Labai smarki audra – vienas iš pavojingiausių reiškinių Lietuvoje, pasikartojantis kiekvieną šiltąjį metų sezoną (dažniausiai nuo gegužės iki rugsėjo). Šis reiškinys susiformuoja esant itin dideliam atmosferos nepastovumui, per karščio bangas arba kai jas staigiai keičia gerokai vėsesnis oras.

Siaučiant tokiai audrai tenka susidurti net su keliais sveikatai ir gyvybei pavojų keliančiais meteorologiniais reiškiniais: liūtimi, perkūnija, škvalu ir kruša.

Labai smarki audra – tai pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas, kurį sudaro:

• perkūnija,
• smarkus lietus (kritulių kiekis ≥ 15 mm per ≤ 12 val.),
• kartu gali būti fiksuojamas škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥ 15 m/s),
• gali iškristi kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm).

Praūžianti labai smarki audra padaro daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui. Audros padariniams galima priskirti visas žalas, kurias sukelia perkūnija, liūtys, škvalas arba kruša. Šių meteorologinių reiškinių derinys maksimaliai padidina žalos tikimybę ir nuostolių dydį.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

• sekite hidrometeorologinių prognozių informaciją ir laikykitės institucijų pateikiamų rekomendacijų;
• esant galimybei likite namuose, sandariai uždarykite langus ir duris, būkite toliau nuo jų;
• nepalikite be priežiūros vaikų, neįgalių asmenų, pasirūpinkite vienišų, vyresnio amžiaus kaimynų bei naminių gyvūnų saugumu;
• pasirenkite galimiems elektros energijos tiekimo trikdžiams – audra gali užsitęsti, todėl dingus elektrai, pravartu turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių, degtukų, geriamojo vandens atsargų;
• surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose;
• jei audra užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, laikykite abi rankas ant vairo ir keiskite automobilio greitį, atsižvelgę į vyraujančias orų sąlygas kelyje;
• nepalikite automobilio prie aukštų medžių;
• jei būtina išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujas, sandariai uždarykite langus ir duris;
• būdami lauke, nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, žaibolaidžių ar metalinių bokštų, venkite atvirų vietų, nebūkite šalia vandens telkinių arba juose;
• pastebėjus nutrūkusį elektros oro linijos laidą, jokiu būdu jo nelieskite ir laikykitės bent 8 metrų atstumo. Kuo greičiau apie tai informuokite ESO nemokamu telefonu 1852;
• pavojaus atveju su gelbėjimo tarnybomis galite susisiekti skubiuoju pagalbos numeriu 112.

Kruša – netaisyklingos formos ledo gabaliukų (ledėkų) pavidalo krituliai, dažniausiai iškrentantys šiltuoju metų laiku. Dažniausiai kruša iškrenta mažoje, ne didesnėje kaip 40 km² teritorijoje, todėl ne visada fiksuojama meteorologijos stotyse. Kuo didesni krušos ledėkai, tuo mažesnėje teritorijoje jie iškrenta. Šis reiškinys gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Neretai krušą lydi perkūnija, kartais škvalinis vėjas.

Pavojingu meteorologiniu reiškiniu kruša yra laikoma tada, kai ledėkų skersmuo siekia 6-19 mm, o stichiniu – kai jų skersmuo ≥ 20 mm.

Kruša daug nuostolių padaro transportui, orlaiviams, pastatams ir jų konstrukcijoms, sodams, daržams, žemės ūkio pasėliams. Dideli ledėkai gali sužeisti žmones ir gyvūnus, kelti pavojų jų gyvybėms.

Automobiliams, stoglangiams, pastatams kruša dažniausiai daro kosmetinę žalą, įlenkiant ar pažeidžiant dangas, išdaužiant langus ir k.t. Lėktuvai gali patirti staigių gedimų, jei susiduria su didesniais nei 13 mm krušos ledėkais. Orlaiviui leidžiantis, pavojų kelia ir ledėkų sankaupos ant nusileidimo tako.

Krušos ledėkai gali pažeisti visus žemės ūkio augalus – niokoja lapus, žiedus, stiebus ir ištisus pasėlių plotus.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

• prasidėjus krušai prisidenkite galvą, veidą ir kuo skubiau susiraskite pastogę. Neradę kur pasislėpti, apsisaugoti galite pritūpę ir užsidengę galvą rankomis;
• esant galimybei likite patalpoje, uždarykite duris ir langus, laikykitės nuo jų atokiau;
• pastebėję pagyvenusius arba neįgalius žmones, padėkite jiems pasiekti saugesnę vietą;
• pasirūpinkite augintinių ir kitų naminių gyvulių pastogėmis;
• palikite automobilį saugioje vietoje – po stogu arba garaže. Jei kruša užklupo kelyje, sustokite artimiausioje degalinėje arba po viaduku;
• jei kyla reali grėsmė sveikatai, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.