Kėdainiečiai kviečiami į viešą paskaitą–diskusiją apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai
Telekomunikacinių technologijų taikymas, plėtra, galima įtaka žmonių sveikatai labai domina tiek mokslininkus atliekančius šių technologijų vertinimą, tiek praktikus atliekančius matavimus, tiek visuomenę. Todėl Kėdainių rajono savivaldybės administracija gegužės 30 d. 11.15 val. savivaldybės tarybos posėdžių salėje (J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai), organizuoja 1 val. trukmės viešą paskaitą–diskusiją „Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis sveikatai“.
Renginys skirtas rajono gyventojams, įstaigų darbuotojams, seniūnijų atstovams, savivaldybės administracijos darbuotojams. Pranešimą skaitys ir į klausimus atsakys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas.
Radijo dažnių elektromagnetinės bangos naudojamos persiunčiant televizijos ir radijo programų įrašus bei greitam ir patogiam mobiliam ryšiui nepriklausomai nuo atstumo tarp abonentų.
Lietuvos Respublikoje (LR) radiotechninių objektų visuomenės sveikatos priežiūrą vykdo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentai vadovaudamiesi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz radijo dažnių juostoje“ ir „Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo nuostatomis.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 80:2015 taikoma radiotechniniams objektams (televizijos, radijo, viešojo ryšio bazinėms stotims), kurių efektyvioji spinduliuotės galia yra didesnė negu 25 W. Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimų tvarka nepakito, ji nustatoma vadovaujantis „Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo“ 1 priedu „Vertinamo radiotechninio objekto poveikio zonos dydžio lentele“.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentai kiekvienais metais įvertina iki 800 elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planų ir iki 700 radiotechninio objekto radiotechninės dalies projektų, o Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija kiekvienais metais atlieka apie 1170 elektromagnetinės spinduliuotės matavimų, pastaraisiais metais viršijimų nenustatyta.
Higienos normoje HN 80:2015 radijo dažnių intervale nuo 10 MHz iki 300 GHz ribiniai dydžiai padidinti, tačiau ir dabar jie nustatyti 10 kartų griežtesni nei rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos ICNIRP rekomendacijose ir Europos Tarybos rekomendacijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR teisės aktus elektromagnetinės spinduliuotės ribinė vertė, 400 MHz − 2000 MHz dažnių juostoje nustatoma taikant formulę f/2000, kai pagal Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas f/200, o 2 GHz–300 GHz dažnių juostoje nustatyta 1 W/m2 (vato į kvadratinį centimetrą), kai pagal ES rekomendacijas 10 W/m2.
ES gyvenamojoje aplinkoje iki šiol nėra nustatytos direktyvos ar reglamento, todėl šalys narės turi teisę laikytis nacionalinių normavimų principų, net ir griežtesnių, kol bus įvertinta naujausia mokslinė ir praktinė informacija. Lenkiją, Bulgariją, Italiją ir Lietuvą, nežiūrint teisės aktų pakeitimų, galima priskirti šalims, kurios jau taiko siūlomą ALARA principą, skirtą apsaugoti tiek nuo ūmaus (šiluminio), tiek nuo lėtinio (nešiluminio) poveikio.
Dauguma kitų ES šalių taiko 1999 m. Europos Komisijos rekomenduojamą iki 100 kartų švelnesnį normavimo principą 450 – 1000 μW/cm2 (4,5-10 W/m2), kol nėra naujos aiškios mokslinės informacijos ir naujos privalomos ES direktyvos ir/ar reglamento. Europos Komisijos mokslinis komitetas (SCENIHR) 2015 m. sausio 27 d. paskelbė galutinę ataskaitą http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/emerging/docs/scenihr_o_041.pdf su išvada dėl elektromagnetinės spinduliuotės, apimančios 0 – 300 GHz dažnius, poveikio sveikatai ir apsaugos nuo spinduliuotės taikymo principus.
Europos Komisijos ataskaitoje pateikta informacija ir apibendrinimai, susiję su šiais EML šaltiniais: TV antenos DVB–T, radijo antenos FM (DAB), WLAN technologijos (Wimax, WiGig), mobilusis ryšys 2G GSM, 3G UMTS ir 4G LTE, VSAT satelitinis ryšys, DECT telefoninis ryšys, TETRA radijo ryšys, Bluetooth įranga, vaikų priežiūros įranga (Baby monitors), distanciniai matuokliai (smarts meters), pramoniniai šaltiniai (magnetinio rezonanso įranga, industrinės krosnys, radarai, spektrometrai); medicininė įranga, elektros perdavimo linijos ir transformatoriai, transporto sistemos (traukiniai, troleibusai, elektromobiliai), elektroninė saugos įranga, namų įranga (mikrobanginės krosnelės, elektrinės krosnelės, šildymo sistemos, elektriniai žaislai).
ES nuo 2010 m. buvo inicijuotas tyrimas „MOBI–KIDS“ http://www.crealradiation.com/index.php/en/mobi-kids-home, kuriuo siekiama įvertinti galimą ryšį tarp komunikacinių įrenginių naudojimo bei kitų aplinkos rizikos veiksnių ir smegenų navikų jauniems asmenims.
Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija (anglų k. ICNIRP) yra sudariusi darbo grupę dėl Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos pateiktų elektromagnetinės spinduliuotės ribinių verčių, kurių pagrindu priimta Europos Tarybos 1999 m. liepos 12 d. rekomendacija 1999/519/EC dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms, peržiūrėjimo http://www.icnirp.org/en/activities/work-plan/index.html.%20
Didžiausio iki šiol atlikto tarptautinio mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimo „Interphone“ rezultatai 2010 m. kovo mėn. paskelbti žurnale „International Journal of Epidemiology“.
Tyrimas atskleidė, kad bent jau iki šiol mobiliųjų telefonų naudojimas nedidino rizikos susirgti smegenų vėžiu. Tyrimą vykdė Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (toliau – PSO IARC) mokslininkai. Jo metu per daugiau nei 10 metų buvo ištirta apie 13 tūkst. žmonių.
PSO 2010 m. gegužės mėn. informaciniame biuletenyje Nr. 193 ir 2010 m. gegužės 17 d. PSO IARC informaciniame biuletenyje Nr. 200 apibendrino „Interphone“ tyrimo rezultatus ir informavo, kad nerasta tiesioginio ryšio tarp aktyvaus ilgalaikio naudojimosi mobiliuoju telefonu ir vėžinių susirgimų bei atkreipė dėmesį, kad gliomos išsivystymo rizika vis dėlto 10 proc. didesnė vartotojams, kurie intensyviai naudoja mobiliuosius telefonus daugiau nei 10 metų.
Naujausia mokslinė informacija 2014 m. gegužės 9 d. buvo skelbiama specializuotame žurnale „Occupational and Environmental Medicine“.
Taip pat apibendrinta informacija apie mobiliuosius telefonus visuomenės sveikatos aspektais paskelbta PSO 2014 m. spalio mėn. informaciniame biuletenyje Nr. 193 http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs193/en/. 2014 m. publikuoto mokslinio tyrimo „Mobile phone use and brain tumours in the CERENAT case-control study http://oem.bmj.com/content/early/2014/05/09/oemed-2013-101754.short?g=w_oem_ahead_sidetab%20duomenimis, žmonės, kurie mobiliuoju telefonu kalba ilgiau nei 15 valandų per mėnesį, ir tai tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, du, tris kartus dažniau rizikuoja, kad jiems susiformuos smegenų auglys. Konceptualus mokslinis aptarimas, tarp jų ir elektromagnetinės spinduliuotės rekomenduojamų ribinių verčių, vyko 2016 m. gruodžio 2 d. tarptautinėje konferencijoje Tokyo, Japonijoje http://www.icnirp.org/en/workshops/article/nict-icnirp-workshop-2016.html?tab=1.
Dar keletas didelių konferencijų dėl elektromagnetinės spinduliuotės vyks 2017 m. birželio 5-9 d. Hangzhou, Kinijoje ir 2017 m. rugpjūčio 19-26 d. Montreal, Kanadoje.
PSO ekspertai dar tebetęsia mokslinius tyrimus, kad galėtų atsakyti į klausimą ar maža elektromagnetinė spinduliuotė, veikdama neribotą laiką, gali sukelti žmonių sveikatos sutrikimus ar ligą. Klausimas komplikuotas, nes mažos spinduliuotės poveikis gali priklausyti nuo kartu galinčių veikti kitų aplinkos veiksnių (cheminių veiksnių, triukšmo), žmogaus fizinės būklės, amžiaus, lyties, persirgtų ligų.
Nuo 2013 m. PSO papildomai inicijuojamas mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės galimas poveikis smegenų veikla pokyčiams, reakcijos laikui ir miegui.
PSO numatė iki 2017 m. pateikti oficialų visų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių vertinimą žmonių sveikatos rizikos požiūriu. Pasaulio sveikatos organizacija sulaukusi ekspertų darbo grupės išvadų iki 2017 m. pabaigos planuoja pateikti visuomenei naują leidinį apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai, kuriame bus pateikta naujausia mokslinė informacija, siūlomos ribinės vertės ir apsaugos principai.
Reikia pažymėti, kad šiuo metu Europoje labiau pergyvenama ir tuo pačiu tiriama mobiliųjų ryšių įtaka dėl galimo ilgalaikio poveikio, kuris pasireiškia ne iš karto, o po tam tikro laiko, net po 10 – 20 metų.
Reikia paminėti, kad Lietuvos higienos normos HN 80:2015 reikalavimai nėra taikomi silpniems elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniams, kurių galia 1 – 2 W. Techniškai tvarkingi ir naudojami pagal gamintojo instrukciją bei sveikatos specialistų pateiktas saugos rekomendacijas elektronikos įrenginiai ir prietaisai neturėtų pakenkti sveikatai ar saugai. Naudojant šiuos gaminius būtina laikytis elektrosaugos reikalavimų ir visų pirma pasirūpinti, kad nuo jo negalėtų nukentėti vaikai. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, buitinės elektrotechnikos gaminiams taikomi ES direktyvų (1999/5/EB, 73/23/EEB) reikalavimai, pagal kuriuos jei produktas ar jo pakuotė ženklinama „CE“ ženklu, tai parodo, kad šis gaminys atitinka ES saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančių prietaisų gamintojams, taip pat ir savanoriškai pasirinkusiems, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti, kad gaminiai atitinka Lietuvos standartus, ES ar tarptautinius standartus, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai tampa privalomi (LR standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).
Už tiekiamų į Lietuvos rinką ne maisto gaminių, tarp jų elektronikos įrenginių, kokybės priežiūra yra atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 262 6751, faks. (8 5) 279 1466, el. p. tarnyba@vvtat.lt), į kurią galima kreiptis esant abejonių dėl šių gaminių kokybės.
Be abejo, daugiausiai naudojami elektronikos prietaisai šiais laikais - mobilieji telefonai, kurių yra jau keli milijardai visame pasaulyje, nes daugelis gyventojų jų turi ne vieną, o kelis. Lietuvoje 2012 m. buvo atliktas moksleivių, naudojančių mobiliuosius telefonus elgsenos tyrimas http://www.smlpc.lt/media/file/SMLPC-informacija/Veikla/Tyrimai-analizes/TELEFONU%20tyrimas%20%20analize_02%2018_galutine_IZ.pdf
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inicijuotą tyrimą, mobilųjį telefoną turi 98,6 % Lietuvos mokyklų mokinių. 97,2 % ketvirtokų, 99,2 % aštuntokų ir 99,4 % vienuoliktokų turi telefonus. Juos turi daugiau mergaičių nei berniukų (atitinkamai 99,8 % ir 99 %). 33,7 % mokinių mobilųjį telefoną turi ilgiau nei 6 metus. Dauguma mokinių nurodė, kad dažniausiai mobiliuosius telefonus naudoja su tėvais susisiekti, skambinti, siųsti trumpąsias žinutes. 43,5 % mokinių negalėtų gyventi be mobiliojo telefono. Mobiliesiems telefonams taikomas Europos standartų reikalavimas, pagal kurį sveikatos saugos rodiklis – savitosios energijos absorbavimo rodiklis (SAR rodiklis), kuris negali viršyti 2 W/kg (vatų kilogramui), o pagal JAV standartus, 1,6 vatų kilogramui. Savo turimo telefono SAR rodiklį galima sužinoti telefono instrukcijoje, gamintojo svetainėse arba svetainėje http://sarvalues.com/the-complete-sar-list-for-all-phones-europe/.
Siekiant sumažinti galimą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai, siūloma laikytis tam tikrų praktinių PSO parengtų rekomendacijų:
• laukdami sujungimo su pageidaujamu abonentu, mobiliojo telefono nelaikykite prie pat ausies;
• kol vyksta reikalingo abonento paieška bei kalbant telefonu, siūloma jį atitraukti kelis centimetrus nuo ausies;
• pokalbiai turėtų būti kaip galima trumpesni, jei truks ilgiau nei 10 min. – geriau naudoti laisvų rankų įrangą;
• mobilųjį telefoną siūloma laikyti įdėkle ar laikiklyje, esančiame nuo kūno ne mažesniu kaip 1,5cm atstumu; svarbu, kad įdėkle ir laikiklyje nebūtų metalo; •telefonu naudokitės gero ryšio lygio vietovėse;
• kai mobilusis telefonas nereikalingas – geriausia jį išjungti (pavyzdžiui, per pamokas, miegant);
• nesinaudokite telefonais važiuodami dviračiu, motoroleriu, mašina bei kitomis transporto priemonėmis, esant būtinybei – naudokitės laisvų rankų įranga;
• nelaikykite mobiliųjų telefonų po pagalve miegant;
• griaudžiant perkūnijai ir žaibuojant, telefoną geriau išjungti.
Rekomendacijos
Pagal PSO rekomendacijas jau yra parengtos ir pateiktos nacionalinės saugaus mobiliojo telefono naudojimosi taisyklės tiek suaugusiems, tiek ir vaikams:
http://www.smlpc.lt/media/file/Lankstinukai/mob_tel_ir_vaikai.pdf
Jeigu manote, kad Jūsų būste ar jo aplinkoje reikėtų atlikti išsamius elektromagnetinės spinduliuotės matavimus, ar esant neaiškumams dėl galimo elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai patariame kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentus ir / ar Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistus.
Straipsnis parengtas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją.
Marius Urbonas, l. e. p. Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
Tel. 85 263 96 62 Faks. 85 210 48 48 Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius
