Kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybėje susirinko Kauno apskrities paveldosaugininkai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė. Sveikinimo žodį tarė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Simonas Kairys, kuris pasakojo apie paveldotvarkos programą, daugiausia apimančią fasadų tvarkymą.

Šiai programai 2017 metais skirta 1 mln. eurų dalinio  finansavimo ir šiomis lėšomis sutvarkyti 37 objektų fasadai. S. Kairys taip pat kalbėjo apie svarbą surasti bendrą kalbą su verslininkais ir apie paruošiamuosius darbus, siekiant Kauno tarpukario pastatus įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas išskyrė pagrindinius Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo sluoksnius: tai 1361−1795 m. LDK periodas, piliakalniai, Kauno pilis, kt.; 1882−1915 m. Kauno tvirtovė fortas, kariniai miesteliai, soboras, kelių tinklai, kt.; 1919−1940 m. Kaunas – laikinoji sostinė, modernizmas architektūroje.  Kaune yra apie 1,5 tūkst. kultūros paveldo objektų, Lietuvoje – 25 tūkst. Opi tema yra medinė architektūra: tai vilos Panemunėje, Žaliakalnio, Vilijampolės, Šančių mediniai namai. Medinė architektūra yra labiausiai pažeidžiama dėl medžiagiškumo bei juose gyvenančių socialiai remtinų savininkų. Kaune yra 9 fortai, šeštajame (prie „Molo“) kuriasi karo technikos muziejus. Mieste yra 5 piliakalniai: Eigulių, Jiesios, kt. Yra parengti tvarkybos darbų techniniai projektai, apimantys ir laiptų pastatymą, bet yra problemų su piliakalnių žeme: neįteisinta nuosavybė, žemės paskirtis – miško, ir pan.

Lydimi S. Rimo, aplankėme restauruojamus Lapėno (Kęstučio g. 38), Iljinienės (K. Donelaičio g. 190, „Telegrafo“ (K. Donelaičio g. 25) namus, rekonstruotą Laisvės alėjos atkarpą ir  kt.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69578