Birželio septintąją Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre buvo surengtas seminaras, skirtas Lietuvos žydų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – sinagogų išsaugojimo galimybėms aptarti. Neatsitiktinai seminaras-diskusija buvo surengta Daugiakultūriame centre: čia anksčiau būta sinagogos.  Šiandien Daugiakultūris centras yra puikus pavyzdys visoms savivaldybėms, kaip tokius objektus kaip sinagoga galima paversti gyvais, traukiančiais žmones centrais.

Savo vizitu Kėdainiuose vykstantį seminarą pagerbė kultūros viceministras Romas Jarockis.

Seminarą-diskusiją organizavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos žydų bendruomenė, Kėdainių krašto muziejus. Renginyje dalyvavo departamento direktorė Diana Varnaitė, žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Seminare dalyvavo savivaldybių, kuriose yra rekonstruotinų sinagogų pastatų, atstovai. Atvykta ne tik savivaldybių paveldosaugininkų, kultūros darbuotojų, diskutavo seminare ir keli savivaldybių merai ar vicemerai, administracijos direktoriai (Pakruojo rajono savivaldybės merė A. Jasiūnienė, Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas P. Kuizinas, Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. Janickas, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Bandžiukas ir kt.).

Dalyvavo bei pasisakė seminare Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė.

Iš kairės: Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, kultūros viceministras Romas Jarockis, Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

(nuotrauka Irmos Bajorūnės, „Rinkos aikštė")

Iš kėdainiečių pranešimus skaitė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis (pasakojo apie muziejaus projektinę veiklą, kurios kaip rezultatas gimė idėja įkurti Daugiakultūrį centrą mažojoje žiemos sinagogoje, muziejaus projektinę veiklą, skirtą Kėdainių krašto žydų bendruomenei įamžinti, memorialines lentas, memorialus mieste ir sušaudymo vietoje, naują ekspoziciją Daugiakultūriame centre ir nužudytųjų bendrapiliečių žydų sąrašų sudarymą bei eksponavimą, bendradarbiavimą su užsienyje gyvenančiais Kėdainių krašto kilmės žydais), Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė (pasakojo apie renginius Daugiakultūriame centre: parodas, koncertus, vykdomą edukacinę veiklą, skirtą tiek Kėdainiuose gyvenusių ar gyvenančių tautybių žmonėms, tiek bendrakultūrinę). Apie tai, kaip saugomos sinagogos Joniškyje, dalijosi mintimis Joniškio r. savivaldybės vyr. specialistas Artūras Pališkevičius.

„Lietuvos žydų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – sinagogų išsaugojimo galimybės“ – tokiu pavadinimu pranešimą padarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji nuoširdžiai padėkojo Kėdainių krašto muziejui už puikų žydų paveldo objektų išsaugojimą ir pritaikymą, aktyvią edukacinę veiklą bei bendrapiliečių žydų atminimo įamžinimą.

„Kėdainiuose priimti ir realizuoti sprendimai dėl sinagogų pastatų pritaikymo pasiteisino, jie gali tapti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, kuriose yra dar nerekonstruotų pastatų, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

„Turime svarstyti, kaip panaudoti dar vieną sinagogą Smilgos gatvėje, – apie būsimas užduotis sakė rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė. – Sinagoga priklauso Lietuvos žydų bendruomenei, tačiau negalime palikti be dėmesio.“

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky sakė, kad bendruomenė kartu su Kėdainių savivaldybe ieškos būdų, kaip geriau rekonstruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams Smilgos gatvėje esančios ir bendruomenei priklausančios sinagogos pastatą.

Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė ragino savivaldybes bendradarbiauti su sinagogų savininkais, rengti bendrus projektus, kad buvę kulto pastatai būtų reikalingi vietos bendruomenei.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Apie žiemos sinagogą („Kėdainių garso" straipsnis, autorė Vaida Masilionytė)

Visi mes didžiuojamės savo miesto daugiakultūriu paveldu, pastatų turtingu senamiesčiu. Tačiau praeidami ar visada susimąstome, koks tai pastatas, kokia istorija gali pasigirti, kokią reikšmę turėjo seniesiems kėdainiečiams, daug metų gyvenusiems iki mūsų dienų? „Kėdainių garsas“ nors truputį praskleis šį šydą ir šįkart pristatys vieną iš trijų kadaise veikusių sinagogų Kėdainiuose – žydų žiemos sinagogą.

Statyta XIX a. pr.

XIX a. pr. žydų tautybės žmonių Kėdainių krašte labai padaugėjo, o jų gyvenimas buvo labai susijęs su judaizmu. Pagal judaizmo kanonus, švenčių metu žydams negalima pasitraukti toliau nuo namų. Tad kiekviename didesniame miestelyje, jau nekalbant apie miestus, žydų bendruomenės statydinosi sinagogas, o jų dydis priklausė nuo žydų bendruomenės dydžio.

Autentiškų archyvinių šaltinių apie Kėdainių žydų bendruomenės pastatus negausu. Tikslių duomenų, kada statyta ir perstatyta žieminė sinagoga, iki šiol nėra. Tačiau manoma, kad apie 1837 metus – ši data įrėžta gegnėje, tačiau apie jos statybą rašytiniuose šaltiniuose daugiau jokių duomenų nėra. Tik yra žinoma, kad plytas pastatui dovanojo Marijonas Čapskis.

Šildoma krosnimis

Mažoji sinagoga – tai klasicizmo epochoje romantizmo periodu statytas stačiakampio plano pastatas, kurio tris ketvirtadalius ploto užėmė vieno aukšto ištisinė patalpa. Čia meldėsi vyrai. Likusią vakarinę pastato dalį sudarė patalpos per du aukštus. Moterys meldėsi antrajame aukšte. Vyrų patalpoje simetriškai išdėstytos keturios stambios kolonos, kurios žymi bimos (paaukštintos vietos, iš kurios skaitoma Penkiaknygė) vietą centre ir remia platformą. Antrajame aukšte įrengi nedideli langai, užsibaigiantys arkadomis.

Vėlesnės rekonstrukcijos metu sinagogoje buvo įrengtas šildymas. Todėl apšildomos sinagogos ir vadinamos žieminėmis. Krosnių pakura buvo atgręžta į prieangį, nes žydai per šabą, laiką, skirtą ilsėtis ir Jahvei garbinti, šventą dieną, šeštadienį, neturėjo teisės bet ką dirbti. Todėl tą dieną krosnis kūrendavo krikščionys.

Šiuo metu Daugiakultūris centras

Sovietmečiu sinagoga buvo perstatyta, pakeistas jos planas bei angų forma, sunaikinti interjerai. 1999 m. atlikti sinagogos apmatavimai bei žvalgomieji architektūriniai tyrimai (autorės R. Tumpienė, G. Jarmalienė).

Atliekant sienų mūro tyrimus, nustatyta, kad sienos sumūrytos klasicizmo epochoje, tačiau apie vienaukštės dalies langus yra vėlesnio mūro (XIX a. pab.) intarpų, todėl galima daryti išvadą, kad šie langai ir jų apvadai istorizmo laikotarpiu perdirbti. Kiek vėliau parengtas sinagogos restauravimo ir pritaikymo naujai paskirčiai projektas.

2002–2005 m. sinagoga restauruota, o joje įrengtas Kėdainių daugiakultūris centras. Ši sinagoga savo architektonika yra daug kuklesnė nei vadinamoji vasaros (didžioji) sinagoga.