Praėjusi savaitė rajono mero pavaduotojai Nijolei Naujokienei buvo, kaip ir įprasta, gausi darbų. Tačiau savaitė išsiskyrė tuo, kad vicemerei teko vesti posėdžius  net trijų darbo grupių, sprendžiančių labai svarbius ir nelengvus klausimus.

Šios grupės į vicemerės kabinetą renkasi pasitarti jau ne pirmą kartą. Viena darbo grupė svarsto Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos tinklo optimizavimo reikalus, kita grupė sprendžia rajono kultūros centrų tinklo pertvarkos galimybes, o dar viena darbo grupė renkasi į posėdžius dėl Pirminės sveikatos priežiūros centro bei kitų sveikatos priežiūros  įstaigų pertvarkos ir paslaugų kokybės gerinimo klausimų.

Apie posėdį dėl Pirminės sveikatos priežiūros centro bei kitų sveikatos priežiūros  įstaigų pertvarkos ir paslaugų kokybės gerinimo klausimų

Šį kartą kiek plačiau apie posėdį, įvykusį ketvirtadienį. Tądien rinkosi darbo grupė, kuri sprendžia  Pirminės sveikatos priežiūros centro ir ambulatorijų bei med. punktų pertvarkos ir  paslaugų kokybės gerinimo klausimus.

Į posėdį atėjo Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė, Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistas Marius Stasiukonis, Biudžeto ir finansų skyriaus vyresn. specialistė Vilma Širvaitienė, Pelėdnagių seniūnijos seniūnas Valentinas Tamulis, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė-vyriausioji gydytoja Audronė Rimkevičienė, VšĮ Lančiūnavos ambulatorijos vyr. gydytoja-direktorė Jolanta Lukošienė.

 Posėdžio pradžioje nariai pateikė atliktus „namų darbus“, t. y. tam tikrus skaičius (išlaidos ūkinei veiklai, administravimui, gydymui ir kt.) bei kitus duomenis, kurie padėtų visiems kartu apsispręsti dėl pagrindinio klausimo – kaip kuo racionaliau panaudojant finansinius išteklius teikti kiek įmanoma geresnės kokybės paslaugas gyventojams.

 Darbo grupės vadovė vicemerė N. Naujokienė pabrėžė, kad turėtų būti kuo mažiau lėšų skiriama administravimui ir  kuo daugiau dėmesio skiriama paslaugoms, teikiamoms  pacientams. Jau ankstesnių posėdžių metu buvo nustatytos pagrindinės problemos, spręstini svarbiausi klausimai. Šio posėdžio metu dar kartą įvardyta mažų kaimo  med. punktų problema – jų išdėstymas netolygus, nemažai žmonių nesinaudoja kaimo punktuose, taip pat ir ambulatorijose teikiamomis paslaugomis, o vyksta į miestą. Labai mažėja prisirašiusiųjų kaimo ambulatorijose bei punktuose skaičius, mažėja apskritai rajono gyventojų. Tad reikia svarstyti, kaip reiktų kuo racionaliau panaudoti turimas lėšas ir optimizuoti teikiamas paslaugas, taip pat bandyti įvertinti, kaip viskas galėtų atrodyti, būti sutvarkyta po kelerių metų.

Savivaldybės  gydytoja R. Kabošienė jau prieš posėdį buvo išdalijusi grupės nariams medžiagą, kurioje ji pateikė situacijos apžvalgą, demografinę situaciją ir kt. Matyti, kad prisirašiusiųjų prie ambulatorijų skaičius labai mažėja visose seniūnijose, išskyrus Šėtą, taip pat ne mažiau gyventojų, palyginti su 2012 metais,  prisirašė miesto Pirminės sveikatos priežiūros centre. Yra tokių ambulatorijų, kurios turi beveik tokį patį prisirašiusiųjų skaičių, tačiau apsilankymų skaičius skiriasi dvigubai ar net dar daugiau. Galbūt kai kurių ambulatorijų gydytojai labai gerai atlieka profilaktinį darbą ir dėl to taip mažai apsilankančiųjų pas gydytoją? O gal toje seniūnijoje  gyvena labai sveiki žmonės? O gal gyventojai tik čia prisirašę, o paslaugų važiuoja kitur ieškoti? Kiek išsaugota žmonių, jų sveikatos? Kaip derina darbus ambulatorijos vadovas, dirbdamas dar ir gydytojo darbą? Ar ne per didelis krūvis, ar tinkamai atliekamas darbas? Ar normalu, kad gydytojas dirba trijose vietose? Gal reiktų teikti kaimų gyventojams mobiliąsias paslaugas? Ar gerai, kad sveikatos priežiūros įstaigose etatų mažai, o darbuotojų daug? Koks turėti būti ambulatorijos gydytojo atlyginimas?  Tokie klausimai kilo darbo grupės nariams. 

„Aš manau, kad darbas turi būti organizuojamas iš vieno centro, ‒ sakė PSPC direktorė A.  Rimkevičienė , ‒ o gydytojai turi dirbti savo darbą, visą savo laiką atiduoti pacientams. Bet reikia įvertinti ir mūsų situaciją: Pirminės sveikatos priežiūros centras dabar tikrai neklesti, finansinė situacija yra sudėtinga, mes nebūsim pajėgūs padengti tų nuostolių, kuriuos patiria kai kurios ambulatorijos. Kai gyventojų yra tiek nedaug, o ateityje jų dar mažės, tai med. punktams išsilaikyti bus tikrai sunku. Štai Pernaravos seniūnijoje yra ambulatorija ir du punktai. Manau, kad tie punktai neišsilaikys. Štai Miegėnų punktas beveik neveikia: gyventojų mažai, nėra slaugytojos, o gydytojas atvažiuoja tik kartą per savaitę. Gudžiūnų ir Pernaravos ambulatorijos turi apie tūkstantį prisirašiusių gyventojų ir tas skaičius per mažas (vienas gydytojas turėtų turėti nuo 1 300 iki 1 500 prisirašiusiųjų). Ambulatorijoms, punktams, deja,  nemažą dalį lėšų tenka skirti ne paslaugoms ar algoms, o mokėti už  komunalinius patarnavimus, už šildymą ir pan.“

„Pradžioje aš galvojau, kad reiktų jungti ambulatorijas ir med. punktus į kelis filialus, o dabar manau, kad reikia visus jungti prie PSPC. Nes palikus kelis filialus išliktų aktualus  administravimo išlaidų klausimas – kai kuriose įstaigose vadovas turėtų dirbti ir gydytojo darbą, o tai nebūtų  efektyvu“, – tokią nuomonę išsakė savivaldybės  gydytoja R. Kabošienė.

„Mes nekalbame apie įstaigų uždarymą ar apie paslaugų neteikimą. Mes tariamės, kaip padaryti, kad paslaugos būtų suteikiamos žmonėms kuo arčiau jų gyvenamosios vietos, net ir mažėjant gyventojų skaičiui, tačiau yra labai sudėtinga planuoti darbus toms įstaigoms, kurios, matyti, kad neišsilaikys laikui bėgant. Pokyčiai būtini“, − reziumavo N. Naujokienė ir kiekvieno darbo grupės nario paprašė iki kito posėdžio pagalvoti, koks sveikatos priežiūros įstaigų darbo modelis galėtų būti sukurtas mūsų rajone.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė