Ko nenaudoji – prarandi

Mintis, kad žmogui reikia judėti, nėra nauja, nes biologinė žmogaus prigimtis reikalauja tam tikro fizinio aktyvumo. Gera fizinė savijauta priklauso nuo to, kaip veikia širdis, inkstai ir kiti organai, koks fizinis pajėgumas, gyvenimo kokybė, ar nekankina ligos, nėra traumų ir pan. Gera socialinė savijauta padeda bendrauti su aplinkiniais, dirbti komandoje, padeda užmegzti naujas pažintis, įsigyti naujų draugų, gerina mūsų išvaizdą ir padeda įgyvendinti asmeninius siekius. Gera psichinė savijauta skatina darnų vystymąsi, padeda įveikti stresą ir įtampą, žadina gyvenimo džiaugsmą, didina savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Psichinė sveikata priklauso nuo mąstymo ir gebėjimo įveikti problemas. Taigi, kad pajėgtume atlaikyti didžiulį gyvenimo diktuojamą tempą ir gebėtume kuo ilgiau būti darbingi, besidžiaugiantys gyvenimu, turime nuolat rūpintis savo fizine ir dvasine darna. Ar tai lengva? Žinoma, kad ne.

Kaip galime sau padėti?

Parinkta veikla turi patikti, kad nežvilgčiotum į laikrodį ir nelauktum pabaigos. Tik tokia veikla, kai jaučiamas malonumas, gali padėti formuotis teigiamam požiūriui į tą veiklą, o pamažu pasiekti rezultatai skatina tokios veiklos reguliarumą, kartu atsiranda ir nauji motyvai bei tikslai. Pradėti keisti savo įpročius, padaryti savo gyvenimą fiziškai aktyvesnį galima dvejopai: mažais, vos pastebimais žingsneliais ir dideliais žingsniais. Vieniems to geriau siekti kartu su bendraminčiais, kiti mieliau mankštinasi, sportuoja vieni. Kad ir kokį būdą pasirinksite, vis viena jūs žingsnis po žingsnio artėsite prie savo užsibrėžto tikslo. Dar V. Šekspyras vienoje savo dramų pastebėjo, jog prarandame tai, ko nenaudojame. Šią frazę galite išgirsti ir kiekvienoje profesoriaus Alberto Skurvydo paskaitoje. Tik neužmirškite, kad siekiant save fiziškai tobulinti nepakanka vien noro, dar reikia žinių ir saviugdos gebėjimų.

Patariame:
• Prieš pradėdami reguliariai mankštintis, turėtumėte apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti sveikatą (galbūt yra nerekomenduotinų pratimų, jei turite tam tikrų sveikatos sutrikimų).
• Mankštinkitės su draugu(-e), nes statistika rodo, kad tie, kurie mankštinasi su partneriu, ilgiau tęsia pasirinktą programą ir pasiekia geresnių rezultatų.
• Svarbu žinoti, ko siekiate: aiškaus veiksmų plano neturėjimas – tiesiausias kelias į nesėkmė (SMART GOALS).
• Renkantis fizinio aktyvumo formą, trukmę ir intensyvumą, reikia rimtai įvertinti savo organizmo funkcines galimybes ir kelti sau realius tikslus.

Ką reikėtų žinoti?

• Tikėkite sėkme: jei visad būsite tikri, kad viskas priklauso tik nuo Jūsų, būtinai pasieksite
tikslą. Neleiskite, kad laikini sunkumai trukdytų Jums pasiekti tikslą.
• Apdovanokite save, kai pasieksite trumpalaikį tikslą. Pasidalykite savo pasiekimų džiaugsmu su šeima, draugais.
• Užrašykite savo pasiekimus. Galėsite akivaizdžiai matyti, kaip sekasi ir ar pasiekėte tikslus.
• Nešiokite tinkamą avalynę ir patogius drabužius. Niekas taip netrukdo sportuoti, kaip bloga apranga ir nepatogi avalynė.
• Savo aktyvumą varijuokite, keiskite veiklos pobūdį. Savo programoje galite pakeisti dienos tikslą, partnerį ar pan. Be to, turėkite alternatyvų planą, jei atsirastų kliūčių: pvz., esant blogam orui, galite atlikti pratimus namie, plaukimo baseine, sporto centre ir pan.
• Darykite tai nuolat, reguliariai.

„Nedidelės disciplinos, nuosekliai kartojamos kiekvieną dieną, veda prie lėtai pasiekiamų didelių laimėjimų" – Johnas C. Maxwellas

Parengė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Simona Skorupskienė