Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistai informavo, kad šiemet griovių tvarkymo darbai buvo daryti šiose seniūnijose: Dotnuvoje, Josvainiuose, Gudžiūnuose, Vilainiuose, Surviliškyje, Truskavoje. Sutvarkyta 18 km griovių. Kitais metais bendras numatomų tvarkyti melioracijos griovių ilgis apie 25 km, numatoma paramos suma – 504 000). (Iš viso griovių mūsų rajone yra 1530 km, iš jų valytini apie 80 proc., tad iš viso reikėtų maždaug 30 mln. litų, kad visi būtų sutvarkyti).

Vykdant  Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos naują priemonę melioracijos grioviams tvarkyti „Pelno nesiekiančios investicijos“,  iki š. m. lapkričio 12 d.  mūsų rajone pateiktos devynių  ūkininkų, bendrovių iš Vilainių, Pelėdnagių, Gudžiūnų, Pernaravos, Truskavos seniūnijų paraiškos.
Bendras numatomų tvarkyti melioracijos griovių ilgis 56,567 km, numatoma paramos suma – 275 328 Lt.
(Nacionalinė mokėjimo agentūra paraiškas dėl melioracijos griovių tvarkymo priims iki š. m. gruodžio 14 d.)
Informaciją apie tai, kokius griovius norėtų susitvarkyti, pateikė ir visos seniūnijos. 

Žemės ūkio ministerijai pateikta savivaldybės 2013 m. melioracijos darbų programa valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybei priklausančio drenažo sistemų rinktuvų, kitų melioracijos statinių remontui, griovių remonto darbams, avarinės būklės hidrotechninių statinių remontui ir kitiems darbams prašoma 1 mln. 104 Lt. LŽŪM nurodymu iki šio mėnesio pabaigos reikia patikslinti programą, pateikti labai konkrečius darbus, nurodyti jų sąmatas, griovių numerius ir kt. Kai Seimas patvirtins šalies biudžetą, o konkrečias lėšas skirs LŽŪM, pagal skirtą sumą programa bus dar tikslinama ir ją turės patvirtinti rajono taryba.

 

Vakar susirinkę Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komiteto nariai (komiteto pirmininkas Vygantas Vanagas), savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas bei skyriaus specialistai aptarė, kokiais kriterijais vadovaujantis skirstyti lėšas konkretiems objektams. Pasitarime dalyvavo ir pastabų pateikė rajono meras Rimantas Diliūnas.

 

 

 

Svarstyti keli galimi kriterijai. Galbūt pirmiausia reikėtų duoti lėšų melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms, o ūkininkai tegul pirmiausia kitais metais išsikerta krūmus ir jiems skirti, kai bus išsikirtę? Galbūt duoti  toms seniūnijoms, kurios šiemet negavo lėšų tokiems darbams (Pelėdnagių, Pernaravos, Šėtos, Kėdainių miesto seniūnijos)? Galbūt pirmiausia tvarkyti tuos prastos kokybės griovius, dėl kurių  yra didžiausias plotas užsemiamų, užmirkusių žemių?

Buvo nutarta remtis šiais kriterijais:
1. Skirti lėšas melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms  (tik labai ypatingiems griovio ruožams tvarkyti).
2. Labiausiai semiamų drenažo sistemų grioviams tvarkyti.
3. Skirti ūkininkams ar naudotojams, kurie  išsikirs krūmus.
4. Seniūnijoms eilės tvarka.

                                                                                         Žemės ūkio ir melioracijos sk. vedėjas A. Žvikas

Pasitarime priminta, kad hidrotechninių statinių avarijų padariniai likviduojami iš programos valstybinėms funkcijoms vykdyti lėšų, o ne iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos. Gyvenvietėse avarijos likviduojamos iš savivaldybės lėšų. Šiais metais gyvenvietėse padaryta darbų už 60 tūkstančių litų.

Svarstytas pasitarime ir kelių gadinimo vežant miško bei žemės ūkio produkciją klausimas. Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komiteto narys Aušrys Macijauskas kėlė štai tokį klausimą – miškininkai, tvarkydami mišką ne žiemą, kai pašalę, o šiuo metu, rudenį, gadina griovius ir kelius, nes būna, kad deda grioviuose medieną, važiuoja traktoriais ne keliuku, o grioviu. Ir niekas jų nebaudžia, neįspėja. A. Macijausko nuomone, seniūnai turėtų labiau rūpintis savo seniūnijos keliais, grioviais, melioracijos įrenginiais. Seniūnai galėtų ir administracinio pažeidimo protokolus išrašyti, jei įmonė ar  žmogus kenkia visuomeninam turtui.

Tik bėda ta, kad seniūnai dažniausiai nežino, kuriuo laiku ir iš kurio miško vežama mediena. Leidimus kirsti medžius ir vežti miško produkciją visiems metams duoda Kauno regiono aplinkos apsaugos Kėdainių agentūra, o ne seniūnai ir ne administracijos direktorius. Jei leidimus pasirašytų ir seniūnai, tai būtų derinamas vežimo laikas, per kur, kuriuo keliu bus važiuojama, kaip bus sutvarkomas po tokio važiavimo kelias ir kt. Dabar seniūnai apie tai, kad sugadintas griovys ar kelias, dažniausiai sužino tik iš gyventojų skundų arba patys pamato, kai jau būna sugadinta, kai pažeidėjas gali pasakyti, kad taip jau čia buvę iš anksčiau, jis taip jau radęs ir esąs  nekaltas.

Kitas klausimas − galbūt reikėtų įpareigoti, kad vairuotojai, vežantys cukrinius runkelius, nusivalytų savo transporto priemonės ratus, prieš išvažiuodami iš lauko  į pagrindinį kelią? Siūlyta kviestis cukraus gamintojų, perdirbėjų atstovus ir pirmiausia su jais bent jau pasišnekėti apie tai.

 

 

Administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas: „Jei ūkininkas iškerta krūmus grioviuose savo jėgomis, tada gal reiktų iš viso ne eilės tvarka jam skirti lėšų“

„Atliekantys viešuosius darbus galėtų šienauti jau išvalytus, prižiūrėtinus griovius“

 

 

 

 

Tarybos narys, ūkininkas Algimantas Kižauskas (pirmas iš dešinės): „Dotnuvos seniūnijoje yra ne vienas griovys, kurį patys ūkininkai tvarko“

Tarybos narys Aušrys Macijauskas; „Griovius šienauti, prižiūrėti yra visų žemės naudotojų, savininkų pareiga. Ir ši pareiga nėra panaikinta"

 

 

 

 

 

Pasitarime dalyvavo ir pastabų pateikė rajono meras Rimantas Diliūnas

 

 

 

 

 

Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus darbuotojai: Elena Čižikienė, Jolanta Šulcienė, Vidmantas Serva

 

 

 

Dar kartą primename, kad pratęstas paraiškų priėmimo grafikas – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas dėl melioracijos griovių tvarkymo priims iki gruodžio 14 d.
Paramos gavėjas turi iki kitų metų birželio 1 d. pateikti pranešimą apie įgyvendinta veiklą, taip pat likusius 5 metus vykdyti „Melioracijos griovių tvarkymas“ veiklą, kuri yra nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Dar svarstantys apie paraiškos teikimą turėtų prisiminti, kad tvarkytinas melioracijos griovys arba jo dalis turi būti valdomas pareiškėjo nuosavybės arba kitais teisėtais pagrindais. Valomi ir tvarkomi turi būti abu griovio šlaitai. Griovio plotas negali būti mažesnis kaip 1 ha, o vientisa jo dalis negali būti mažesnė kaip 0,3 ha. Paramą grioviams tvarkyti gali gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai ne pelno siekiantys asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą, ir kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų.

Melioracijos griovius privaloma sutvarkyti už savo lėšas. Po to, pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, NMA svarsto, ar išlaidos grąžintinos. Finansuojamos krūmų, medžių bei kitos augalijos pašalinimo ir sutvarkymo išlaidos, augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno ir sutvarkymo bei drenažo žiočių ir latakų išvalymo ir sutvarkymo darbai. Be to, paraišką pateikęs ūkininkas turi įsipareigoti griovius prižiūrėti 5 metus.

Ūkininkams, kurie naudosis parama melioracijos grioviams tvarkyti, penkerius metus bus mokama iki 500 litų už 1 km prižiūrimo griovio. Šiek tiek daugiau − 518 litų paramos bus skiriama, jeigu šlaituose nušienauta žolė bus išgrėbta ir išvežta.

Parengė Rūta Švedienė