Dvi savaitgalio dienas truko Kėdainių džiazo festivalis „Broma Jazz“. Bet pirmiausia ne apie tai, kiek kolektyvų koncertavo, kurie atlikėjai kuriose miesto erdvėse pasirodė, o apie tai – kas svarbiausia – ką festivalis gaivina, kuria, kokia nuotaika ateina į Kėdainius ir su koncertuojančiais, ir su organizuojančiais, ir su ateinančiais į festivalio renginius žmonėmis. Miesto bendruomenės dvasia tomis dienomis buvo labai europietiška, jautėsi, kad Kėdainiuose gausėja gražių, jaunatviškų, laisvos dvasios žmonių, – tai, ko gero, ir yra svarbiausia. Gera buvo pasijusti šviesiam, nesuvaržytam nedidelėje materialia prasme, bet kultūriniu atžvilgiu nemažoje erdvėje. Akivaizdu, kad „Broma jazz“ skatina mus jungtis prie kultūrinio gyvenimo decentralizacijos Lietuvoje.

 Apie tai gražiai kalba džiazo mėgėjas Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis:

„Man šis festivalis yra vienas iš geriausių renginių mieste, gal ir geriausias, nepaisant savo dar trumpos istorijos. Tiesiog labiausiai atitinka mano skonį. Tikrai negaliu pasakyti, kad kitos mieste vykstančios šventės yra prastesnės, tiesiog skirtingi žmonės turi skirtingą supratimą ir skonį. Todėl akivaizdu, kad kai kuriuos miesto gyventojus gali sutikti tik vienur, o kitus – tik kitur. Beje, mūsų muziejus džiazo koncertus pradėjo rengti labai seniai, 1991– 1992 m., dar Rotušės dailės galerijoje. 2002 m. atvėrus duris Daugiakultūriam centrui, džiazo koncertus rengiame nuolat. Todėl nesu abejingas šiai muzikai. Labai džiaugiuosi, kad mūsų mieste atsirado entuziastų ir pilietinės iniciatyvos. Šio žanro muzika yra skirta išprususiam ir išlavinto skonio bei laisvos dvasios klausytojui, tad tokio aukšto lygio festivalis stipriai mažina Kėdainių periferiškumą. Matydamas tiek daug gražių, intelektualių, laisvų žmonių vienoje vietoje, pradedu jausti, kad įgauname kultūrinio centro bruožų, kuo Kėdainiai garsėjo XVII a. Ir akivaizdu, jog visai nebūtinai tik didmiestyje turi ir gali vykti tokie įspūdingi renginiai, svarbiausia – miesto bendruomenės dvasia. O ji festivalio metu nesiskiria nuo bet kurio turtingą istoriją turinčio Vakarų Europos miesto dvasios. Tad „Broma jazz“ akivaizdžiai prisideda prie kultūrinio gyvenimo decentralizacijos ir įvairovės, profesionalumo plėtotės Lietuvoje.

Labai norėčiau, kad „Broma jazz“ ir Česlovo Milošo festivaliai taptų tokie pat tradiciniai kaip ir Agurkų, Ledų ir Miesto šventės. Nėra būtina, kad jie būtų tokie pat masiniai, tačiau savo kokybe ir lygiu jie garsintų Kėdainius, suteiktų mūsų miestui naujos kokybės, trauktų lankytojus, taptų svariu ne tik intelektualiu, bet ir ekonominiu veiksniu, kai naudą jaučia ne tik klausytojai, bet ir verslininkai, o svečiai miestą atranda naujomis ir netikėtomis prasmėmis bei formomis“.

Nuotr. Boriso Belchevo

Dabar – šiek tiek festivalio aprašymo

Šiųmečio, jau antrojo, tarptautinio, Kėdainių džiazo festivalio „Broma Jazz“ programoje – net devyni muzikiniai projektai.

Daugiausia koncertų vyko ant Nevėžio kranto, neseniai renovuotos Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje. Pirmajame koncerte šeštadienio vidurdienį klausytojai išgirdo buvusius ir dabartinius kėdainiečius suvienijusį kolektyvą „Broma Jazz Orchestra“. Po jo šventėje debiutavo džiazo meistrus subūrusi Jievaro Jasinskio grupė „Reinless“.

Festivalio metu džiazas įžengė į ir Kedainių evangelikų reformatų bažnyčią. Čia muzikavo Lietuvoje dar nekoncertavusi Italijoje gyvenanti amerikiečių vokalistė Michelle Bobko, jai akompanavo lietuviai Arnas Mikalkėnas, Nerijus Ardzevičius ir Darius Rudis. Kaip žinia, dainininkės protėviai yra kilę iš Kėdainių krašto. Pernai ši atlikėja taip pat buvo festivalyje, bet nekoncertavo.

Vieni laukiamiausių šventėje buvo Nedos Malūnavičiūtės ir Vytauto Labučio džiazo kvarteto bei Liutauro Janušaičio „Fifth Note Group feat. Sofia Rubina“ pasirodymai. Jie koncertavo taip pat bibliotekos kiemelyje.

Šeštadienio programą papildė grupė „Keymono“, pakvietusi į koncertą Kėdainių rotušės kiemelyje. Festivalis neapsiėjo be vadinamojo „jam session“ viešbutyje-restorane „Grėjaus namas“. „The Proof Quartet feat. Nora Strolytė“ komanda čia pratesė džiazo fiestą.

Sekmadienį mėgstantieji džiazą buvo pakviesti į koncertus Daugiakultūriame centre. Čia pirmiausia koncertavo „Jazz Trio“ – vokalistė Gražina Pukaitė su muzikantais iš Airijos, o vėliau pasirodė eksperimentinės muzikos projektas „Free Company“.

„Broma Jazz“ svečiai mėgavosi ir nemuzikinėmis atrakcijomis.

Šeštadienį jiems buvo pristatyta naujausia Žano Maslausko batų kolekciją „Komfortas“. Norintieji kartu su R. Žirguliu lankėsi evangelikų reformatų bažnyčioje ir klausėsi jo pasakojimo apie Kėdainių istoriją. Virtuvės eksperimentais visus džiugino laidų vedėja Beata Nicholson, kilusi iš Kėdainių. Buvo kepami Kėdainių blynai, taip pat buvo galima pasimėgauti specialiu „Broma Jazz“ alumi.

Didžiosios Rinkos aikštėje bruzdėjo blusų turgus. Vyko loterija. Verslininkas Ruslanas Linevas loterijos dalyviui jaunam kėdainiečiaui padovanojo 1948 m. dviratį.

Gerą nuotaiką padėjo kurti lindihopo šokėjai.

Sekmadienį prie Daugiakultūrio centro Kėdainių laisvas menininkas Feliksas Paulauskas surengė performansą „Broma Jazz priklauso liaudžiai“. Ši atrakcija buvo netikėta ir labai pralinksmino susirinkusiuosius.

Festivalis sulaukė nemažai rėmėjų. Vienas pagrindinių – Kėdainių rajono savivaldybė.

Dar keli kėdainiečių atsiliepimai apie džiazo festivalį „Broma Jazz“

„Broma jazz“ buvo vienas iš geriausių vasaros savaitgalių, kuriame pynėsi puiki muzika, nuoširdūs žmonės, draugai, muzikantai. Savanore buvau antrus metus iš eilės ir stengsiuosi ateityje ja būti, nes yra be galo smagu prisidėti prie organizacinių reikalų, padėti organizatoriams, bendrauti su muzikantais, aiškinti žmonėms, kurie yra pirmą kartą Kėdainiuose, kas čia vyksta, jaustis festivalio šeimininkais. Didžiuojuosi, kad mūsų mieste vyksta tokio aukšto lygio renginiai. Kotryna

Gera nuotaika, šypsenos, nėra distancijos tarp rengėjų ir žiūrovų, jokių oficialumų. Tiesiog gera energija tvyrojo senajame mieste. Audronė

Muzika skirta plačiajai auditorijai, nes grojo ir pripažinti muzikos meistrai, ir jaunimas, skambėjo ir tradicinis, ir netradicinis džiazas. Įspūdis, kad esi ne Kėdainiuose ir net ne Lietuvos mieste, o kažkur mažame Europos miestelyje, kuriame tvyro džiazo energija, spalvos, jėga, kūryba. Greta

Aš visada labai laukiu „Broma jazz“ festivalio. Manau, kad vis daugiau žmonių jo laukia. Festivalio dienomis miestas gyvena visiškai kitokiu ritmu ir norėtųsi, kad tai tęstųsi visada. Pamatyti bei išgirsti geriausius džiazo muzikantus visiškai nemokamai savo mieste yra labai didelė dovana. Vidmantas

„Broma Jazz“ sujudino Kėdainių senamiestį, kiekvienam leido pajusti muzikos skonį. Tiek daug kokybiško džiazo per dvi dienas ne visada pasiūlo net gilias tradicijas tradicijas turintys festivaliai. O jei ir pasiūlo, bilietai į garsiausių atlikėjų koncertus kainuoja nemažus pinigus. O Kėdainiuose visi koncertai buvo nemokami. Tuo noriai naudojosi jaunimas – dvi dienas senamiestis buvo pilnas jaunų veidų. Tai kūrė mieste nepaprastą atmosferą. Irma

Čia vyksta kokybiški ir gražūs dalykai, čia yra žmonių, kuriems to reikia. Norisi čia gyvybės ir laisvės, norisi škotiškos, lietuviškos, Radvilų, žydiškos – apskritai tariant – miestelėniškos gyvos dvasios. Norisi tokio identiteto, kuriuo galima didžiuotis. Radvilė

„Broma Jazz“ buvo kazkas nerealaus. Afigenas oras, puiki nuotaika, tobula organizacija, nuostabi muzika ir sveikai nurautas jam'as. Labai dėkoju Vitaliui Vidikui, Dovydui Sagaičiui ir kitiems organizatoriams, muzikantams, savanoriams ir visiems, kas prisidejo prie šitos šventės. Lauksim kitamet grižtant su trenksmu! Rokas

Parengė Rūta Švedienė

Nuotraukos  Vaido Juškos