Penktadienio kino vakare „Ant kalno“ pristatyti 9 kėdainiečių kino klubo „Mėgėjas“ filmai. Nors žiūrovų nesusirinko daug, jie pamatė kūrinius, kuriuos kaip unikalų lietuviškąjį paveldą jau pasirengta pristatyti UNESCO komisijai Vilniuje.

Perduos archyvams

Kėdainiečiai – vieni žinomiausių ir pirmųjų mėgėjiško kino kūrėjai. Nors kuriančių kiną studijų sovietmečiu buvo daug, „Mėgėjas“ buvo gerai žinomas, jo įkūrėjai – dažni festivalių laureatai, dalyviai, išmaišę ir užsienį.

Pusšimtį metų trunkančią Vitolio Laumakio, Adolfo Morėno ir kitų bendraminčių kūrybinę kelionę kinematografijoje vainikuoja skaitmeninami iš juostų į skaitmeninį formatą filmai. Tokių jau 69.

„Beliko „nesuskaitmenintų“ apie 18 filmų. Ketiname tai padaryti per ateinančius 2 metus, reikia tikėtis, duos Dievas sveikatos. O visa kita jau suplanuota – kam, kiek, ko ir kokiu pavidalu duoti. Originalias juostas gaus Valstybinis archyvas, o pirmines kopijas – Kėdainių karšo muziejus“, – sakė V. Laumakys. 

Matomi nedažnai

Nors filmų yra daug, jie parodomi nedažnai.

„Turime du seansus šią vasarą. Tiesiog, manau, dabar taip užgrūstos žmonių smegenys kasdiene rutina ir vaizdais vaizdeliais per televiziją, kad kur čia beeisi ir ką jau bežiūrėsi“, – sako V. Laumakys.

Penktadienio vakarą kėdainiečiams buvo parodyti 9 dokumentiniai filmai. Juos vienijusi tema – Kėdainių miestas. Žiūrovai buvo supažindinti su studija iš vidaus ir jos kūrėjais. Atėjusieji taip pat pamatė, kaip Kėdainiai šventė 600-ąjį gimtadienį, kaip išdygo buvusi parduotuvė „Saulutė“, kokia buvo Kėdainių ligoninės pirmtakė, kaip buvo ruošiami rajono artojai varžyboms bei rimtos dokumentacijos – Sibiro tremtinių kūnų parskraidinimas į Kėdainių aerodromą, septynių laidotuvių fragmentai, sąjūdžio mitingo stadione vaizdai... 

Norėtų ir šiandien kurti

Nors paskutinį kartą „Mėgėjo“ entuziastai filmavo 2004 metais, vėlesniais metais baigė montuoti, dėlioti kitus filmus, tad savotiškai filmų kūrimo procesai nesibaigia. V. Laumakys prisipažįsta, kad ir šiandien norėtų filmuoti, kurti, tačiau nemato prasmės.

„Per daug ši veikla išplitusi, visko per daug. Mėgėjai turi neribotas technines galimybes, puikias kameras. Be to, nebelikę diferenciacijos tarp mėgėjų ir profesionalų. Anuomet buvo. Nepaisant to, buvome spaudžiami dirbti kokybiškai“, – sako V. Laumakys.

Kokybės reikalavimai ar išradingumas

Savo filmuose kėdainiečiai rūpinosi ne tik siužetu, bet ir kinematografija – panaudojo filme nuotraukas, kas tuomet buvo visai neįprasta ir kt., be to, kūrėjai rizikavo ir nepaisydami draudimų panaudojo užsienio atlikėjų „Pink Floyd“ dainą filmo garso takeliui. Anot V. Laumakio, dabartiniam jaunam žmogui, kuris kuria kiną, sunku suprasti, ką reiškė kiną kurti tada ir ką reiškia dabar, kai viskas beveik savaime darosi, technikos galimybės didelės.

„Mes į nieką ranka nemojame. Viskas išgyventa, daug laiko ir triūso įdėta. Visi filmai brangūs“ ,– sakė kino kūrėjas.

Lina FIODOROVA, „Rinkos aikštė“