,,Kėdainių mugės” korespondentė Vilija Mockuvienė – žemės ūkio problematiką nušviečiančių Lietuvos žurnalistų konkurso ,,Agromedija” sidabrinė prizininkė. Konkurso kategorijoje „Kaimas ir žemės ūkis spaudos puslapiuose” V. Mockuvienei skirta antroji vieta.

Konkursui pateiktus darbus vertino komisija iš Nacionalinės kūrėjų asociacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, šalies Žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Ūkininkų sąjungos atstovų.

V. Mockuvienė konkursui buvo pateikusi tris pernykštes ,,Kėdainių mugės” publikacijas: – ,,Vilnonių siūlų stinga, o vilnos niekam nereikia” (išspausdinta sausio 14-ąją), ,,Lietuvos kaimo spindulys vėl atsisuko Krakių link (išspausdinta balandžio 21-ąją), ,,Priežiūra – pigesnė, kaina – kaip kviečių / Ir mokslininkai, ir praktikai Mantviliškyje nešykštėjo pagyrų kukurūzams” (išspausdinta rugsėjo 18-ąją). Pakanka perskaityti šių publikacijų pavadinimus ir tampa aišku, kad jos – apie nūdienos kaimo aktualijas.

Į laukus grįžta kukurūzai

Publikacijos apie kukurūzus leitmotyvas – pristatyti šios į mūsų laikus grįžtančios kultūros naudą. Iš visos šalies suvažiavę žemdirbiai tuo domėjosi Mantviliškyje (Dotnuvos sen.). Susirinkusieji susidomėję apžiūrinėjo viena greta kitos augančias net 30 skirtingų kukurūzų veislių. Galėta akivaizdžiai įsitikinti tų veislių brandos sparta, derlingumu, atsparumu mūsų klimatui bei kitomis savybėmis. Į klausimus apie priežiūros ypatumus ar kitokias subtilybes atsakinėjo ten pat buvę konsultantai. Kartu buvo demonstruojama ir kukurūzų derliaus dorojimo, pašarų ruošimo iš jų technika.

,,Intensyvi selekcija, tobulesnė agrotechnika ir klimato šiltėjimas per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje kukurūzų auginimą stumtelėjo apie 800 kilometrų į šiaurę. Lietuvoje kukurūzai jau imti auginti ne tik žaliajai masei ar silosui, bet ir grūdams”, – tąkart konstatavo Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis. Kukurūzų priežiūra – kur kas pigesnė negu kviečių. O grūdų iš hektaro pribyra ne mažiau. Kokia išvada peršasi?

Lietuvoje prigijęs ukrainietis

Publikacija ,,Lietuvos kaimo spindulys vėl atsisuko Krakių link” – apie Nikolajų Danilčenko. Žemės ūkio ministerijos rengiamame konkurse „Lietuvos kaimo spindulys” N. Danilčenko buvo skirti nominacijos „Ekonomiškai ir socialiai motyvuotos žemės ūkio įmonės vadovas” laurai.

Nikolajui – 68 metai. Jis gimė Ukrainoje, tačiau Lietuvoje – nuo jaunų dienų: 1971-aisiais baigė tuometę Žemės ūkio akademiją ir pradėjo dirbti Kauno rajone. Vėliau N. Danilčenko dirbo Kupiškio rajone, Kauno šiltnamių kombinate, vadovavo Kėdainių rajono „Aluonos” kolūkiui, o nuo 1992 metų – Krakių žemės ūkio bendrovei.

N. Danilčenko vadovavimo metais Krakių žemės ūkio bendrovėje buvo sukurta naujų darbo vietų, rekonstruotos fermos, įsigyta progresyvios technikos. Dabar Krakių žemės ūkio bendrovėje dirba apie 140 žmonių. Daugiau kaip 2,3 tūkst. hektarų plote auginami javai, cukriniai runkeliai, rapsai ir kitos naudmenos. Sėkmingai dirba bendrovės mėsos perdirbimo cechas. Per metus jame pagaminama ir parduodama apie 188 tonos skanios bei kokybiškos produkcijos.

Krakiškiai N. Danilčenko gerbia ne tik dėl puikaus darbo, bet ir už nuolatinį dėmesį vyresnio amžiaus žmonėms. Jis žinomas visoje Lietuvoje – nuo 1994 metų renkamas Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo nariu, yra Žemės ūkio rūmų tarybos ir prezidiumo narys. Nikolajus nestokoja šviesaus humoro jausmo. Ilgokai neradęs laiko pasikalbėti su ,,Kėdainių muge”, jis telefonu tarstelėjo: ,,Žinote, kas perspėja apie artėjančią senatvę? Ogi kai ima atrodyti, kad bėgi vis greičiau, tačiau matai, jog spėji vis mažiau”.

Ko reikia judgalvėms avims?

Storų vilnonių kojinių panorusiai mezgėjai šiais laikais tenka gerokai vargti, kad rastų vilnonių siūlų: net ir turguje jie – dažnai deficitas. O Kunioniuose (Josvainių sen.) apie 350 avių auginantis Algimantas Kišonas ilgai nežinojo, kur dėti jų vilną.

„Turbūt tik pas mus taip gali būti. Dabar vilną šiaip taip parduodu, tačiau tik už grašius. O prieš kelerius metus, kad ir kaip baisiai skambėtų, ją degindavau”, – prieš metus kalbėjo ūkininkas. A. Kišono ūkio bandoje – apie 120 ėriavedžių, trys avinai ir nuolat besikeičiantis ėriukų būrys. Visą šią kompaniją aptarnauti padeda septyni Lietuvos sunkieji arkliai.

Netradicinio šiuose kraštuose ūkininkavimo ėmęsis kunioniškis didžiąją darbų dalį įveikia vienas su šeima. A.Kišono bandoje – tik Lietuvos juodgalvės avys. Ūkininko įsitikinimu, jos – mažiausiai lepios ir išrankios.

,,Kol įgijau patirties, buvo visko. Tarkime, ilgai nesupratau, kodėl rūpestingai prižiūrimos avytės taip sunkiai ėriuojasi ir atsiveda tik silpnučių vaikelių. Nuvažiavau į Žemės ūkio universitetą, susiradau specialistą. Šis, mene išklausęs, nusišypsojo ir patarė nešykštėti avims gryno, gaivaus oro, dažniau, net ir žiemą, leisti jas į lauką. O aš ne tik savo avelių į lauką nevesdavau, bet ir visus tvarto plyšius buvau rūpestingai užkamšęs. Pradėjau avis bent trumpam varyti į lauką, net tuomet, kai spausdavo 15 laipsnių šalčiai. Ir bėdos su jų vaikeliais baigėsi”, – šypsodamasis pasakojo kunioniškis.

Apdovanojimai – istoriniame dvare

Iš viso ,,Agromedijos” konkurse dėl apdovanojimų varžėsi daugiau kaip 70 žurnalistų iš visų Lietuvos regionų. Konkurso nugalėtojai ir prizininkai buvo pagerbti restauruotame istoriniame Raudondvario dvare – tame pačiame, kuriame neseniai buvo susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai.

Susirinkusiuosius sveikino Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Genutė Staliūnienė.

"Kėdainių mugės" informacija