Turbūt nedaugelis begalvoja, kad Kėdainiuose ir jo apylinkėse statomi tik šiltnamiai ir tik iš jų verslo žmonės čia gyvena. Tolesnis rajono augimas siejamas ir su naujų technologijų pramonės įmonių veikla, išvystytu žemės ūkiu, ir su turizmo plėtra.

Kompleksiški sprendiniai
Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas teigia, kad kėdainiečiai išmoningai naudojasi sėkminga miesto dislokacija, vertinant ne tik šalies, bet ir Europos kontekste. Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai parengti taip, kad rajono ekonominės plėtros teritorijos glaudžiai sietųsi su jau susiformavusiais tarptautinių susisiekimo sistemų elementais, kurie šalies bendrajame plane sudaro ekonominės plėtros karkaso jungtis bei koridorius.
Pagrindiniame savivaldybės teritorijos planavimo dokumente nustatyti ekonominės ir socialinės plėtros tvaraus vystymo sprendimo būdai. Komercinės paskirties teritorijos koncentruotos prie pagrindinių šalies urbanistinės integracijos ašių. Išnaudojant gamtinį karkasą ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sankaupas bei jų svarbą pažintiniam turizmui, parengtas Rekreacijos ir turizmo objektų išdėstymo rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas.

Vienas iš savivaldybės ekonominės plėtros prioritetų išlieka intensyvioji žemdirbystė. Išnaudojant turimą mokslinį ir praktinį potencialą (stiprūs ūkininkai bei ūkio bendrovės), bendrajame plane numatytos intensyvios žemdirbystės palaikymo zonos.

Taip pat numatyta modernizuoti susisiekimo su kaimyniniu Raseinių rajonu automobilių kelius, siekiant sudaryti geras sąlygas darbo jėgai bei žemės ūkio žaliavoms migruoti į Kėdainių miesto elevatorius bei žemės produkcijos perdirbimo įmones.

Visiems pakeliui
Kėdainiai turi išskirtinę padėtį tarp kitų analogiškų savivaldybių centrų dėl priklausymo pagrindinei šalies urbanistinės integracijos (IA kategorijos) ašiai. Tai svarbiausia šalies metropolinė gyventojų ir veiklos koncentracijos zona. Miesto plėtrai itin svarbus ir priklausymas IB kategorijos tarptautinės urbanistinės integracijos ašiai. Be to, miestą kerta transeuropinis I transporto koridorius Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva – „Via Baltica“ bei transeuropinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, teikianti galimybes sustiprinti komunikaciją su Vidurio ir Vakarų Europa.

Rengiamas „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos ir tiltų per Nevėžio, Obelies upes bei viaduko per J. Basanavičiaus gatvę Kėdainių mieste bei rajone rekonstrukcijos projektas. Taip įgyvendinami šalies ir Kėdainių rajono teritorijos bendrųjų planų sprendiniai, kurie turės dar didesnės įtakos Kėdainių kaip tranzitinio miesto reikšmei.

Šiuo metu Kėdainių rajone gyvena beveik 60 tūkst. gyventojų. Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, administracija deda daug pastangų, kad būtų atlikta kuo daugiau rekonstrukcijos darbų (gatvės, šaligatviai, stadionas, biblioteka, mokyklos, kultūros centrai, ligoninė ir kt.), vykdoma vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo, viešosios infrastruktūros plėtra.

Rajone daug turistiniu požiūriu patrauklių gamtos išteklių ir kultūros vertybių (504 kultūros vertybės, iš jų 323 – nekilnojamosios kultūros vertybės). Kėdainiai laikomi fenomenu dėl unikalaus senosios miesto dalies plano ir architektūros, kur atsispindi įvairių epochų stiliai ir čia gyvenusių tautų tradicijos.


Kuria sąlygas investicijoms
Urbanistinės ir istorinės raidos veiksniai leidžia prognozuoti išskirtines šio centrinės Lietuvos rajono vystymo galimybes. 2012 m. pradžioje įsteigta Kėdainių laisvoji ekonominė zona apima 130,55 ha teritoriją.
Kėdainių rajono savivaldybės vadovai siekia padidinti Kėdainių rajono patrauklumą investuotojams bei įmonių konkurencingumą kitų rajono atžvilgiu, gerina verslo aplinką, sukuriant paslaugų verslui įvairovę, plėtojant inžinerinę infrastruktūrą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Šiuo metu Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje investuotojų laukia 6 sklypai, kuriuose jau įrengti vandentiekio, buitinių ir paviršinių nuotekų tinklai, dujotiekis, kelių infrastruktūra. Iki šių metų pabaigos bus baigiami infrastruktūros kūrimo darbai dar 6 sklypuose. Siūlomų sklypų dydis – nuo 6,26 ha iki 20,86 ha. Iš viso laisvojoje ekonominėje zonoje inžinerinei infrastruktūrai įkurti bus investuota daugiau nei 23 mln. Lt.
Kėdainių laisvoji ekonominė zona yra Lietuvos viduryje – šiaurės rytų pusėje teritorija ribojasi su miesto aplinkkeliu. Vos už 5 km atstumu esanti „Via Baltica“ magistralė bei Kėdainių miestą kertanti transeuropinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ užtikrina patogų susisiekimą tiek su Lietuvos, tiek su užsienio miestais. Tikimasi, kad šis logistinis potencialas skatins investicijas į Kėdainių rajoną, užtikrins užsienio tiesiogines investicijas į pramonės ir prekybos plėtrą.

Beje, pagal užsienio investicijų dydį vienam gyventojui Kėdainių rajono rodiklis yra didžiausias Kauno apskrityje (17 785 Lt/gyv.) ir 1,6 karto didesnės už Lietuvos vidurkį (Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2011 m.). Tai rodo, jog Kėdainiai yra svarbus ir stiprus užsienio investicijų traukos objektas Lietuvoje. Daugiausia į Kėdainių rajono ekonominę veiklą investavo Rusija, Danija ir Suomija.

2009 m. sulaukta pirmojo investuotojo į tuometinį Kėdainių pramonės parką. Nelengvai kelią Lietuvoje skynęsis krematoriumas vietą pirmiausia rado būtent čia – tuometinio Kėdainių pramoninio parko teritorijoje. Kėdainių krašto žmonės ir politikai, skirtingai nei ne vieno kito miesto, neišsigando jo kaimynystės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tad 2011 metų pabaigoje veiklą pradėjo unikalios architektūros (architektai Gintautas Natkevičius ir Adomas Rimšelis) krematoriumas. Kėdainių krematoriumo savininkai įrodė, kad galima įveikti dažnai mūsų šalyje iškylančius trukdžius bei netobulus įstatymus. Ir sugriauti daugybę su krematoriumo paslaugų teikimu susijusių mitų.

„Tikimės, kad efektyviai panaudojama laisvoje ekonominėje zonoje įrengta infrastruktūra ir LEZ įstatymai sudarys palankesnes sąlygas užsienio ir šalies investicijoms bei naujoms darbo vietoms kurti, bus taikoma įvairių mokesčių lengvatų, bus plėtojamos tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos veiklos“, – teigia rajono meras Rimantas Diliūnas.

Spartesnę pramoninio parko plėtrą ir įmonių kūrimąsi prieš keletą metų sutrikdė ekonominė krizė, o dabar investuotojai labiau visgi linkę kurtis jau senokai veikiančiuose Kauno ir Klaipėdos LEZ‘uose, bet, manoma, kad ateityje kursis aktyviai ir Kėdainiu LEZ‘e.

 

 

 

 

 

 

 „Verslininkams, ko gero, svarbiausia – laikas. Nuo to, kaip greitai galima įsikurti, pastatyti gamyklą ir pradėti gaminti produkciją, priklauso sėkmė rinkoje ir būsimas pelnas. Kai sklypas visiškai paruoštas statyboms, gamykla gali išaugti ir per metus. To mes ir siekiame: paruošti sklypus tinkamai. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Kėdainių pramoninio parko rinkodaros projektas“, plačiau bus reklamuojamas pramoninis parkas, kuris dabar jau turėtų būti vadinamas laisvąja ekonomine zona“, – sako R. Diliūnas.

Taigi, Kėdainiai yra atviri pasiūlymams, tikisi investuotojų, o rajono vadovai stengsis padaryti viską, kad rajonas taptų didelę pridėtinę vertę kuriančios pramonės ir žinių pagrindu plėtojamos ekonomikos regioniniu Vidurio Lietuvos centru.


Vystomas verslas, vyksta statybos
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2011 m. liepos 1 d. Kėdainių rajone veikė 913 verslo įmonių. Beveik 85 procentai sudarė smulkiojo verslo įmonės (kuriose dirbo iki 50 darbuotojų). Kėdainių rajone veiklą vykdo tokios stambios įmonės kaip AB „Lifosa“, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, AB Krekenavos agrofirma, UAB Kėdainių konservų fabrikas, AB „Nordic sugar Kėdainiai“, UAB „Vesiga“, UAB „Vikeda“, UAB „Laugina“, UAB „Kėdainių grūdai“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Scandagra“. Šios įmonės buvo didžiausi darbdaviai mūsų rajono gyventojams – čia dirbo beveik 30 proc. visų darbuotojų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajone veiklą vykdo 18 įmonių, į kurias investavo užsieniečiai. Didžiausias investicijas pritraukė apdirbamoji gamyba.

Pastaraisiais metais gana sėkmingai Kėdainiuose vyksta prekybos tinklo „Norfa“ logistikos centro statybos plėtra. Tai teigiamai atsiliepė ir „Norfos“ prekybos centrų plėtrai miesto centre, ir vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių pramoninėje teritorijoje pastatytas pirmasis šalyje „SAKRET“ statybinių mišinių fabrikas. Dėl urbanistinės plėtros prioritetų ir jų teikiamų galimybių išaugo grūdų elevatorių pajėgumai mieste ir rajone. Per trejus metus pastatyti 4 nauji grūdų sandėliai mieste. Prieš metus priduoti eksploatuoti AB „Lifosa“ nauji trąšų sandėliai.
Šiuo metu kompanijai „Nordzucker” priklausanti įmonė „Nordic Sugar Kėdainiai“ už maždaug 20 mln. Lt statosi  cukraus saugyklą ir už 9 mln. Lt - vandens valymo įrenginius. Visų statybų ir neišvardinsi.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – žymi
Didelę įtaką Kėdainių rajono vystymuisi turi gaunama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybės administracija įgyvendina 32 ES finansuojamus projektus, kurių bendra vertė yra apie 50 mln. 473 tūkst. Lt.
Pernai įgyvendinant ES finansuojamus projektus ES lėšų įsisavinta 2,2 karto daugiau nei 2010 m. (2011 m. – 20 mln. 057,5 tūkst. Lt, 2010 m. – 9 mln. 520,9 tūkst. Lt). Jau per 2012 m. pirmą pusmetį Kėdainių rajono savivaldybės administracija įgyvendindama ES finansuojamus projektus įsisavino 7,5 mln. Lt.

Lyginant su aplinkinių rajono savivaldybėmis (Jonavos, Kauno, Panevėžio, Radviliškio, Ukmergės, Raseinių), kaip pareiškėjas Kėdainių rajono savivaldybė pagal bendrą projektų vertę yra 2-oje vietoje, o pagal įgyvendinamų ir įgyvendintų projektų skaičių – 3-ioje vietoje. Įgyvendinant ES finansuojamus projektus aktyviai dalyvauja ir Kėdainių įmonės bei įstaigos. Jų įgyvendinamų ir įgyvendintų projektų vertė siekia per 43 mln. Lt (www.esparama.lt duomenys).

2011 m. ES ir savivaldybės biudžeto lėšomis baigtos rekonstruotos Šėtos, Kęstučio, Budrio gatvės, užbaigta Kėdainių ligoninės Terapijos korpuso rekonstrukcija, įrengta nuotekų tvarkymo sistema Pavermenyje, parengti Kėdainių rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros bei rekreacinių ir turizmo objektų išdėstymo specialieji planai.

2012 m. bus baigti įgyvendinti ES ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojami projektai: „Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos rekonstrukcija“, „Kėdainių rajono Šėtos vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcija“, „Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Tiskūnuose“, „Apšvietimo rekonstravimas, išplėtimas ir įrengimas kaimo vietovėse“, „Žaidimų aikštelių įrengimas kaimo vietovėse“, „Kėdainių miesto Respublikos gatvės rekonstrukcija“, „Kėdainių pramoninis parkas“, „Arnetų namo pritaikymas visuomeninei paskirčiai ir viešiesiems turizmo poreikiams“ ir kt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
Tačiau nėra viskas tobula: yra vėluojančių darbų. O priežasčių – ne viena. Taip atsitinka dėl viešųjų pirkimų procesų, ilgai užtrunkančių dokumentų derinimų su agentūromis, dėl nepatikimų rangovų.

Per 2012 m. pirmą pusmetį administracija pateikė dar 8 naujas paraiškas ES finansuojamiems projektams įgyvendinti.
Jei palygintume visus rajone vykdomus projektus (apimant ne tik administracijos, bet ir privačių įmonių, viešųjų įstaigų įgyvendinamus projektus), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamų projektų vertė sudaro daugiau nei 40 proc. visų įgyvendinamų projektų vertės.
O štai Kauno rajono savivaldybėje – 9,3 proc., Ukmergės – 13,5 proc., Radviliškio – 11,4 proc., Panevėžio – 19,7 proc. , Jonavos – 27,7 proc.(www.esparama.lt duomenys).

Visos pritrauktos investicijos yra naudingos ir turi tik teigiamą poveikį Kėdainių rajonui: didėja tiesioginės užsienio investicijos, surenkama daugiau mokesčių į rajono biudžetą, kuriamos naujos darbo vietos. Taip pat pažymėtina, kad rajone veikiančios didžiosios įmonės prisideda ir prie krašto bendruomenės gerovės kūrimo.

Paslaugos žemės ūkiui
Kėdainių rajonas nori tapti didelę pridėtinę vertę kuriančios pramonės ir žinių pagrindu plėtojamos ekonomikos Vidurio Lietuvos regioniniu centru, ir daro viską, kad taip nutiktų. Tuo tikslu sumaniai naudojamasi galimybėmis, kurias suteikė priklausymas svarbiausioms šalies urbanistinės integracijos ašims – čia vienas po kito kyla daugybė svarbių statinių ir net kompleksų.
Kėdainių rajono siekį išsiskirti efektyviu ir moderniu žemės ūkiu simbolizuoja ir uždarosios akcinės bendrovės „Dotnuvos projektai“ Dotnuvos miestelyje augimas (2007 metais pastatyto 1900 kvad. metrų ploto technikos aptarnavimo ir serviso paslaugų centro architektūrinės idėjos autorius – architektas Algimantas Kančas). UAB „Dotnuvos projektai“ prekiauja nauja bei naudota garsiausių Vakarų Europos gamintojų žemės ūkio technika, grūdų sandėliavimo įranga, ją projektuoja bei montuoja, užsiima mažmenine ir didmenine prekyba sėklomis bei sėklų dauginimu, teikia technikos serviso paslaugas. Vienoje sparčiausiai besivystančių žemės ūkio srities įmonių statybos vyksta ir toliau – pernai čia baigta 3500 kvad. metrų ploto sėklų ruošimo fabriko antros linijos statyba.

 

 

 

 

 

 

Kitas žemės ūkiui reikšmingas statinys – neseniai prie automagistralės „Via Baltica“, Saviečių kaime, duris atvėręs bendrovės „Ivabaltė“ žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centras. (Projektą parengė bendrovė „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“.)

 

 

 

 

 

 

 

Gegužės mėnesį Kėdainių rajone buvo pradėtos švedų koncerno „Väderstad“ žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centro statybos. Šalia magistralės „Via Baltica“ esančiame sklype skandinaviško stiliaus, modernus bei funkcionalus statinys turėtų iškilti šių metų pabaigoje. Agrocentro projektavimo darbus atliko Švedijos kapitalo inžinerijos ir konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“, o statybos darbai patikėti kompanijai „Lakaja“. Investicijos į šį projektą siekia apie 6 mln. Lt. „Väderstad“ prekybos ir aptarnavimo centras statomas 7,4 ha ploto sklype ir užims daugiau kaip 1 tūkst. kv. metrų plotą. Statinį sudarys dviejų aukštų administracinis pastatas, remonto dirbtuvės ir sandėliavimo patalpos, lauke bus eksponuojama žemės ūkio technika.


Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

© Fotonuotraukos R. Švedienės, A. Švedo, D. Šišlavo.