Lietuvoje Kalbos diena galima pavadinti gegužės 7-ąją, oficialusis pavadinimas – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (žr. Atmintinų dienų įstatymo 1 str.; Žin., 1997, Nr. 67-1672). Ši šventė gerai žinoma visuomenės, minima žurnalistų, kitų spaudos darbuotojų, kalbininkų.

1904 metais būtent gegužės 7-ąją buvo panaikintas draudimas Lietuvos teritorijoje spausdinti leidinius lotyniškais rašmenimis. Per keturiasdešimt metų nuo 1864 m., kai Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymu buvo uždrausta lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, paskui apskritai visus lietuviškus leidinius, o vėliau ir platinti anksčiau ar užsienyje atspausdintus, lietuviška spauda išliko puoselėjama slaptų daraktorių mokyklų, knygnešių ir tautinę sąmonę žadinusių visuomenės veikėjų dėka. Plačiau žr. lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio proga parengtame internetiniame leidinyje „Lietuviškas žodis“, žr. www.spaudos.lt. (2011 m. sukurtas filmas „Knygnešys“ taip pat rodomas internete, žr. čia.) Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija gegužės 7 d. tradiciškai rengia Spaudos pusryčius ir skelbia metų Kalbos premijos nominantą (-us).

1965 m. Jungtinės Tautos rugsėjo 8 d. paskelbė Tarptautine raštingumo diena. Teisė išmokti rašyti ir skaityti pripažįstama kaip viena iš žmogaus teisių, raštingumas apskritai – kaip viena iš taikaus ir pagarbaus sambūvio prielaidų. Vis dėlto kas penktas planetos gyventojas neraštingas (apie 776 mln.), du trečdaliai iš jų – moterys. 67,5 mln. vaikų neturi galimybės lankyti mokyklos. (Žr. UNESCO 2011 m. surinktus duomenis apie jaunimo ir suaugusiųjų raštingumą čia; apie Raštingumo dešimtmetį 2003–2012 m. čia.) 

Tarptautinė gimtosios kalbos diena minima vasario 21 d. Šią dieną iš kitų išskyrė Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 1999 m. pabaigoje, tad ji pradėta švęsti nuo 2000-ųjų. Jungtinės Tautos skatina valstybes nares sudaryti sąlygas vaikams mokytis gimtąja kalba, kartu pabrėžia ir kaip svarbu augančiam žmogui išmokti bent dvi papildomas kalbas. Gimtoji kalba minima kalbų įvairovės kontekste, ji svarbi kiekvieno individo gyvenime ir pasaulio kultūrų žemėlapyje. 

Nuo 2001 m. rugsėjo 26-oji tapo Europos kalbų diena. Iš pradžių, norėdamos atkreipti dėmesį į kalbų įvairovę Europoje (23 oficialios kalbos ir daugiau kaip 60 regioninių bei tautinių mažumų kalbų), Europos Sąjunga paskelbė Europos kalbų metus, o kad kalbų įvairovės svarba nebūtų pamiršta, nustatyta ir Europos kalbų diena. Šios dienos paskirtis trejopa: šviesti visuomenę Europos daugiakalbystės klausimais, puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę ir skatinti visus mokytis kalbų mokyklose, universitetuose ir vėliau, juos baigus. 

Tarptautiniai kalbų metai minėti 2008-aisiais. Jungtinių Tautų iniciatyva sudarytame Pasaulio kalbų atlase (2010 m.) – žr. http://www.unesco.org/culture/languages-atlas – pažymėta apie 3 tūkst. kalbų, kurioms gresia išnykimas. Lietuvos teritorijoje rimta grėsmė iškilusi karaimų kalbai. 

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainės informaciją