Jau kuris laikas diskutuojant ir ieškant geriausių sprendimų, kaip tvarkyti atliekas, rajono Tarybos nariams buvo pasiūlyta aplankyti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą, kuris visoje šalyje įvardijamas, kaip vienas sėkmingiausiai susidorojantis su iškeltais uždaviniais ir iškylančiais iššūkiais.

Su centro veikla į Alytų atvykusiems susipažinti Tarybos nariams ir savivaldybės administracijos darbuotojams įstaigos direktorius Algirdas Reipas trumpai pristatė centrą ir jo veiklą: „Esame atliekų tvarkymo įmonė, sukūrusi ir administruojanti pažangią regioninę atliekų tvarkymo sistemą septyniose savivaldybėse: Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Prienų rajono ir Varėnos rajono.

Nuo pat savo įkūrimo 2002 metais sėkmingai vykdome svarbiausią steigėjų mums iškeltą tikslą – organizuoti skaidrią, žmonėms tarnaujančią ir efektyviai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą.

Eksploatuojame atliekų tvarkymo ir šalinimo įrenginius, laikomės griežtų aplinkosaugos valdymo standartų ir įgyvendiname žiedinės ekonomikos principus, kviesdami gyventojus rūšiuoti atliekas ir būti partneriais, kuriant švaresnę aplinką.“

A. Reipo teigimu, atliekų tvarkymas labai jautri tema. „Jūs atvykote išsamiau pasidomėti maisto atliekų tvarkymo klausimais. Galiu pasakyti, kad pažangūs atliekų tvarkytojai turi tvirtą nuomonę – jei netvarkai biologinių atliekų, tai nieko netvarkai. Tad tvarkyti biologines atliekas yra būtina. Jas teisingai tvarkant, aišku, pradžioje kyla įvairių problemų, tačiau jas išsprendę pamatėme, kad bendras atliekų kiekis sumažėjo“, - sakė A. Reipas. Paklausus apie biologinių atliekų kvapus, ne kartą nuskambėjo atsakymas – tvarkingai jas tvarkant kvapo yra mažiau negu iš mišrių atliekų.

Taip pat buvo paaiškinta, kokius konteinerius geriausia pasirinkti, kas kiek kartų biologines atliekas reikėtų išvežti.

A. Reipas labai atvirai atsakinėjo į pateiktus klausimus ir dalijosi patirtimi.

Kėdainiečiai apžiūrėjo visą atliekų tvarkymo centro teritoriją, susipažino su jo veikla, visais procesais.

Išvažiuodami namo visi jau buvo išgirdę, kad maisto atliekos – tai ne tik tai, kas nesuvalgyta. Į maisto atliekų konteinerius reikia mesti ir vaisių bei daržovių likučius, pavyzdžiui, bulvių lupenas, bananų žieves, taip pat arbatos tirščius bei pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių (išskyrus pakuotes) ir popierinius rankšluosčius, kambarinius augalus ir jų dalis, sodo ir daržo atliekas, piktžoles. O tokių atliekų tikrai susidaro kiekvienuose namuose.

Namų sąlygomis negali būti kompostuojami mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučiai, citrusinių vaisų žievės. Visos šios atliekos turi būti metamos  tik į maisto atliekų konteinerį.

Blogiausią kvapą skleidžia neišrūšiuotos atliekos. Atskirai surinktos maisto atliekos tikrai nedvoks labiau nei išmestos kartu su kitomis atliekomis.