Dažnokai suabejojama, kaip rašyti prašymą, nes jo forma nėra reglamentuojama Dokumentų rengimo taisyklių, juolab kaip formuluoti prašymo tekstą, nėra jokių nurodymų. Kyla abejonių ir dėl kalbinių dalykų, susijusių su prašymų rašymais.

Suteikti ar leisti?

Apibendrintai norminiuose teisės aktuose rašoma: atostogų suteikimas, suteikti atostogas ir pan. Pasakymas suteikti atostogas vartojamas apibendrintai kalbant apie atostogas kaip apie privalomą dalyką: Darbuotojui suteikiamos 28 dienų atostogos. Darbuotojų prašymuose ir vadovų įsakymuose dėl atostogų vartotini žodžių junginiai: leisti atostogų, leidžiu atostogų ir pan. Leisti atostogų – reiškia atostogų skyrimą ir įforminimą konkrečiais atostogų atvejais: Leisti atostogų nuo liepos 1 d. 

Kaip nusakyti kalendorinių dienų skaičių?

Prašyme kalendorinių dienų skaičių geriausia nusakyti kilmininku, pvz.: Prašom (Prašyčiau/Prašau) išleisti mane 28-ių kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už 2015-uosius darbo metus nuo liepos 7 dienos. Prašom (Prašyčiau/Prašau) leisti mane 14 kalendorinių dienų trukmės dalinių kasmetinių atostogų už 2015−2016 darbo metus nuo šių metų rugsėjo 16 iki 26 dienos.

Tačiau galima vartoti ir galininką, pvz.: Dėl asmeninių priežasčių prašom (prašyčiau/prašau) leisti mane 7 kalendorines dienas nemokamų atostogų nuo 2016 m. liepos 7 iki liepos 13 d. įskaitytinai. Galima nurodyti taip: Prašom (Prašyčiau/Prašau) išleisti mane kasmetinių atostogų 2016 m. rugpjūčio 9–18 d. už 2015 darbo metus. 

Kaip rašyti prašymo pavadinimą?

Prašymų pavadinimai, tokie kaip Prašymas dėl atostogų, Prašymas dėl mokymosi atostogų ir pan., apima sritį, bet nerodo tiesioginio objekto, tad nėra labai aiškūs, nors ir galimi.
Taisyklingos konstrukcijos yra su bendratimi ir galininku: Prašymas leisti atostogų, Prašymas priimti į darbą ir pan.
 

Ar galima sakyti „mokomosios atostogos“? Terminas taisyklingas, tik gali painiotis su mokamomis atostogomis. Geriau tiktų mokymosi atostogos. Rašte galima formuluoti ir taip: Išleisti (arba Leisti) atostogų mokytis. 

Taisyklinga: kasmetinės, pailgintos, nemokamos

Eilinės atostogos – dabar nebevartojamas terminas. Dabar vartotina  kasmetinės atostogos. Taip pat turėtų būti pailgintos, o ne prailgintos, ne neapmokamos, o nemokamos atostogos. 

Išeiti atostogų ar atostogoms?

Veiksmažodžiai leisti ir išeiti vartojami su daiktavardžio atostogos kilmininku: leido atostogų, išėjo atostogų; gali būti ir išėjo atostogauti, bet netinka pasakymai su naudininku: Išėjo atostogoms (=atostogų) nuo liepos 15 dienos.
 

Reiktų laikytis bendrųjų dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimų

Rašant prašymą dera laikytis bendrųjų dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimų: rašyti A4 formato lape, palikti paraštes, surašyti privalomus rekvizitus (adresatą, adresantą, pavadinimą, datą, tekstą, parašą). Prašymo adresantas (asmuo, kuris rašo prašymą) rašomas lapo viduryje. Jei prašymą rašo įstaigos darbuotojas, adresuoja vadovui, nurodo savo pareigas ir padalinį. Toliau iš naujos eilutės kairėje pusėje naudininko linksniu rašomas adresatas. Po paryškintai parašyto žodžio PRAŠYMAS arba po žodžių PRAŠYMAS LEISTI ATOSTOGŲ rašoma data ir vietovė. Tekstas pradedamas žodeliu prašau, prašyčiau ar prašom. Mandagiausias – prašyčiau. Jei prie prašymo pridedami priedai, juos reikia nurodyti teksto pabaigoje. 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė