Kėdainiai garsūs ne tik istoriniu senamiesčiu: daug ne mažiau įsimintinų vietų išsibarstę po visą rajoną. Viena tokių – Šetenių kaimas, Nobelio premijos laureato poeto Česlovo Milošo (Czeslawo Miloszo) gimtinė. Garsųjį vyrą jame primena buvusiame svirne įrengtas Kultūros centras. Apie istorinio dvaro svirno atgimimą - Artūras Navickas (,,Kėdainių mugė“)

Svirnas, kuriame įrengtas šis Kultūros centras, vienintelis išlikęs autentiškas poeto gimtinės pastatas.
Sovietų metais ekonomiškai stiprus ,,Pakeltos velėnos“ kolūkis tame pastate laikė grūdus.

Dairydavosi bažnyčios bokšto
Č. Milošas pasakodavo, kad vaikystėje pro tėviškės dvaro svirno palėpės langą mėgdavo žiūrėti į tolumoje, už keliolikos kilometrų, dunksantį Kėdainių bažnyčios bokštą.
Netoliese tekančio Nevėžio slėnis ir paslaptimi dvelkianti, kartais net kiek mitologizuota gamta turėjo įtakos būsimojo poeto vaizduotei.
,,Gera gimti mažame krašte, kur gamta yra žmogiška, kur per šimtmečius tarpusavyje sugyvena įvairios kalbos ir įvairios religijos.  Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos žemę“, – šiuos žodžius Č.Milošas pasakė 1980-aisiais, Stokholmo rotušėje priimdamas Nobelio premiją.

Prisiminė Rusijos klasiką
Projektą, kaip buvusį Milošų dvaro svirną paversti Kultūros centru, parengė Kauno architektas Algimantas Kančas.
Architekto teigimu, jau per pirmąjį apsilankymą Šeteniuose jis pajuto, kad toje vietoje tiesiog plevena nuotaika, aprašyta rusų klasiko Antono Čechovo ,,Nebaigtoje pjesėje mechaniniam pianinui“.
Per 1999 metų birželį surengtą iškilmingą naujojo Kultūros centro atidarymą A.Kančas neslėpė manąs, jog tą nuotaiką perteikti bent iš dalies pavyko.

Aplankė 1999 metų liepą
Išlikusio svirno sienos per rekonstrukciją buvo maždaug 60 centimetrų paaukštintos – taip atsirado galimybė palėpėje įrengti mansardą.
Pirmajame pastato aukšte įrengta nedidelė (iki 50 vietų) konferencijų salė, holas su sraigtiniais laiptais į mansardą, patalpos virtuvei ir kanceliarijai.
Pietinėje mansardos pusėje po rekonstrukcijos atsirado atskiras vieno kambario butas. Jame išlikęs minėtasis langas, pro kurį būsimasis Nobelio premijos laureatas žvalgydavosi Kėdainių bažnyčios bokšto.
Būtent tame kambaryje Č. Milošas ilsėjosi 1999 metų liepą, kai po nelengvos kelionės paskutinį kartą lankėsi Šeteniuose.

Svečiams – šeši kambariai
Likusioje mansardos dalyje įrengti šeši (kiekvienas – apytikriai dešimties kvadratinių metrų ploto) kambarėliai svečiams. Jie apšviečiami pro stogo šlaituose įtaisytus ,,Velux“ langus.
Milošų svirnas turėjo ir rūsį, tačiau jis iki šiol nerekonstruotas – stinga lėšų. ,,Obuoline“ arba ,,ledaine“ vadintos patalpos kol kas užkonservuotos ir laukia geresnių laikų.

Dera senovė ir nūdiena
Autentiškos išliko maždaug trečdalis svirno sienų.  Rytinėje jų pusėje net galima pamatyti kelis lopus specialiai palikto buvusio tinko.
Visiškai nereikėjo rekonstruoti iš lauko akmenų sumūrytų pamatų – jie tebėra tvirti ir puošnūs.
Interjere išlikusios lubas laikančios autentiškos medinės sijos. O kitur nevengta naudoti šiuolaikinių medžiagų.
Pasak A. Kančo, senovę ir dabartį stengtasi derinti natūraliai, be dirbtinės maskuotės. Ši koncepcija atsiskleidžia konferencijų salėje – autentiškos lubų sijos joje paremtos papildomai pastatytomis metalinėmis kolonomis.
Lubose ir sienose įrengtas 20 centimetrù storio akmens vatos sluoksnis – jis gerai izoliuoja ir garsą, ir elektros prietaisais tiekiamą šilumą.
Įvertinta ir tai, kad pastatas nebūna nuolat apgyvendinamas – rekonstrukcijai naudotos medžiagos atsparios žemoms temperatūroms.

Pinigų aukojo ,,Lifosa“
Č.Milošo gimtinóje įsteigti jo vardu pavadintą Kultūros centrą sumanė grupė entuziastų, vadovaujamų Kalifornijos universiteto profesoriaus, atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Algirdo Avižienio.
Tuo tikslu buvo įsteigtas specialus fondas. Č. Milošas jam perleido 1997 metų rugsėjį atgautą beveik 11 hektarų ploto buvusios dvarvietės sklypą.
Pagrindinė sumanymo įgyvendinimo rėmėja – fosforines trąšas gaminanti Kėdainių bendrovė ,,Lifosa“. Buvusio svirno rekonstrukcijai ji skyrė apie 500 tūkst. litų. Aplinkos sutvarkymu rūpinosi rajono savivaldybė.
Statybos garbės globotoju buvo tuometis šalies Prezidentas Valdas Adamkus – jis Č.Milošą pažinojo asmeniškai.



Pernai, per iškilmingą Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimą, Šeteniuuose viešėjo minios žmonių.


Projektą "Kėdainiai amžių verpetuose" remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Artūras Navickas, "Kėdainių mugė"