Kėdainiuose surengtame dviejų dienų išvažiuojamajame Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos seminare susirinkę visos Lietuvos specialistai daug dėmesio skyrė kultūros paveldo tvarkybos problematikai ir ypač – dvarams.

Kėdainių rajono savivaldybėje surengtoje diskusijoje „Kėdainių krašto paveldo apsaugos problematika“ savo nuomones apie paveldo aktualijas išsakė ir rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas, ir Architektūros bei urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Edgaras Jasenka, ir Kėdainių krašto dvarų savininkai.

Buvo apžvelgta ne tik visų 23 rajono dvarų sodybų situacija, bet ir kalbėta apie įstatyminę bazę, galimus jos pokyčius, kad dvarus būtų galima sparčiau tvarkyti. Akcentuota paveldo tvarkybos problematika, kur aktualiausi du klausimai: finansavimo šaltiniai ir rangovų kompetencija.

Dėmesio sulaukė paveldo tvarkybos darbų praktiniai aspektai, įvardintos dvarų tvarkybos ir įveiklinimo galimybės.

Specialistai pateikė informaciją apie galimą paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimą bei kompensavimą.

Seminaro dalyviai be diskusijų daug dėmesio skyrė pažinčiai su Kėdainių senamiesčiu, lankė rajono dvarus. Pasak KPD direktoriaus Vidmanto Bezaro, išvyka į Kėdainius pasirinkta neatsitiktinai: „Pirmiausia, tai – Lietuvos vidurys, kuris patogiai pasiekiamas iš visų regionų. Antra, Kėdainiai šįmet švenčia 650 metų gimtadienį, tad verta pamatyti, koks miestas pasitinka jubiliejų. Trečia, Kėdainių krašte labai daug paveldo, tad tikslinga pamatyti, kokios jis būklės, kaip prižiūrimas ir ką būtų galima dar padaryti, kad paveldo tvarkyba gerėtų. Mes norime matyti problemas ir ieškoti jų sprendimo kelių. Manau, kad diskutuojant galima pasiekti geriausią rezultatą“.

Rajono meras V. Tamulis padėkojo už Kėdainių kraštui parodytą dėmesį ir išreiškė viltį, kad kai kurie paveldo tvarkybos reikalai pagaliau pajudės ir nulinio taško: „Smagu, kad esame turtingi paveldu, tačiau ne tik džiaugtis galime. Ypač skaudu dėl kai kurių dvarų likimo. Bene didžiausias mūsų skaudulys – Apytalaukio dvaras. Tikiuosi, kad pagaliau bus rasta galimybių šį dvarą prikelti naujam gyvenimui. Ačiū, tiems dvarų savininkams, kurie ieško galimybių tvarkyti savo turtą ir tai daro“.