„Kėdainių krašto kulinarinis paveldas ir amatai: dabartis ir perspektyvos“ tokiu pavadinimu konferencija buvo surengta Josvainių seniūnijoje, Kunionių kaime. Tai Kėdainių rajono vietos veiklos grupės renginys.

Renginį vedė Kėdainių rajono VVG projekto vadovė Aušra Vaidotienė.

Pristatytas Kėdainių krašto kaimiškųjų bendruomenių krepšelis

Atėjusieji į konferenciją pirmiausia susipažino su krašto kultūrinio paveldo ir amatų ekspozicija. Tai ir sūriai, alus, pyragai, kumpiai, ir prieskoniai, ir rankų darbo muilas, riešinės, atvirukai, lėlytės, paveikslai. Stengtasi pristatyti tokius gaminius, kurie atspindėtų mūsų krašto tradicijas, kuriais būtų  galima sudominti kitus, parduoti kaip suvenyrus. Iš įdomiausių ir  charakteringiausių mūsų kraštui darbelių buvo sudarytas vadinamasis Kėdainių krašto kaimiškųjų bendruomenių krepšelis, kuris susirinkusiems konferencijos metu ir buvo pristatytas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Pasakojo, kuo ketina užsiimti ir iš kitų išsiskirti

Pranešimus konferencijoje padarė Vainotiškių, Vikaičių, Saviečių, Naujųjų Lažų ir kt. bendruomenių vadovai ar atstovai. Kiekviena  bendruomenė stengėsi papasakoti, kaip jai sekasi gyvuoti, kokiais amatais žada užsiimti, kuo išsiskirti. Vainotiškių bendruomenės vadovė Elena Purauskienė papasakojo apie medžio drožėją Ramūną Gudliauską, baldžių Rimantą Čepą, taip pat siūlė paskanauti skanaus Alfonso Manioko medaus alaus, o štai Naujųjų Lažų bendruomenės vadovas Žilvinas Užkuraitis  pasidžiaugė, kad jų bendruomenė vis tvirčiau eina sveikos gyvensenos keliu ir siūlė paragauti dešros, pagamintos iš žirnių, bei kitų vegetariškų valgių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Kuriami teminiai kaimai

Pranešimą „Kėdainių krašto teminių kaimų įkūrimas ir perspektyvos“ perskaitė VVG projekto vadovė A. Vaidotienė, o Nociūnų, Juodkaimių, Pelėdnagių kaimų bendruomenių atstovai pasakojo, kaip jie kuria teminius kaimus.

Dabar rajone bandoma kurti dešimt tokių kaimų. Pirmiausia reikia suburti žmones bendrai veiklai ir vos ne nuo nulio sukurti tai, kuo galima būtų sudominti kitų rajonų, kaimų ar miestų žmones. Tokiuose kaimuose turėtų būti saugomos liaudies tradicijos, amatai, tautosaka ir tai perduodama atvykusiems lankytojams.

Kaimuose, turinčiuose savo temą arba idėją, lankytojai būtų supažindinami su amatų paslaptimis, būtų leidžiama patiems pabandyti ir nusipirkti produktą bei visa kitą, kas susiję su ta tema. Taigi teminiame kaime  būtų galima pradėti smulkų verslą, pritraukiant turistus ir liaudies tradicijomis bei menu besidominčius žmones.

Dėkojo už verslumo skatinimą

„Man labai džiugu, kad šiandien čia viskas nuoširdu ir gyva – ir patiekalai, ir amatininkų darbeliai, ir Jūs patys, –  visi, kurie susirinkote“ , – sakė rajono meras Rimantas Diliūnas ir pakvietė kaimo bendruomenes dar aktyviau prisiminti įvairius kaimo amatus, nes tik taip mes ir patys kiekvienas save parodysime, išreikšime, ir kitiems įdomūs būsime, tad ne tik kursime produktus, bet ir žmogų pamatysime. Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė  taip pat džiaugėsi, kad vis labiau maisto, smulkių gaminių rinkose atsigręžiame į natūralumą, kad kaime skatinamas verslumas.

Rajono tarybos narys, bendrovės „Vesiga“ direktorius Saulius Grinkevičius kalbėjo kaip verslininkas ir maisto pramonės atstovas: „Niekuo manęs nenustebinote, nes seniai žinojau, kad Jūs, kaimo žmonės, ir kepate skaniai, ir nuostabius sūrius spaudžiate, ir gerą alų darote, bet vienas patiekalas mane nustebino – tai užtepėlė „Mū“, – aš dar pasidomėsiu jos receptu ir galbūt  mes imsim ją gaminti“. S. Grinkevičius dėkojo kaimo bendruomenėms, kad jos stengiasi pamatyti tuos verslo grūdelius.

Dabar smulkius gaminius gaminantys kaimo žmonės juos daro daugiausia sau, kaimynui, parduoda mugėse, o realizuoti plačiau kol kas yra sudėtinga. Anot V. Baltraitienės, tokius verslumo daigus augti turėtų skatinti ir valstybė.

 

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė