Gegužės 7 dieną Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje buvo prisimintas poeto ir vyskupo Antano Baranausko atminimas: čia svečiavosi istorinio žygio „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ dalyviai.

Šis žygis primena, kad šiemet sukanka 160 metų nuo būsimojo poeto ir vyskupo, tuo metu dar tik 18-mečio, Antano Baranausko (1835–1902) kelionės iš Anykščių į pirmąją darbovietę – Vainutą Šilutės rajone. Įspūdžius, patirtus pakeliui, jis aprašė dienoraštyje. Remiantis rankraščiu, buvo suorganizuotas šis savaitės laiko žygis, atkartojant tą patį maršrutą: Anykščiai–Kavarskas–Ukmergė–Šėta–Kėdainiai–Ariogala–Raseiniai–Viduklė–Skaudvilė–Batakiai–Sartininkai–Vainutas. Žygis startavo gegužės 4 dieną, o baigsis gegužės 10 dieną Vainute. Kelionės organizatoriai – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus bei jo skyrius Arklio muziejus.

 Mūsų krašte kinkinį vadeliojo Krakių žemės ūkio bendrovės darbuotojas Albertas Marazas, o vežimą traukė šioje bendrovėje auginama Lietuvos sunkiųjų veislės kumelė Varsa.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki gegužės 10-osios Lietuvos keliais riedėsiančiuose vežimuose važiuoja  kiekvieno šalies rajono vadeliotojas – iš viso jų žygio metu bus septyni – ir vienas iš Arklio muziejaus muziejininkų. 

Žygio dalyvių kinkinį Didžiosios Rinkos aikštėje tądien pasitiko būrys pradinių klasių mokinių, kurie susidomėję klausėsi muziejininkų pasakojimų apie A. Baranauską, jo kelionę, nedrąsiai glostė ramiai stovintį arklį. Kinkinį pasitiko ir Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai, taip ir rajono meras Rimantas Diliūnas.  „Vakar paskaičiau ištraukas iš A. Baranausko dienoraščio ir įsivaizduoju, kaip atrodė mūsų kraštas prieš tiek metų. Manau, kad mūsų rajonas tikrai svetingai priima šiuos žygio dalyvius, kartu reklamuoja ir mūsų kraštą, ir Krakių žemės ūkio bendrovėje auginamus sunkiųjų veislės arklius“, – kalbėjo meras, kartu pasidžiaugdamas, kad šio žygio dalyviai aktyviai lankosi švietimo įstaigose. „Galbūt tai mokinius paskatins plačiau pasidomėti šia asmenybe bei  jo kūryba“,  – sakė meras. 

Kinkinys Kėdainių rajone, sekdamas A. Baranausko pėdsakais, jau aplankė keletą vietovių. Stabtelėta Bukonyse, kur kinkinį pasitiko visa mokyklos bendruomenė, taip pat Šėtoje, kur žygio dalyvius pasitiko istorijos mokytojos ekspertės Audronės Pečiulytės suburtos gimnazistų klasės. Pajudėjęs iš Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštės, kinkinys nuriedėjo Josvainių gimnazijos, vėliau suks Pernaravos link. Toliau žygio maršrutas drieksis Raseinių rajono keliais. 

Beje, šiuo vežimaičiu 1975 m. rugpjūtį mokslininkas agronomas prof. Petras Vasinauskas, tą vasarą keliavęs kinkiniu per Aukštaitiją, nuo Anykščių grįžo į Kėdainių kraštą, į Dotnuvą. Dabar šis jo vežimaitis – profesoriaus iniciatyva prieš 35 metus įkurto Arklio muziejaus eksponatas, išvažiuojanti į keliones tik ypatingomis progomis. 

Šioje kelionėje vežime guli ir pakeliui vis paskaitoma A. Baranausko dienoraščio, anuomet rašyto lenkiškai, kopija bei jos vertimas.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas, miesto seniūnas Alvydas Kleiva, Audrius Laskauskas, Arklio muziejaus darbuotojas Audrius Laskauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis džiaugiasi gauta dovana – Antano Baranausko 1853 m. dienoraščio, rašyto lenkiškai, įrėminta ištrauka (autografu) bei knyga – „Antanas Baranauskas Dienoraštis“

 

 

 

 

 

 

 

Antanas Baranauskas.

Dienoraščio fragmentai (Iš knygelės „Antanas Baranauskas. Dienoraštis“. V., Baltos lankos, 1996" psl. 21−22 Reginos Mikšytės vertimas iš lenkų kalbos) 

26. Ketvirtadienis. Rengiuosi kelionėn. Atvažiuoja vežimas. Atsisveikinu su tėvais. Palieku gimtąją šalį. Mane apima liūdesys. Paskutinį kartą nuo kalno žvelgiu į mielas vietas ir, paskendęs liūdnuose apmąstymuose, privažiuoju Ukmergę. Smarkiai pila lietus. Už 6 auksinus ir 10 grašių perkuosi lietsargį. Temstant pasiekiu Milašiūnus. Ponas Gosienskis vaišina arbata ir vakariene. Nakvoju.

27. Penktadienis. Rašau laišką Tėvams ir perduodu grįžtančiam vežimui. Važiuoju į Gaižiūnų kaimą, netoli Šėtos plento. Kelias bjaurus. Purvynas. Arkliai prasti. Vos velkamės. Miškuose dar laikos pašalas. Privažiuoju Gaižiūnus, keičiu arklius – tiktai pora, ir tie netikę. Kelias labai bjaurus. Arkliai klimpsta purve iki kelių. Pravažiuoju Šėtą neišbrendamu keliu. Už Šėtos devynis varstus parvažiavus, pristoja arkliai. Einame pėsti su vežėju, o arkliai nepavelka tuščio vežimo. Saulė leidžiasi, o mes stovime kelyje, įklimpę duobėn, kelionės išvarginti ir nuilsę. Dešimtą vakare patvoriais ir pagrioviais prasibrauname į Daukainių kaimą, 17 varstų nuo Gaižiūnų. Nakvoju pas Rinktinį vyrą. Paslaugus žmogus, vaišina mane degtine ir vakariene, kokią įstengė, kloja patogų patalą. Dėkoju Dievui už pagalbą nakvynėje ir nakvoju.

28. Šeštadienis. Imu trejetą tvirtų arklių, kelias geresnis. Giedri diena, grynas dangus. Kalasi iš žemės žolė. Važiuojant akys džiaugiasi plačiu Kėdainių apylinkių horizontu, mintis atsigauna kur kas gražesnių reginių plotuose. Kėdainiuose išsiliejęs Nevėžis. Daržais ir kalnais pasiekę miestą, pervažiuojame tiltą. Kelias geresnis. Privažiuojame Josvainių miestelį, 17 varstų nuo Daukainių, mano nakvynės vietos. Valsčiaus valdyboje Raštininkas Butkevičius ir Mokytojas Kazanskis vaišina mane degtine. Gaunu arklius, vakare privažiuoju Ariogalą, miestelį prie Raseinių plento, 3,5 mylios nuo Josvainių. Gatvės grįstos. Tvarkingas miestelis. Sustojau valsčiaus valdyboje. Prastas kelias ir sunkus persikėlimas per Dubysą privertė ieškoti nakvynės. Iki Raseinių 3,5 mylios. Nakvoju.

29. Sekmadienis. Imu trejetą arklių, išvažiuojam. Persikeliu per Dubysą luotu. Po pietų 4-ą valandą, visai išvargęs, sustoju Raseiniuose. Nėra arklių. Nakvoju.

30. Pirmadienis. Raseiniuose randu Višnievskį, atvažiavusį iš Viduklės. Imu jo arklius. Rašau ir atiduodu pašte laišką Tėvams. Išvažiuoju. Pietauti sustoju Viduklėje. Arklių laukiu keturias valandas. Davė tiktai porą prastų. Saulė leidžiasi. Nemakščių miestelyje, 2 mylios nuo Viduklės, imu kitą porą ir, sukinkęs su pirmaisiais, vykstu per Skaudvilę į Batakius, kurie yra 4 mylios nuo Viduklės ir 6 mylios nuo Raseinių. Pirmą ar antrą valandą nakties privažiuoju ir nakvoju.

31. Antradienis. Vykstu su pora arklių plentu į Tauragę. Beigeriškiuose mainau juos – imu trejetą. Sartininkų kaime, Vainuto seniūnijoje, pakeičiu juos ir temstant išvažiuoju. Iš čia purvynu, klanais, pamiškėmis tiktai 12 val. nakties pasiekiu Vainutą, tolesnio gyvenimo vietą.

Kovas nuleido visą sniegą

Ir išlaisvino sukaustytas upes.

Jos iš krantų išėjo.

Aš leidausi į kelionę.

 

Šaltis ir purvynas

Išvargino mane kelyje.

Džiaugsmas ir liūdesys pakaitom

Išsekino mano dvasią.

 

Vieversėlis anksti kelias.

Ir saulė įšildo.

Paukščių giesmėmis šilai skamba,

Sprogsta medžiai.

 

Nudžiugusi gamta bunda

Iš kieto miego,

Žavesio ir jausmų įlieja.

Pavasaris mums grįžta.

 

Tik aš, žiemos prislėgtas,

Nejaučiu pavasario valandos,

Nes esu atskirtas

Nuo gimtinės. 

1853 m. spalio 7 d.

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė