Gegužės 29–birželio 2 dienomis buvo organizuotas Kauno regiono savivaldybių merų pavaduotojų, tarp kurių ir Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė, tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Bavarijos žemę (Vokietija).

Vizito metu buvo aptarti klausimai, susiję su vaikų teisių apsaugos politika ir jos įgyvendinimu regiono ir vietos lygmeniu. Vizitas buvo skirtas kontaktų užmezgimui, galimų bendradarbiavimo sričių ir projektinių idėjų identifikavimui, patirties mainams.

Vizite dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja O. Urbonienė, Vytas Kederys (Birštono savivaldybės mero pavaduotojas), Erlandas Andrejevas (Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas), Algimantas Janavičius (Kaišiadorių rajono savivaldybės mero pavaduotojas), Jonas Gurskas (Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas), Algis Marcinkevičius (Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas), Gitana Rašimienė (Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoja), taip pat VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra direktorė Lina Misiukevičienė ir projektų vadovė Elena Taločkaitė.

Pirmąją vizito dieną Kauno regiono delegacija lankėsi Miuncheno savivaldybės Vaikų ir jaunimo apsaugos skyriuje. Susitikimo metu buvo pristatyta Vokietijos ir Bavarijos žemės vaikų teisių apsaugos sistema, teisinis reguliavimas, praktiniai aspektai.

Pagrindinė skyriaus veikla – pagalba vaikams ir jaunimui. Visos atsakingos institucijos ir tvarka yra aprašyta Vokietijos federacijos kodekso 8 knygoje. Skyrius dirba ne tik mieste, bet turi padalinius ir regione. Bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis. Sprendimų teisę turi Taryba, kuri turi 3/5 balsų, kitos institucijos – 2/5 balsų. Skyrius taip pat bendradarbiauja su patariamąją funkciją turinčiomis institucijomis (policija, teismas, mokykla, bažnyčia, jaunimo asociacijos, konsultacinės įstaigos šeimos klausimais). Patariamieji negali balsuoti, bet gali patarti, teikti pasiūlymus. Dėl pateiktų pasiūlymų balsuoja Taryba. Be vaikų ir jaunimo klausimų, vienas skyriaus padalinys dirba ir su lyčių lygybės tema.

Struktūroje yra ir įvaikinimo padalinys. Globos padalinys turi imtis priemonių, kai vaiko tėvai negali rūpintis vaiku, tada vaikui skiriamas globėjas. Jeigu tik vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, dėl vaiko globos sprendžia šeimos teismas. Šeimos teismas sprendžia, ar vaiko globa pilna/nuolatinė, ar dalinė/terminuota. Kontroliuoja sprendimo įgyvendinimą ir gali peržiūrėti sprendimą. Šeimos teismas sprendžia, ar lieka pas gimines, ar vaikų namuose, ar globėjų šeimoje. Signalas, kad vaikui reikia pagalbos, gali ateiti iš privataus žmogaus, įstaigos ar anonimiškai. Vaikų ir jaunimo skyrius patikrina kiekvieną signalą. Vienas skyriaus padalinys rūpinasi vaikų laisvalaikiu.

Pradinėse mokyklose yra soc. darbuotojų. Siekiama, kad soc. darbuotojai dirbtų su visomis klasėmis. Mokytojai negali pranešti apie šeimos problemą, nes mokyklos užduotis yra mokyti vaikus, o Vaikų ir jaunimo skyriaus – juos apsaugoti. Mokykla dažnai bijo, kad, pranešus apie problemą, bus išardyta šeima, vaikai paimti iš šeimos.

Vokietijoje yra stiprūs šeimos ryšiai. Taip pat gydytojai nelinkę pranešti. 2012 metais buvo priimtas įstatymas, kuris reglamentuoja, ragina pranešti.

Kita problema – duomenų apsauga. Policija, mokykla, kitos įstaigos naudoja skirtingas duomenų bazes. Vaikų ir jaunimo skyrius gali naudotis kitų įstaigų duomenų bazėmis. Įstaigoms organizuojami mokymai, seminarai, jos raginamos pranešti apie problemas. Skyriuje yra jaunimo padalinys. Miunchene nėra tikrų benamių (jaunuolių). Visi jaunuoliai turi registracijos adresą, bet nebūtinai jie ten gyvena. Jie gali gyventi pas draugus, vasarą nakvoti parke. Jaunuoliai kviečiami kalbėtis apie galimybę mokytis, rinktis profesiją.

Kitas padalinys dirba su auklėjimo klausimais. Suteikiama pagalba, kai nustatoma problema. Kai išanalizuojama problema, dirbama su psichologu, mokykla, pagalba suteikiama ambulatoriškai. Gali būti skiriamas asmuo, kuris ateina 2−3 kartus per savaitę. Taip pat yra stacionarinė pagalba, pvz., nevisas socialinio pedagogo etatas mokykloje. Vaikų namuose – visas etatas, nes vaiku rūpinamasi visą dieną. Kiekvienam vaikui parengiamas planas, kartą per metus peržiūrimas/kontroliuojamas jo įgyvendinimas ir efektyvumas, tada priimamas naujas sprendimas dėl vaiko.

Dirbama su probleminėmis, skurdžiai gyvenančiomis šeimomis. Skurdas susijęs ne tik su finansais, bet ir su vertybėmis, mentalitetu. Kita grupė – našlaičiai. Arba turtingos šeimos, kurios tiesiog neturi laiko vaikui. Vaikai finansiškai aprūpinti, bet jais niekas nesirūpina. Tada jiems suteikiama galimybė lankyti būrelius, bendrauti su bendraamžiais. Kai gaunamas pranešimas, šeima patikrinama, priimama vaiko apsaugos koncepcija. Jei negalima išspręsti šeimoje, skyrius kreipiasi į teismą.

Svarbiausia vaiko interesai. Yra daug laikinų vaiko globos įstaigų. Jose yra aiškinamasi, kodėl yra problema ir kokios pagalbos reikia. Maksimalus laikas, per kiek turi būti išspręsta problema, – 1 mėn. Per tą laiką tėvai negali matyti vaikų. Skyrius iš karto gali paimti vaiką iš šeimos, nereikia teismo sprendimo. Sprendimas dėl paėmimo priimamas, jeigu atitinka griežtus kriterijus. Vienas skyriaus padalinys dirba su migrantais. Toks padalinys yra tik Miunchene.

Didmiesčiuose trūksta šeimų, kurios priima vaikus. Mažesniuose miestuose yra stipresnė bendruomenė. Šeimos gauna pinigus už vaikų globą. Yra nustatyta piniginės išmokos norma, kai vaiką globoja šeimos narys/giminaitis. Kitas variantas – kai globoja šeima, kuri specializuojasi vaikų globoje. Tai dažnai būna žmonės su soc. pedagoginiu išsilavinimu. Jie dirba namuose, priima vaikus iš globos namų. Mokama 600 eurų per mėnesį už vaiką. Vaikus iki 6 metų stengiamasi vežti į globėjų šeimas. Vyresni dažniausiai būna globos įstaigose. Yra „dienos mamos“ (užimtumas po mokyklos), kai vakare vaikai grįžta į šeimą ar globos įstaigą. Globos namuose grupėje gali būti iki 12 vaikų, šeimoje – 2, dienos mamos rūpinasi 5 vaikais.

Vokietijoje labai ginamos šeimos teisės. Jeigu skyriui reikia paimti vaiką iš šeimos, reikia labai daug svarbių įrodymų. Vokietijoje šeimos teismas rūpinasi tik šeimos klausimais, įvaikinimu, globa. Vaikų teisių apsauga teikia paslaugas 24 val. per parą. Policija negali paimti vaiko iš šeimos be vaikų teisių apsaugos specialisto. Skyriui padeda daug religinių bendruomenių, „Caritas“, Raudonasis kryžius, žydų bendruomenė. Savivaldybės Vaikų ir jaunimo skyrius yra „stoginė“ įstaiga, po kurios stogu dirba kitos įstaigos, kurios bendradarbiauja, periodiškai susitinka. Atskiri skyriai niekada nedirba pavieniui.

Smurto šeimoje klausimai priklauso Vaikų apsaugos įstaigai. Įstaiga gauna visus protokolus iš policijos. Jei šeima be vaikų – sprendžia tiesiogiai policija. Jei smurtaujama šeimoje su vaikais, įsitraukia vaikų teisių apsauga. Jei smurtaujama šeimoje, vaikas turi ir psichologinių, ir sveikatos problemų. Jei nustatomas seksualinio išnaudojimo atvejis, teoriškai vaikas negalėtų grįžti į tą pačią aplinką, bet tik jeigu Vaikų skyrius nepadaro klaidų ir pateikia pakankamai įrodymų. Policijoje yra atskiros patalpos, kuriose gali būti apklausiami vaikai. Apklausą vykdo tik vaikų psichologas. Socialinėse įstaigose dirba daugiausia moterys. Yra didelė darbuotojų kaita, sunku užtikrinti tęstinumą. Taip pat Kauno regiono delegacija lankėsi Vaikų apsaugos centrą Miunchene. Centras dirba su vaikais ir šeimomis, kuriose smurtaujama (tarp tėvų, prieš vaikus), nustatyti seksualinio išnaudojimo atvejai. Centras dirba ir su vaikais, ir su suaugusiais, grupėse ir privačiai šeimose, užsiima prevencija.

Turi telefoninę pagalbos liniją. Taip pat teikiamos konsultacijos specialistams. Centre dirba 9 darbuotojai (4 vyrai, 5 moterys), 1 asistentas, 1 stažuotojas. Organizacijos viduje tariamasi, kaip elgtis su viena ar kita šeima, taip pat atskirais atvejais į pagalbą ateina išoriniai ekspertai. Centre renkama statistika, rašomos ataskaitos apie atskirus atvejus. Pagrindinė taisyklė – reikia bent vieną kartą susitikti su vaiku, su juo pabendrauti. Daugiausia dirbama su tėvais, kartais su broliais ir seserimis, ypač jeigu yra seksualinio išnaudojimo atvejai. Apie 58 proc. šeimų į centrą kreipiasi savo noru, o 42 proc. per teismą, dėl kaimynų ar aplinkinių pranešimų. 2016 metais centras dirbo su 902 atvejais, iš jų 314 – akis į akį, 588 – konsultacijos telefonu. Buvo dirbama su 1 526 vaikais (702 berniukai, 824 mergaitės). Centras dirba su įvairiomis šeimomis – labai neturtingomis, turtingomis, įvairių religinių konfesijų. Po kreipimosi per 48 val. turi būti suteikta pagalba. Nagrinėjant atvejį šeimos teisme būtinai dalyvauja savivaldybės vaikų apsaugos skyriaus darbuotojai ir vaikų įstaigų atstovai (dienos centrai, darželiai, vaikų namai, kt.). Jeigu teisme nagrinėjama skyrybų byla, būtinai dalyvauja vaikų teisių apsaugos specialistai.

Su kiekvienu atveju dirbama tiek, kiek reikia. Su viena šeima gali dirbti ir 5 metus. Susitikimai vyksta pagal poreikį. Sprendimą, kiek bendrauti, priima kartu su šeima. Jei organizacija mato, kad vaikui yra grėsmė, įspėja šeimą, kad jei nutraukiamos konsultacijos, tada centras turi perduoti informaciją savivaldybės vaikų apsaugos skyriui. Centro darbuotojai niekada nekaltina smurtaujančių suaugusiųjų, nes dažnai jie patys buvo smurto aukos vaikystėje ir nežino kitokio elgesio modelio. Centras padeda morališkai sustiprinti šeimą, nes stipri šeima yra tvirta ir gali pakelti visus sunkumus.

Kauno regiono savivaldybių merų pavaduotojai apsilankė Pagalbos jaunimui centre (Jugendhilfezentrum). Šiuo metu įstaigoje gyvena 14 vaikų. Centras priklauso Evangelinio jaunimo diakonijos kompleksui. Tai vaikų paskirstymo vieta, kurioje vaikams suteikiama trumpalaikė ar ilgesnė globa. Jaunimas čia gyvena 3−6 mėn. ir vėliau sprendžiama, kur toliau siunčiamas. Trumpalaikė globa – 48 val., kai vaikai yra krizinėje situacijoje, kad turėtų kur saugiai apsistoti. Tai uždara įstaiga su aukšta tvora.

Negalima išeiti be priežiūros. Įrengiant buvo siekiama, kad vaikams būtų jauku, primintų namus, naudojama daug medžio. Centre vyksta daug grupinių užsiėmimų, veiklos vaikams. Gipsas, medžio darbai, siuvimai, vaikai gali piešti ant kambarių sienų. Auklėjimo principas, kad vaikai būtu nuolat užimti. Čia gyvena 12−17 metų jaunuoliai. Jie turi socialinio elgesio sutrikimų, agresyvus elgesys, socialinių normų nesilaikymas, nenoras eiti į mokyklą, nusižengimai įstatymams, priklausymas kriminalinėms grupuotėms, noras pabėgti, problemos, konfliktai su tėvais. Visas jaunimas agresyvus prieš kitus ar save. Jei didelė tikimybė nusižudyti, tada jaunuolis po Centro patenka pas psichiatrą. Patalpos Centre įrengtos kaip psichiatrijoje, nėra aštrių kampų ir kt.

Centre norima pakeisti situaciją, mažinti negatyvius atvejus. Vertinama jaunuolių gyvenamoji aplinka, stengiamasi pakeisti kiek įmanoma. Centre norima pradėti vystymosi korekciją, aptariamos gyvenimo perspektyvos. Centro paremti jaunuoliai gali pabaigti mokyklą. Centre veikia savo mokykla. 3 mokytojai dirba su 14 vaikų. Pamokos vyksta mažose grupėse, todėl yra glaudus ryšys su mokytoju. Jaunuoliui atliekama pedagoginė, psichologinė ir psichiatrinė diagnostika. Nustatoma, ar yra psichinių nukrypimų, ar yra poreikis spec. pedagogikai. Centre yra 2 vaikų grupės po 7 vietas. Abi grupės priskiriamos intensyvios terapijos grupėms.

Vokietijoje intensyvios terapijos grupės geriau aprūpinamos personalu ir priemonėmis. Vaikų patekimas į Centrą apibrėžiamas įstatymo. Visi jaunuoliai turi turėti sprendimą dėl uždaro laikymo. Sprendimą priima šeimos teismas. Teismas nustato terminą. Pirmas terminas – 6 savaitės. Per šį laiką analizuojama, kiek laiko vaikas turi būti izoliuotas. Tolimesnis sprendimas – teismo, psichiatro ir Centro pedagogų.

Griežtesnė įstaiga – jaunimo kalėjimas. Šiame Centre gyvenantys vaikai gali bendrauti su tėvais. Pirmas dvi savaites vyksta adaptacija, susitikimai ribojami. Yra panašių įstaigų, kurios tokią izoliuotą pagalbą teikia 12 mėn. Tėvai dažnai nesupranta, kad ir jie yra problemos dalis. Savivaldybės vaikų apsaugos skyrius duoda užklausimą, ar Centre yra laisvų vietų. Tėvai turi pateikti prašymą šeimos teismui, kad vaikas būtų uždarytas. Per 2,5 metų Centre buvo 109 jaunuoliai (64 berniukai, 45 mergaitės). Vidutinis berniukų amžius – 14,5 metų, mergaičių – 15,2 metų. Labai griežtas dienos režimas. Jei vaikas pavėluoja į pusryčius, tiek pat minučių ankščiau turės vakare eiti miegoti. Jeigu pavėlavo, reiškia neišsimiegojo. Jei pavėluoja į pamokas arba nedalyvauja, vėliau turi atidirbti dvigubai. Po pietų kiekvienas vaikas turi savo pareigas, pvz., sutvarkyti indus. Arbatos gėrimo pertraukėlės metu visi susirenka kartu, bendrauja, diskutuojama apie tolesnę dienos tvarką.

Vaikai, kuriuos pedagogai pažįsta, yra atsakingi ir gali savimi pasirūpinti, gali išeiti už ribų. 2 val. vakare skiriama pedagoginei terapijai. Yra kelios grupės, pvz., meno, mergaičių grupė (sprendžiamos mergaičių problemos). Tokia grupė pasiteisino, todėl susiformavo tokia pat berniukų grupė. Grupė, skirta suvaldyti agresiją; sporto grupė; grupė, skirta pažinti ir kontroliuoti savo fizinius poreikius (pvz., rūkymas); siuvimo grupė, kurioje mokoma kruopštumo. Kuo didesnis užimtumas dienos metu, kad vaikai būtų atitraukti nuo kasdieninių minčių, kad vaikai išmoktų užsiimti patys, susitvarkytų su savo problemomis. Per televiziją vaikai gali žiūrėti tik naujienas. Negalima naudotis mob. telefonu, kompiuteriu. Tik radijas. Savaitgalį gali bendru sutarimu pasirinkti žiūrėti vieną filmą. Vaikai stebisi, kad po dviejų mėnesių buvimo čia pradeda skaityti knygas.

Knygų pasirinkimas Centre didelis, pedagogai atrenka knygas į biblioteką. Profesinis orientavimas – pokalbių metu nustatomos kryptys, mokomi rašyti CV, motyvacinius laiškus. Kiekviena grupė turi savo virtuvėlę ir padėjėją (virėją). Kasdien vienas vaikas būna paskirtas padėti virėjai paruošti šiltus pietus. Pusryčiai ir vakarienė – šalti. Vaikai padeda padengti stalą. Meniu sudaro jaunuoliai kartu su virėja. Penktadienį būtinai žuvis. Trečiadienį – kažkas saldaus. Vieną kartą per savaitę organizuojama išvyka į parduotuvę apsipirkti. 3 pedagogai visada yra su vaikais. Visi konfliktai matomi ir sprendžiami. Jei vaikas išprovokuoja konfliktą, 24 val. vaikas lieka savo kambaryje, izoliuojamas nuo bendruomenės. Dirbama pagal principą nusikaltimas−pasekmė. 1 vaiko išlaikymas vienai dienai kainuoja 500 Eur.

Kai steigėsi Centras, vietos bendruomenė protestavo. Tačiau per 2 metus, kai egzistuoja Centras, kartą per metus organizuojami susitikimai su vietos bendruomene. Situacija keičiasi į teigiamą pusę.

SOS vaikų kaimelio centrinėje būstinėje Kauno regiono merų pavaduotojai susipažino su organizacija ir jos veikla. Pirmas SOS vaikų kaimelis atsirado 1955 metais Austrijoje. Dabar organizacija veikia 123 šalyse. Tikslas – vaikams suteikti saugų prieglobstį, juos remti, kad taptų savarankiški savo kelyje. Paremti šeimas, kad galėtų tvarkyti savo gyvenimą be pagalbos. SOS kaimelio idėjos užuomazgos buvo 1949 metais, kai po karo liko labai daug našlaičių. Idėja, kad vaikui reikia mamos, brolių/seserų, namo ir kaimo. Šiuo metu principas galioja. Mama – patikimas ilgalaikis asmuo, prie kurio gali prisirišti. Brolis/sesuo – grupė bendraminčių. Namas – saugi užuovėja. Kaimas – aktyvi ir vieninga bendruomenė.

Kaimelio pedagogika remiasi šiais principais: santykiai; švietimas; stipriųjų pusių atradimas; dalyvavimas. Jie nėra vaikų tėvai, bet vaikai turi žinoti, ką su jais norima daryti ir patys dalyvautų savo lavinime.

Vokietijoje yra šešios formos:

1. Vaikų globa dienos metu mažiems vaikams (lopšeliai, darželiai). Finansuojama iš valstybės biudžeto, nes valstybės įstatyme parašyta, kad kiekviena šeima turi teisę į vietą darželyje. Kitas šaltinis – tėvų mokestis, kuris priklauso nuo pajamų dydžio. Vaikai turi teisę į vietą darželyje, bet lankyti neprivaloma. Tėvai gali auginti vaiką namuose.

2. Stacionarioji globa (vaikams, kurie nėra saugūs savo namuose).

3. Ambulatorinė vaikų globa. Vaikas turi problemų šeimoje, bet jos dar nėra didelės, kad reiktų atskirti nuo šeimos. Tada ateina soc. pedagogas ir kelias valandas per savaitę dirba su vaiku. 

4. Atvirieji pasiūlymai – susitikimų vietos, klubai. Pvz., mamų grupelės. Šią veiklą mažai finansuoja valstybė, daugiausia remiama iš aukų. Ateina specialistai, vyksta pokalbiai įvairiomis temomis prie kavos.

5. Konsultacijos, daugiausia vaikams, kurie kenčia nuo tėvų skyrybų, yra agresyvūs. Panašūs į terapiją, čia dirba tik psichologai.

6. Profesinis orientavimas. Jaunuoliai, kurie metė mokslus arba blogai mokosi.

Kiekvienoje šalyje SOS kaimelių specifika ir siūlomos paslaugos gali skirtis. Pagal įstatymą kiekvienoje žemėje, mieste turi būti Vaikų apsaugos tarnyba. Jis sprendžia finansavimo klausimus, turi orientuotis, kas regione reikalinga (nauji specialistai, įstaigos). Privačių organizacijų funkcijos – vaikams ir jaunimui pasiūlyti paslaugas, palaikyti ryšį su valstybinėmis tarnybomis. Vieną kartą per metus vyksta derybiniai pokalbiai tarp Vaikų apsaugos skyriaus ir SOS kaimelio administracijos. Deramasi dėl finansavimo, reikalingų specialistų, jų kvalifikacijos tobulinimo, kokios pagalbos reikia vaikams, tarnybinių automobilių naudojimo.

Krepšelio dydis vienam vaikui skiriasi. Miunchene – 140 Eur., Vokietijos šiaurėje – 110 Eur. Klasikiniuose SOS namuose – 6 vaikai. Kiekviename kaimelyje – 7–10 šeimų. Yra SOS šeimos ir SOS grupės (kartu gyvenančios). SOS šeima – komanda 3,5 etato – 1 mama ar tėtis, 1–2 auklėtojai, 1 ūkinė padėjėja. Mama/tėtis bendrauja su valstybinėmis institucijomis, vaikų tėvais, perka, skalbia, gamina. Auklėtojai – pagalbiniai. Ateina kelioms valandoms, padeda paruošti pamokas. Vokietijoje yra įstatymas, kuris reglamentuoja SOS šeimos mamos/tėčio darbo laiką. 12–14 kv.m. vienam vaikui, turi turėti savo kambarį, broliai/seserys gali gyventi kartu. Kitas modelis – kartu gyvenanti grupė. Komanda – 4,7–5,1 etato. Dirba pamainomis. 8–9 vaikai, vyresnio amžiaus (9–12 metų), gyvena apie 3–4 metus. Norint tapti šeimos mama/tėčiu, reikia baigti 3–4 metų mokslus. Lygiagrečiai pradedama gyventi šeimoje ir mokomasi.

Į Vaikų apsaugos namus (KinderschutzHaus) vaikai patenka, jei šeimoje problemos, tėvai negali pasirūpinti vaikais. Pranešimą Vaikų apsaugos skyriui parašo kaimynai, darželis ar mokykla. Jei vaiko gerovei gresia pavojus, Vaikų apsaugos skyriaus darbuotojai važiuoja į šeimą ir patikrina situaciją. Jei yra pavojus, vaikas paimamas iš šeimos. Visada pirmiausia vaikui stengiamasi padėti ambulatoriškai. Jei neišeina, tada vaikas paimamas. Tai sunkiausias momentas. Vaikas paimamas ne iš namų, bet iš darželio ar mokyklos. Paėmime dalyvauja 4 žmonės. 2 darbuotojai eina į darželį ar mokyklą paimti vaiko, kiti du siunčiami pokalbiui su tėvais. Pirmąsias 48 val. vaikas praleidžia inkognito, tėvai nežino kur yra vaikas. Svarbu, kad vaikas nurimtų, susitaikytų su situacija. Vaikai nerimauja, nes galvoja, kad tėvai nežino, kur jie yra išvežti. Vaikas nepažįsta žmonių, nežino aplinkos. Vaikų apsaugos namuose gyvena vaikai nuo 2 metukų, jie dar nesuvokia pavojaus šeimoje. Šiuose Namuose gyvena 9 vaikai (2−10 metų). Kai vaikas atvyksta, jis pristatomas kitiems vaikams. Didesni vaikai dalyvauja aprodant naujokui namą, priprantama prie režimo. Naujokai dažnai nežino, kad galima valgyti 3 kartus per dieną, kad vakare tuo pačiu metu einama miegoti. Pagal galimybes vaikai lanko savo darželį/mokyklą. Tačiau, jei yra pavojus, kad tėvai gali vaiką pagrobti, vaikas siunčiamas į kitą darželį/mokyklą. Vaikų apsaugos skyrius finansuoja taksi paslaugas. Namai sudarę sutartį su taksi firma. Pirmus kelis kartus su vaikais važiuoja pedagogas, paskui vaikai važiuoja su jau pažįstamu taksi vairuotoju. Nors ir buvo mušami, vaikai vis tiek nori matyti savo tėvus.

Bandoma užmegzti kontaktą su tėvais. Susitikimai vyksta Vaikų apsaugos skyriaus patalpose. Namų darbuotojai susipažįsta su tėvais ir kartu su Vaikų apsaugos skyriaus specialistais sprendžia, ar tėvai gali lankyti vaikus. Po pirmo susitikimo su tėvais vaikai nusiramina, nes žino, kad galės matytis su tėvais. Toliau stengiamasi stiprinti kontaktą. Jei kontaktas neįmanomas, tada rašomas laiškas, skambinama. Skambinama iš nežinomo numerio, kad tėvai nesusektų, kur yra jų vaikas. Atsižvelgiama į tai, kokie yra tėvai, ar nenuskriaus vaiko. Namų direktorė taip pat vertina, ar tėvai nenuskriaus darbuotojus. Tada nusprendžiama, kokia forma vyks susitikimas su vaiku. Laisviausias kontaktas – 2 val. per savaitę. Tėvai gali pasiimti vaiką ir su juo kažką veikti. Griežčiausia – 1 kartą per mėn. dalyvaujant darbuotojams. Darbuotojai sprendžia, koks kontaktas geriausias vaikui. Pagal idėją vaikas namuose turi būti 3 mėn. Bet kadangi ilgai užtrunka teisminiai procesai, yra vaikų, kurie gyvena jau 1,5 metų. 80 proc. vaikų siunčiami į kitas globos įstaigas, 20 proc. – grįžta į šeimą. Kol vaikas yra namuose, daug dirbama su tėvais. Kiekvienas vaikas turi už jį atsakingą pedagogą, kuris kontaktuoja su vaiko tėvais, pataria jiems kaip bendrauti su vaiku. Darbuotojai dirba pamainomis, turi 30 dienų atostogų. Kiekvienas darbuotojas 7 dienas per metus gali kelti kvalifikaciją. Tam skiriama 300 Eur. Darbuotojams 1 kartą per mėn. po 2 val. vyksta supervizijos. 1 kartą per savaitę – komandos pasitarimas, kai aptariamas kiekvienas atvejis, pasitariama. Yra sunku pedagogams, kurie dirba grupėse.

Reikia išlaikyti distanciją tarp vaikų kančios ir savęs. Bet vaikams reikalinga dvasinė šiluma. Vaikas turi suprasti ir išmokti, kad jis gali kitiems žmonėms sukelti skirtingas emocijas. Jei vaikai patenka į kitą šeimą, iškyla lojalumo konfliktas, nes jie myli savo tėvus. Dažnai iš laikinos šeimos vaikai grįžta į šiuos namus. Kai 20 proc. vaikų grįžta į šeimą, vykdoma kontrolė, ją vykdo Vaikų apsaugos skyrius. Šiuose namuose dirba 10 pedagogų (8,2 etato); 30 val./sav. psichologas, 0,5 etato direktorė, 10 val. papildomų direktorei – kontaktai su Vaikų apsaugos skyrium, 1 etatas – ūkvedys, 0,5 etato – sekretorė, 1 etatas – namų ruošos specialistė. Krepšelis 1 vaikui/dienai – 303 Eur.

Vizito pabaigoje Kauno regiono savivaldybių merų pavaduotojai susitiko su Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininke ir kitais nariais. Susitikimo metu buvo aptari galimi bendri projektai vaikų teisių apsaugos, kultūros, sporto srityse.

VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros informacija