėdainiuose gyvavusią škotų bendruomenę, Arnetų namą bei kitus miestietiškos kultūros aspektus. 

Muziejai keisis patirtimi

Trijų šalių miestų muziejai ne tik kurs savo virtualius muziejus, bet ir aktyviai tarpusavyje bendraus, keisis patirtimi susitikimuose, seminaruose, organizuos edukacines programas. 

„Kovo mėnesį važiuosime pas kolegas į Gardiną Baltarusijoje, balandžio mėnesį – į Rezeknę, o gegužės mėnesį visi jie susirinks pas mus“, – artimiausių mėnesių planus pristatė pašnekovas.

Projekto įgyvendinimo pabaiga planuojama 2014 metų gale, tačiau kėdainiškiai nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus visuomenei pristatys dar gegužės mėnesį. 

Prisidės prie Arnetų namo gyvinimo

Pasak R. Žirgulio, kartu šis projektas prisidės ir prie Kėdainių krašto muziejaus pastangų Arnetų name atkurti kiek galima autentiškesnę XVII–XIX amžių aplinką. 

„Bus atkurtos tam tikrų baldų kopijos, krautuvės įranga, prekių sandėlio įranga – tačiau visa tai tiksliai atkurti bus itin sunku, mat nei pas mus Kėdainiuose, nei apskritai Lietuvoje nėra išlikusių patikimų duomenų. Tenka remtis vakarų šalyse išlikusiais pavyzdžiais“, – sakė muziejaus direktorius pabrėždamas, kad todėl Arnetų namai nepretenduos tapti muziejumi, o greičiau – gyvosios istorijos centru. 

Didelė išliekamoji vertė

R. Žirgulis džiaugėsi vykdomu projektu bei būsima išliekamąja jo verte ateityje. 

„Projektas yra tikrai prasmingas, mat jis duoda papildomos veiklos, papildomų lėšų, o ir patiems darbuotojams atsiranda galimybių užsidirbti“, – sakė jis. – Bus išliekamoji atliktų darbų vertė bei  finansinis žmonių paskatinimas dirbti, mat turint omenyje muziejininkų ir kultūros darbuotojų dabartines algas, toks paskatinimas tampa labai aktualus“, – pabrėžė jis. 

Populiarins kultūrinį turizmą

Muziejus šiais metais pasiryžęs vykdyti dar vieną tarptautinį projektą: „Paribio Atlantida – pasienio kultūrinis kelias“. Šįkart jo partneriais tapo Lenkijos ir Rusijos (Kaliningrado srities) kultūros įstaigos, o pagrindinis projekto dalyvis – „Paribio fondas“ iš Seinų. 

Šis fondas aktyviai prisideda prie kultūros puoselėjimo darbų – pasak R. Žirgulio, fondo nuosavybėje yra šalia Lietuvos sienos atstatytas Krasnogrūdos dvaras, kuris yra Kėdainių garbės piliečio ir Nobelio taikos premijos laureato Česlovo Milošo giminių iš senelio Zigmanto Kunato pusės buvusi nuosavybė. 

„Šiuo projektu bus bandoma populiarinti kultūrinį turizmą tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities per Česlovą Milošą, Kristijoną Donelaitį ir Josifą Brodskį“, – sakė muziejaus direktorius. 

Įžanga į Č. Milošo festivalį

Visų šių trijų personų gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su teritorijomis, kurios dabar priklauso skirtingoms šalims. Kristijonas Donelaitis buvo garsus Lietuvos poetas, klasikas, gyvenęs dabartinėje Kaliningrado srityje. Č. Milošas – mūsų kraštietis, tačiau yra lenkakalbės kultūros žmogus. J. Brodskis – rusų kultūros žmogus, taip pat ir Nobelio premijos laureatas, poetas, daug bendravęs su Č. Milošu bei garsiu lietuvių poetu Tomu Venclova. 

„Garsios asmenybės yra tarsi traukos centrai, kurie suteikia progą žmonėms važiuoti, domėtis, žiūrėti į tas vietoves. Vykdomo projekto metu bus išleisti tų apylinkių vadovai, surengti edukaciniai renginiai, kuriuose dalyvautų Lietuvos, Lenkijos bei Kaliningrado srities jaunimas“, – sakė R. Žirgulis ir pridūrė, jog tikisi, kad šis projektas bus puiki įžanga į Kėdainiuose 2014 metais organizuojamą Č. Milošo festivalį, kurio pagalba, pasak pašnekovo, bus plačiau populiarinamas šios išskirtinės asmenybės vardas, jo sąsajos su Kėdainių kraštu, atskleidžiant ir intelektualinę, kultūrinę mūsų krašto pusę.

Vaida MASILIONYTĖ, KG korespondentė