Daugiakultūriame centre pasveikinta ilgametė Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Janina Matulienė, šventusi garbingą 80-ąjį jubiliejų. Krašto kultūros premijos laureatė, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medalio „Už nuopelnus Lietuvai“ nominantė ir kitų garbingų apdovanojimų savininkė mūsų bibliotekai vadovavo 25-erius metus.

Retas kėdainietis jos nepažįsta. Protinga, kūrybinga, aktyvi, veikli, darbšti, elegantiška ir įdomi, turinti savo nuomonę ir nebijanti jos išsakyti, − tokia buvo, tokia yra ši moteris.

Apdovanojimai
Janina Matulienė apdovanota Tarptautinės knygos metų atminimo ženklu, knygos bičiulio ženklu, Lietuvos kultūros žymūno ženklu. 1994 metais jai įteikta Kėdainių krašto kultūros premija, 1995-aisiais J. Matulienė buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų bibliotekininke ir įrašyta į Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės knygą. 1997 m. jai įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvai“.
2001 m. Janinai Matulienei suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nario vardas.
Lietuvos Vyriausybė įvertino Janinos Matulienės nuopelnus Lietuvos ir Kėdainių krašto kultūrai ir bibliotekininkystei − 2007 metais jai paskirta valstybinė pensija.

Mokslai
Janina Šimkutė-Matulienė gimė 1935 m. gruodžio 22 d. Žaiginio kaime, Raseinių rajone. Žaiginio pradžios mokykloje Janiną mokė Kotryna Teišerskienė, poetės Dalios Teišerskytės mama, nuostabi asmenybė. 1955 m. baigė Šiluvos (Raseinių r.) vidurinę mokyklą. Baigusi vidurinę mokyklą pradėjo dirbti Maižiškio kaimo (buv. Tytuvėnų r.) bibliotekos vedėja, tuo pačiu metu neakivaizdiniu būdu mokėsi Vilniaus bibliotekiniame technikume ir jį baigė 1958 m. Vėliau dirbdama tęsė studijas Vilniaus valstybiniame universitete, kurį sėkmingai baigė 1975 m. Dirbo Šilalės rajono bibliotekos skaityklos vedėja, Raseinių rajono bibliotekos kilnojamojo fondo vedėja, o nuo 1962 m. jau Kėdainiuose. 1962−1967 m. Kėdainių rajoninės bibliotekos abonemento vedėja, 1967−1976 m. – bibliotekos vedėja, nuo 1976−2001 m. – direktorė. 

Savomis rankomis – kurti šventovę
„Knyga ir bendravimas su žmonėmis daro žmogų intelektualų“, − teigė J. Matulienė, − Biblioteka – kultūros švietimo įstaiga, kurioje renkami, tvarkomi, saugomi spaudiniai ir kiti dokumentai, sisteminamos ir platinamos juose užfiksuotos žinios pažinimo, bendravimo, žmonių sukauptų žinių išsaugojimo, ugdymo ir rekreacijos tikslais“. Janinai Matulienei teko dirbti įvairų darbą bibliotekoje. Šia profesija ji labai didžiavosi. Prieš daugelį metų viename renginyje išsakė savo svajonę – turintys tokią seną istoriją Kėdainiai turi turėti ir gražią biblioteką – tikrą kultūros židinį. Su jaukiomis skaityklomis, parodų, renginių salėmis, erdviais holais, maža kavinuke, palėpėmis ir meno kūriniais. Nuo 1967 metų pradėjusi dirbti administracinį darbą, tapusi Kėdainių rajoninės bibliotekos vedėja, vis mynė rajono vadovų kabinetų slenksčius ir kūrė savo sumanymą, apmąstydama kiekvieną smulkmeną. „Aš visada labai norėjau, kad iš kiekvieno kampo spinduliuotų grožis, tvarka, jaukumas, kad žmogus, atėjęs į biblioteką, pailsėtų, susirastų jam reikiamų žinių, pasijustų tarsi šventovėje“, − sako Janina.
Kai 1972-aisiais Liepų alėjoje buvo pastatytas naujas pastatas, Janina Matulienė su bendradarbėmis viską darė pačios, puoselėjo ir gražino savo biblioteką. 

Dar prisimenam skaityklą-kavinę
Paskui persikėlė į senamiestį ir vėl viskas prasidėjo iš naujo. 1976 metais vyko bibliotekų centralizacija, plėtėsi bibliotekų tinklas. Reikėjo imtis rekonstrukcijos, pagaliau bibliotekai paskyrus visą dabartinį pastatą, reikėjo kapitalinio remonto. Po remonto bibliotekoje veikė skaitykla-kavinė, kur prie kavos puodelio žmogus ir spaudą perskaitydavo. Veikė knygynas-salonas, kuriame buvo prekiaujama senomis knygomis, o šalia jų – įvairių leidyklų naujienos, vertingos knygos. Renginių salėje vyko parodų pristatymai, susitikimai su rašytojais, meno žmonėmis. 

Kraštiečių šventės „Būkite sugrįžtančiais paukščiais įkvėpėja
J. Matulienės vadovavimo laikotarpiu biblioteka pasiekė didelių laimėjimų darbe su skaitytojais. Subūrusi darbštų, kūrybingą bibliotekos kolektyvą, ji įžiebė Kėdainiuose tikrą kultūros židinį. Buvo organizuojami literatūriniai susitikimai, vakarai, poezijos spektakliai, parodos, susitikimai su krašto žymiais žmonėmis, kurie vėliau peraugo į kraštiečių šventę „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“. Vienos šventės metu (1995 m.) bibliotekai buvo suteiktas žymaus kraštiečio Mikalojaus Daukšos vardas. 

Folkloro ansamblio „Jorija“ įkūrėja
1977 m. direktorė suburia autentiškas dainas atliekantį folkloro ansamblį, pavadintą „Jorijos“ vardu, kuris garsino bibliotekos vardą ne tik rajone, respublikoje, bet ir užsienyje. Janina Matulienė dainą pamilo neatsitiktinai. Mama ir jos septyni broliai buvo giesmininkai, be jų neapseidavo nė vienos laidotuvės net kaimyniniuose kaimuose. Vienas iš brolių buvo vargonininkas. Janina vadovavo įvairiems saviveiklos kolektyvams − ir moksleivių, ir jaunimo šokių kolektyvams, ir aklųjų bei silpnaregių folkloro ansambliui. 

„Biblioteka – ne knygų sandėlis“
Bibliotekoje kaupiama kraštotyros medžiaga apie Kėdainių krašto istoriją, geografiją, pramonę, kultūrą, žymius žmones. Skaitytojams pateikiama bibliotekos leidinėlių − apie krašto garbės piliečius – rašytoją, Nobelio premijos laureatą Česlavą Milošą, profesorių daktarą kunigą Paulių Rabikauską, Tėvą Stanislovą, diplomatą, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį, kalbininką Kazį Ulvydą, gydytoją Teklę Bružaitę. Leidinėliai apie M. Daukšą, Kėdainių krašto knygius. Parodų salėje vyko susitikimai su meno žmonėmis, nuolat rengiamos dailininkų parodos. Bibliotekoje vykstančius renginius buvo pamėgę kėdainiečiai intelektualai, juose atgaivą rado ir iš kitur atvykstantieji. Lankytojai Janinai Matulienei yra dėkingi už daugybę mielų akimirkų, davusių dvasiai peno ir atgaivos. „Svajojau, kad mūsų renginiai būtų susiję ne tik su literatūra, bet ir su muzika, daile, su menu.
O svajones gyvenimas dažnai koreguoja. Būna, kad jas ir pranoksta. Svajoti visada labai mėgau, kaip galėdama siekiau tas svajones įgyvendinti. Kuo nors užsidegusi, neturėdavau ramybės nei dieną, nei naktį“, − prisipažįsta J. Matulienė. „Visą gyvenimą siekiau, kad bibliotekos vidus ir aplinka būtų gražūs. Tai ne knygų sandėlys. Manau, kad savo darbo maža dalelyte prisidėsiu prie bibliotekų jaukumo, patrauklumo. Skoninga, estetiška aplinka − žmogaus kultūros rodiklis“, − pasakojo Janina apie savo naująją svajonę, kurioje koncentruojasi rankų ir širdies šiluma. Janinos teigiamos mintys, meilė darbui yra garantai, kai vizija tampa tikrove. „Norėtųsi, kad knyga neišnyktų iš žmogaus gyvenimo. Ypač tai svarbu kaimo žmogui, jaunimui, vaikams, kurie nelanko mokyklos. Apskritai kiekvieno žmogaus gyvenime knyga − raktas į pažinimą,“− mąstė J. Matulienė. 

Pirmoji šalyje diegė švedišką modelį
Aplankius Suomijos, Švedijos, Estijos bibliotekas, J.Matulienei gimė nauja mintis - juk pats laikas katalogus įvesti į kompiuterį, įkurti užsienio kalbų skaityklą, kurioje būtų galima naudotis kompiuteriu, mokantis svetimos kalbos, įrengti skaityklą, kurioje būtų rajono savivaldybės tarybos posėdžių sprendimai, mero potvarkiai, vaikų žaidimo kambarius. Viskas turi būti prieinama žmogui, kaip Švedijos bibliotekose. Ir tai padarė − pirmoji šalyje 1997 m. 

1999 m. buvo suorganizuotas tarptautinis ekslibrisų konkursas, skirtas M. Daukšos „Postilės“ 400-mečiui. Dalis autorių ekslibrisus dedikavo ir Janinai Matulienei. 

Pagal bibliotekos informaciją parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė