Praėjusį penktadienį J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos antrajame aukšte padvelkė laukinių Vakarų dvasia: buvo pristatyta fotografo, žurnalisto, menininko Zino Kazėno-Zikos edukacinė fotografijų paroda „Wild Wild West/Laukiniai vakarai“. Ne vienas į parodos atidarymą, kaip buvo kviečiama, atėjo apsirengęs kaubojiška apranga ar bent šios aprangos detalėmis, o į namus parsinešė  autoriaus dovanotą mini paveikslėlį, o kai kurie ir viktorinoje išloštų prizų.

Muziejuje – prieš dešimtį metų 

,,Ši paroda neįprasta tuo, jog antrame muziejaus aukšte paprastai nerengiame parodų, išskyrus eksponuojamą nuolatinę J. Monkutės-Marks – ,,Dovana Tėviškei“, be to, kaubojiškos parodos per dvylika mūsų muziejaus gyvavimo metų dar nebuvo“,  – parodą pradėjusi sakė muziejaus direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė ir pridūrė, kad Zinas Kazėnas Kėdainiuose svečiuojasi jau antrą kartą. Lygiai prieš dešimtį metų savo darbus jis eksponavo kartu su fotomenininku Algimantu Keziu. Tuomet buvo surengtos dvi personalinės parodos. Šiandien Z. Kazėnas sugrįžo vienas. Šis projektas yra remiamas Amerikos ambasados Lietuvoje. 

Pats atrodęs kaip tikrų tikriausias kaubojus, Z. Kazėnas pristatė savo šeimą, kuri iš minios irgi išsiskyrė kaubojiškomis skrybėlėmis, batais, liemenėmis, diržais su sagtimis. Savo šeimą jis įvardino kaip padėjėjus, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjo prie šios parodos surengimo. Tai menininko žmona Marija, duktė Eglė, anūkė Kamilė ir anūkas Martynas. 

,,Paroda nestandartinė, aš pats stebiuosi kaip tokia pavyko, juk tokius daiktus eksponuoti nėra lengva, – parodą pristatęs šmaikščiai kalbėjo jos autorius. 

Prisiminimui muziejaus direktorė menininkui įteikė įrėmintą nuotrauką. Joje prieš dešimtį metų A. Kezys užfiksavo, kaip po parodos atidarymo nuvykus pavakarieniauti, Z. Kazėnas  šoka su Janina Monkute-Marks. 

Viso gyvenimo aistra 

,,Visi šie dalykai, kurie parodoje eksponuojami, buvo okupavę namus. Daug jų padaryta rankomis.  Domėtis kaubojais – tėčio viso gyvenimo aistra. Kai aš buvau maža irgi kaimynų arklius ,,nujodinėdavau“. Nors jie buvo supančioti, bet vis tiek jodavau. Tėtis tuo užkrėtė – žaisdavom  indėnus, kaubojus. Ir ta aistra liko. Kai jis nuvyko į Ameriką, buvo gera proga patenkinti savo aistrą. Kaubojiški miesteliai užfiksuoti fotoobjektyvu,“ – kalbėjo menininko dukra Eglė. 

Daug informacijos surinkęs apie kaubojiško gyvenimo atributiką, Z. Kazėnas pasakojo, jog iki  1900 metų kaubojai nenešiodavo jokių diržų, išskyrus petnešas. O jas nešiodavo tik privilegijuotieji. 

Maždaug nuo 1910 metų pradėjo populiarėti diržai bei sagtys. Po 1920 metų po pasaulį buvo paplitusi diržų su sagtimis nešiojimo ,,liga“. Dabar daugiau diržai naudojami kaip aksesuaras. 

Menininkui teko matyti, kaip kaubojaus dirže daug kas tilpdavo, pradedant ginklu, indu vandeniui,  vynui, pinigais. Moterys į diržus ,,susidėdavo“ savo reikmenis. 

Vėliau diržų forma kito, ypatingai jų sagtys. Eksponuojamoje diržų kolekcijoje nėra nė vienos vardinės sagties, nes vardinės sagtys buvo ir yra šeimos relikvija.

,,Kaubojišku gyvenimo būdu gyvenantys žmonės savo vaikučiams užsako specialią sagtį, kurią visą gyvenimą šeima išsaugo. Būna, kad ir sidabro ar aukso į sagtį įmaišo. Aš savo sagties irgi neturiu, laiko nėra, kad pasidaryčiau. Nuo 1980 metų ypatingai Vakarų Europoje, buvo labai didelis susidomėjimas šiais aksesuarais“, – apie kaubojiškus diržus pasakojo parodos autorius. 

Prasidėjo nuo bandžos 

Kaubojišku gyvenimu Z. Kazėnas susižavėjo dar grodamas džiazą Pasvaly, kur tuo metu gyveno. Kartą mokytojas į repeticiją atsinešė bandžą, papasakojo, jog tai kaubojų instrumentas. Po to giliai atmintin įstrigo vienas kitas apie kaubojų gyvenimą matytas filmas.   

Pirmą kartą Jungtinėse Amerikos valstijose 1986 metais kaip menininkas Z. Kazėnas apsilankė dar nieko bendra su kaubojais neturėdamas. Iš 34 darbus pateikusių autorių buvo atrinkti tik dviejų menininkų – iš tuometinio Leningrado ir jo darbai. Parodoje ,,Meninkai už taikų sambūrį“, eksponuotoje JAV, Z. Kazėnas eksponavo metro dydžio fotoabstrakcijas. 

,,Kaubojišku gyvenimu ėmiau domėtis 1994 metais, po apsilankymo keliose valstijose. Man Amerikos gyvenimas nepatiko, jis atrodė žiaurokas. Tai nepaprastai didelė šalis, turinti didžiulius gamtos, kultūros ir istorijos klodus. Kaubojai, indėnai, kantristai – tai paveldas. Ką sako apie juos gero ar blogo, tai kino filmų ,,išmislas“. Realiame gyvenime taip nėra. Nuo seno raiti kaubojai fermeriams ganydavo ar pargindavo per prerijas jautukus. Visko būdavo – užpuldavo plėšrūnai  bei pasipelnyti norėdavę banditai. Tekdavo ir pasišaudyti. Visiems tai prigijo kaip emocija. Šiandieninis kaubojus – tai paprastas country žmogus, turintis ūkį, gyvulių, auginantis javus. Kaubojaus skiriamasis bruožas – skrybėlė, odinės kelnės, diržas bei daug visokių metaliukų ant kojų bei balnų,“ – kaubojiško gyvenimo detalėmis dalinosi Z. Kazėnas. 

Parodoje – kaubojų atributika 

Paroda itin įvairi: autoriaus kūryba, iš kelionių parsivežti ir paties sukurti aksesuarai. Eksponuojamos kaubojiško gyvenimo detalės. Diržai, skrybėlių laikikliai,  nuotraukos iš rodeo, nuotraukose užfiksuotos akimirkos iš country miestelių gyvenimo, buities detalės. Nutapyti paveikslėliai su kaubojų atvaizdais – jų net per 300 ir jie visi skirtingi. Daugelis iš jų – su tikrų kaubojų pirštų antspaudais, valstijų, kuriose jie gyvena pavadinimais bei kitomis asmeninėmis detalėmis. 

,,Ar pats bandote bent iš dalies imituoti kaubojišką gyvenimo būdą?“, – klausiu menininko. 

,,Man patinka, bet gyvenimas jų nelengvas ir socialiniu, ir fiziniu požiūriu. Ir XXI amžiuje rančose kaubojai gano galvijų bandas ir demonstruoja savo meistriškumą rodeo“, – sakė menininkas.

Iš Pasvalio kilęs, dabar Vilniuje gyvenantis menininkas parodos lankytojus vaišino kelių rūšių Pasvalio alumi, lašinukais. 

Rinko kaubojiškiausius

Daug emocijų sulaukė menininko apdovanojimai, skirti tiems parodos lankytojams, kurių apranga buvo labiausiai panaši į kaubojišką. Pirmąją vietą laimėjo muziejaus kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jesiūnė, antrąją – fotografė Daiva Amalevičienė, o trečiąją – tautodailininkė Leokadija Mockienė. 

Žavioms ,,kaubojėms“ buvo įteikti skrybėlių laikikliai, menininko paveikslėliai bei kiti suvenyrai.

Atsakiusieji į viktorinos klausimus irgi neliko be dovanų. 

Parodoje skambėjo kaubojiška muzika, norintys galėjo žiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota rodeo aistros. Iš Pasvalio kilęs, dabar Vilniuje gyvenantis menininkas parodos lankytojus vaišino kelių rūšių Pasvalio alumi, lašinukais. 

Paroda veiks iki lapkričio 10 dienos. 

Asta RAICEVIČIENĖ, „Kėdainių garsas“