Artėjant naujiems mokslo metams įvyko kasmetinė savivaldybių administracijų švietimo padalinių vedėjų konferencija „Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės – iššūkiai užtikrinant kokybę“. Pateikiame straipsnį, paskelbtą „Savivaldybių žiniose″ (Nr. 22).

Vyriausybės pozicija 

Konferencijoje dalyvavęs Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius sveikinimo kalboje informavo, kad šiemet Lietuvos mokyklos sulauks apie 343 tūkst. moksleivių, iš kurių – 27 tūkst. pirmokų ir 30,5 tūkst. abiturientų. „Nors pastaraisiais metais mažėja moksleivių, optimizmo suteikia pirmokai. Į pirmąją klasę jų susirinks tūkstančiu daugiau nei pernai“, – sakė premjeras.
Jis taip pat priminė, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, yra priėmusi ne vieną strateginį dokumentą, kuriuose išdėstyti švietimo pertvarkos principai ir svarbiausios veiklos kryptys. Pasak Ministro Pirmininko, vienas reikšmingiausių švietimo sistemos gaires nubrėžiančių dokumentų yra Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir joje iškelta veiklios, solidarios ir besimokančios Lietuvos vizija. Šioje strategijoje numatoma bendrojo ugdymo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą.
Premjeras nevengė iškelti ir kai kurių problemų. „Deja, tarptautiniai mokymosi pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvoje jis orientuotas į vidutinius rezultatus. Žemas pagrindinių kompetencijų – skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų lygis išlieka viena svarbiausių mūsų bendrojo ugdymo problemų“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Jis pažymėjo, kad būtina kuo greičiau parengti pradinių, pagrindinių mokyklų, progimnazijų vaikų poreikiams labiau pritaikyto mokymo stiprinimo planą, daugiau dėmesio skirti gabių, talentingų vaikų paieškai ir jų tolesniam ugdymui. Premjeras atkreipė ypatingą dėmesį į mūsų visuomenei itin skaudžią patyčių problemą.
Naudodamasis proga Ministras Pirmininkas priminė, kad jau metų metus nesugebama išspręsti darželių problemos – ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūksta ir dideliuose miestuose, ir kaimuose. Čia ypatingas vaidmuo turėtų tekti savivaldybėms – savo jėgomis reikia steigti vaikų darželius, išsaugoti ir remti meno, muzikos, sporto ir kitas neformaliojo ugdymo įstaigas.
Kaip pažymėjo Vyriausybės vadovas, daugiau dėmesio turi būti skiriama jaunosios kartos sveikatai. „Pradėkime nuo labai paprastų dalykų – skatinkime sveiko maisto vartojimą, sveiką gyvenimo būdą ir sportą. Siūlau atsigręžti į lietuviškas įmones – dabar mūsų žemės ūkiui dėl Rusijos embargo yra nelengvas laikas. Paremkime mūsų ūkininkus, mokinių maitinimui pirkdami sveikus, geros kokybės žemės ūkio produktus“, – ragino A. Butkevičius.
Pasak jo, švietimo pertvarkos procesuose svarbu nepamiršti mokytojo. „Stiprindami pedagogo statusą, sudarykime visas sąlygas tobulėti, remkime aktyvius ir kūrybingus pedagogus. Pastarąsias problemas kelia ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, su kuriomis stengiamės aktyviau bendradarbiauti. Esu pavedęs Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti siūlymus dėl mokinių ugdymo kokybės, pedagogų prestižo ir socialinių sąlygų gerinimo bei mokyklų tinklo struktūros racionalizavimo“, – sakė Ministras Pirmininkas.

Laukia pokyčiai 

„Laukia intensyvūs metai. Švietimo sistemai reikia esminių kokybinių pokyčių, ir mes juos darome, – sakė švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis spaudos konferencijoje, skirtoje naujų mokslo metų aktualijoms. 

Bendrojo ugdymo prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas. Bus siekiama sumažinti mokinių, turinčių žemus pasiekimus, skaičių ir pagerinti mokinių aukštesnius gebėjimus. Didesnis nei iki šiol dėmesys bus skiriamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimui ir mokyklos pažangai. Šiemet startuoja Mokyklų pažangos konkursas – pirmas žingsnis skatinant pačių mokyklų tobulėjimą ir padedant joms tai daryti. Mokyklos galės teikti paraiškas Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) dėl metodinės pagalbos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo. Įsivertinusios savo silpnąsias vietas mokyklos gaus pagalbą. Tai bus tęstinis procesas, remiamas ES fondų lėšomis. 

Šiais metais tikimasi užbaigti mokyklų vadovų skyrimo ir atestacijos tvarkas. Pagrindinis rengiamų pakeitimų tikslas – įgalinti mokyklų vadovus siekti aukščiausios mokyklų darbo kokybės. Peržiūrimos ugdymo programos. Parengti Priešmokyklinio ugdymo programos, pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programų projektai, orientuoti į aukštesnius skaitymo ir raštingumo pasiekimus. Keičiama vadovėlių bei mokymo priemonių rengimo tvarka. „Ministerija prisiims atsakomybę už jų turinį ir kokybę – iki šiol tai buvo palikta leidėjams“, – pabrėžė ministras. 

• Mokyklose – modernios technologijos 

Siekiant aukštesnės ugdymo kokybės, gerinamas mokyklų aprūpinimas. Informacinėms technologijoms mokyklose diegti per trejus metus planuojama skirti per 130 mln. Lt. Bus atnaujinama tiek įranga, tiek rengiamos naujos mokymo priemonės, o į jų kūrimą skatinami įsitraukti mokytojai. Naujus mokslo metus 93 Lietuvos mokyklos pradės su nauja mobilia kompiuterine įranga. Atsiras ir internetinis bankas užduočių, skatinančių mokinius bendradarbiauti naudotis informacinėmis priemonėmis. Pasak ministro, šiuolaikinis ugdymas turėtų būti labiau orientuotas į bendradarbiavimą, mokymą kartu spręsti problemas, susitarti, rasti geriausius sprendimus. 

• Didėja mokinio krepšelis 

Nuo rugsėjo 1 d. mokytojams, dirbantiems gausesnėse klasėse, bus daugiau sumokama už mokinių darbų tikrinimą. Mokytojams, kurie klasėje dirba su 23 ir daugiau mokinių, mokinių darbų tikrinimui numatyta daugiau laiko, už kurį bus papildomai apmokama. 

Nuo sausio 1 d. 15 Lt didėja mokinio krepšelis. Jis sudarys 3 363 litus, arba 974 eurus. Šiais metais dėl mokinių mažėjimo atsilaisvinusios mokinio krepšelio lėšos (apie 20 mln. Lt) lieka švietime ir bus naudojamos jo reikmėms. Nuo rudens bus pradėtas rengti mokyklų finansavimo modelio keitimo projektas, kad mažėjant mokinių klasėse nenukentėtų mokyklų finansavimas. 

• Naujos specializuotos mokyklos 

Lietuvoje nuo rugsėjo atsiranda nauja mokykla – Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus, įsteigtas Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos bazėje. ES lėšomis veikiančių švietimo įstaigų bazėse planuojama įkurti dar bent dešimt tokių mokyklų, kuriose būtų daugiau orientuojamasi į matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinio ugdymo kryptis. Šios mokyklos būtų aprūpintos šiuolaikiškomis gamtos mokslų laboratorijomis. Naujomis mokymo priemonėmis, padedančiomis mokytis gamtos ir tiksliųjų mokslų, bus aprūpinta ir 600 pradinių mokyklų ir progimnazijų. Nuo rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje duris atvers pirmosios regioninės sporto mokyklos. 

• Naujas žingsnis profesinio orientavimo sistemoje 

Mokiniams jau nuo šių mokslo metų bus sudarytos sąlygos geriau susipažinti su būsimomis profesijomis. Startuoja mokinių profesinio veiklinimo programa „Pasimatuok profesiją“: bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai ne tik susitiks su mokymo įstaigų ir įvairių profesijų atstovais, darbdaviais, bet ir praktiškai susipažins su įvairiais profesinės veiklos aspektais, lankysis įmonėse. 

• Rengiamos Švietimo įstatymo pataisos 

Švietimo ir mokslo ministerija šiemet ketina teikti Švietimo įstatymo pataisas, iš kurių svarbiausioji – privalomas priešmokyklinis ugdymas nuo 2015-ųjų rugsėjo. „Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikui sėkmingai įsitraukti į mokymąsi, todėl svarbu, kad šia galimybe pasinaudotų 100 proc. mūsų šešiamečių“, – sakė ministras. Dabar priešmokyklines grupes lanko daugiau kaip 90 proc. šešiamečių, tačiau priešmokykliniu ugdymu nepasinaudoja vaikai iš pačios jautriausios socialinės grupės, ir tai dar labiau padidina jų atskirtį. 

• Ketinama nustatyti ribą stojantiesiems į aukštąsias 

Rudens sesijoje Seimas svarstys Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriose numatomos ir valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis. Turėtų būti įteisintas mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Taip ministerija siekia gerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, kad universitetai ir kolegijos priimtų studijuoti pasirengusius pirmakursius. 

• Bus atnaujintos neformaliojo ugdymo mokyklos 

Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo numatytos ES, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos meno mokyklų, neformaliojo ugdymo mokyklų atnaujinimui. 

• Švietimo įstaigų atnaujinimas ir investicijos 

2014 m. atnaujinamos 126 švietimo įstaigos. Atnaujinimui šiemet skirta 65 mln. Lt. Baigiami įrengti du sporto aikštynai. Baigtas statyti Lavoriškių vidurinės mokyklos priestatas ir Jonavos politechnikos mokyklos mokomosios dirbtuvės. 2014 m. nupirkti 74 mokyklinių baldų komplektai už 529 tūkst. Lt. Švietimo ir mokslo ministerija šiemet nupirko 48 naujus devyniolikos sėdimų vietų geltonuosius autobusus „Volkswagen Crafter“. Jiems pirkti buvo skirti 6 milijonai litų. Iš viso Lietuvos keliais riedės 691 mokyklinis autobusas. 

2014–2015 mokslo metai skaičiais 

Šių metų rugsėjį mokyklos slenkstį pirmą kartą peržengs 28 tūkst. pirmokų. Bendrojo ugdymo mokyklose šiemet turėsime 30,5 tūkst. abiturientų. Iš viso naujus mokslo metus pradės maždaug 343 tūkst. mokinių. (Praėjusiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 357,5 tūkst. mokinių; 2012–2013 m. m. – 373,9 tūkst. mokinių.) 

Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia apie 1200 bendrojo ugdymo mokyklų. Remiantis prognostiniais skaičiavimais, jose dirbs apie 33,3 tūkst. pedagoginių darbuotojų. 

Maždaug 45 tūkst. mokinių mokysis pirminį profesinį mokymą vykdančiose švietimo įstaigose. 2014–2015 mokslo metais pirminį profesinį mokymą teiks 76 įstaigos. Jose dirbs 3,5 tūkst. pedagoginių darbuotojų. 

Kolegijose studijas pradės 13,1 tūkst. pirmakursių, iš viso šiose aukštosiose mokyklose studijuos 41,4 tūkst. studentų. Universitetuose – 19,6 tūkst. pirmakursių, iš viso apie 97 tūkst. studentų visose pakopose. 

Studentų laukia 24 kolegijos ir 23 universitetai. Kolegijose dėstys apie 3,3 tūkst. dėstytojų, universitetuose – apie 9,5 tūkst. dėstytojų. 

Konferencijos dalyviai susipažino su švietimo inovacijomis 

Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovų konferencija „Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės – iššūkiai užtikrinant kokybę“, kurioje pranešimą „Nuo kalbų prie darbų: iniciatyvos gerinant ugdymo kokybę“ skaitė švietimo ministras D. Pavalkis, pranešimą „Lietuva. Švietimas regionuose 2014“ skaitė ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldauskas, Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė. 

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. 

Konferencijos dalyviai turėjo progą vizualiai susipažinti su švietimo inovacijomis. Jiems buvo pristatyta LEGO robotikos pamoka (kaip žaidžiant galima išmokti konstravimo, programavimo, mechanikos dėsnių), jie turėjo progą išbandyti mintimis valdomą robotą, pamatyti 3D spausdintuvą, susipažinti su dirbtinio intelekto kūrimu ir interaktyviu NAO robotu, pabendrauti su Robotikos tyrimų centro tyrėjais. 

Jie taip pat apžiūrėjo mobiliąją laboratoriją „MoMoLab“. Mokyklas lankančioje, didžiuliame vilkike įrengtoje laboratorijoje kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais mokiniai atlieka mokslo tiriamuosius darbus, klausosi paskaitų apie mokslo naujoves ir kt. 

Pristatyta „Bioklasė“ – kita, pirmoji šalyje mobili laboratorija, kurioje galima susipažinti su naujausiais gyvybės mokslų laimėjimais. Mokiniai čia gali atlikti modernius šių mokslų eksperimentus, klausytis mokslo populiarinamųjų paskaitų, dalyvauti diskusijose. 

Taip pat buvo surengta virtuali ekskursija po „Ugdymo sodą“. Informacinė sistema „Ugdymo sodas“ – tai Lietuvoje sukurta, interneto naršykle atveriama aplinka, kurioje mokytojas gali naudotis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis ir pats jas kurti. Taip pat ieškoti informacijos, ruoštis pamokoms, rengti ilgalaikius planus ir pamokų aprašus, registruotis į pedagogų kvalifikacijos renginius ir tvarkyti kvalifikacijos tobulinimo apskaitą. 

Parengta pagal Vyriausybės ir ŠMM inf.