„Džiaugiuosi galėjęs pabūti drauge su tūkstančiais dalyvių iš Lietuvos ir viso pasaulio, pajusti šios šventės unikalumą. Didelis ir sunkus darbas ruošiantis šventei, repeticijos ir visi iškilę rūpesčiai buvo verti įspūdingo reginio bei dvasingos šventės. Nuoširdžiai dėkoju rajono mėgėjų meno kolektyvų vadovams ir dalyviams, lydintiesiems, darbo grupei ir visiems, kurie rūpinosi, kad kėdainiečių pasirodymas Dainų šventėje „Čia – mano namai“ būtų sėkmingas ir sklandus,“ – švente džiaugėsi ir rajono savivaldybės delegacijai dėkojo rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas, dalyvavęs baigiamajame Dainų šventės renginyje – Dainų dienoje.

Dainų šventė tai ne tik gražus renginys. Dainų šventė – tai svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. UNESCO Latvijos, Estijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją ir simboliką yra pripažinusi žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.Lietuvoje Dainų šventė tai savotiškas laisvės, laimėtos kovos už nepriklausomybę ir vienybės simbolis. Šiųmetinėje šventėje šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai tarė: „Čia – mano namai“. 

Jubiliejinę Dainų šventę vainikavo finalinis renginys – Dainų diena. Renginys prasidėjo šventės dalyvių eitynėmis iš Katedros aikštės į Vingio parką. Kolonoje kartu su Kėdainių rajono savivaldybės delegacija dalyvavo ir rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas su žmona. Eitynių metu buvo galima stebėti įvairių etnografinių regionų kolektyvus, kurie taip pat švęsdami ir Tautinio kostiumo dieną pasipuošė tautiniais rūbais arba jų detale. Skambėjo dainos, muzika, šūksniai, eitynių dalyvius sveikino vilniečiai ir šventės svečiai. 

Pasibaigus eitynėms, prasidėjo finalinis Dainų dienos koncertas, kuriame dainavo per 12 tūkst. choristų iš 350 kolektyvų. Be chorų atliekamų dainų, koncerte taip pat dalyvavo ir pučiamųjų orkestrai su šokėjais. Koncerto metu buvo prisiminta prieš 90 metų vykusi pirmoji Dainų šventė taip pat paminėtas Baltijos kelio 25 metų jubiliejus. Renginio kulminacija tapo 21 val. kartu su viso pasaulio lietuviais giedama „Tautiška giesmė“. 

2014 metų Dainų šventėje „Čia – mano namai“ dalyvavo 18 Kėdainių rajono kultūros ir švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvų, visą delegaciją sudarė apie 370 asmenų. 

Liepos 4 d. vyko Folkloro dienos ,,Laimužės lemta“ renginiai. Šventė prasidėjo simboliniu susitikimu „Prie Laimės stalo“ Katedros aikštėje. Į kurią visi šventėje dalyvaujantys kolektyvai sunešė po savo krašto duonos kepalą, ir tai tapo gyva visą dieną trunkančia ekspozicija. Po šios apeigos senosios lietuvių dainos, šokiai, papročiai, amatai ir tradiciniai valgiai pasklido pagrindinėse Vilniaus erdvėse – Katedros aikštėje, Gedimino kalno papėdėje, Bernardinų sode. Po pietų šventės dalyviai ir svečiai buvo pakviesti „Laisvės keliu“ pakilti į Gedimino kalną, į renginį, skirtą istorinei Lietuvos laisvės kelio atminčiai, – nuo valstybės kūrimosi iki šių laikų nepriklausomybės atkūrimo. Folkloro dienos ,,Laimužės lemta“ šventę vainikavo koncertas – vakaronė Katedros aikštėje „Laimei vartus atkėlus...“, priminusi svarbiausius laimingo žmogaus gyvenimo pradus. Jo metu buvo padalinta iš visos Lietuvos suvežta duona. 

Folkloro dienoje koncertavo ir duona su visa Lietuva dalinosi Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis „Jorija“ (vadovė Regina Lukminienė), Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis „Seklyčia“ (vadovė Ona Auškalnienė), Krakių kultūros centro folkloro ansamblis „Žiedupė“ ir vaikų folkloro ansamblis „Smilgelė“ (vadovė Jūratė Gudliauskienė), Labūnavos pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Pėdelis“ (vadovė Diana Dovydavičiūtė) bei pavieniai atlikėjai Artūras Ruša ir Robertas Dubinka. 

Liepos 5 d., šeštadienį, Lietuvos futbolo federacijos stadione vyko Šokių diena „Sodauto“. Šokių dienos organizatoriai žiūrovus nustebino savita namų temos interpretacija, išskirtinėmis kompozicijomis, pasakojančiomis apie mūsų namus ir neatskiriamą jų dalį – sodą, sukurtu įvairiausiais šokėjų kuriamais „piešiniai“, iliustruojančiais korio, sodo, namo, verpstės bei kitus aktualius motyvus. Šokių dienoje „Sodauto“ kartu su kitais šokėjais pasirodė „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos šokių kolektyvo „Dagilis“ jaunučių ir jaunių grupės (vadovė Danutė Pilibienė), „Ryto“ pagrindinės mokyklos merginų liaudiškų šokių grupė „Vėjūnė“ (vadovė Rūta Plučiuvienė), „Atžalyno“ gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Atžalynas“ (vadovė Danutė Pilibienė), Akademijos kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė „Austėja“ ir jaunimo liaudiškų šokių grupė „Ainiai“ (vadovė Regina Matulienė), Truskavos kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vermena“ (vadovė Dainora Venslovienė) ir merginų liaudiškų grupė „Vermenėlė“ (vadovė Nijolė Vidžiūtė), Kėdainių kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Lankesa“ ir Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“ (vadovė Irena Šukienė). 

Liepos 6 d. Vingio parko estradoje Dainų dienoje „Čia – mūsų namai“ dalyvavo „Ryto“ pagrindinės mokyklos jaunių choras (vadovė Vitutė Dudonienė), Šviesiosios gimnazijos jaunimo mišrus choras (vadovė Sigita Aukštiejūtė-Morkūnienė) ir Kėdainių kultūros centro kamerinis choras „Ave musica“ (vadovas Algirdas Viesulas). 

Mūsų šalyje pirmoji Dainų šventė buvo surengta 1924 metais Kaune. Nuo tada iki dabar prabėgo 90 metų, kai lietuvių dainų ir šokių šventės tapo vienais pagrindinių lietuviškos tapatybės bruožų, perduodamų iš kartos į kartą. Šiemet dainų šventė Lietuvoje surengta devynioliktą kartą. 

Audronė Stadalnykienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė)

Pasibaigus šventei... 

AČIŪ visiems dirbusiems, organizavusiems, kritikavusiems, siūliusiems idėjas, diskutavusiems, visiems šokusiems, dainavusiems, grojusiems. Daug buvo saulės, dainų, šokių, šurmulio, vėlyvų vakarų, nemiegotų naktų, besišypsančių veidų... smagu buvo.

O dabar laikas atsikvėpti ir dar kartą prisiminti visus gražius (ar ne visai) dalykus, nutikusius per Šventę, visiems padėkoti. VISI STENGĖMĖS PADARYTI VISKĄ, ką galėjome, ir net viršijome savo galimybes. Susirinkome į Vilnių kaip darni trisdešimt septynių tūkstančių žmonių šeima, atsivežėme dalelę savo namų, dalelę savo širdies, kartu nusilipdėme didžiulius, jaukius, šviesius namus ir visą savaitę juose gyvenome. Pažinome vieni kitus, klausėmės, žiūrėjome ir stebėjomės – dar ir dar kartą norisi kartoti OHOHO! KOKIE MES LIETUVIAI... ir stiprūs, ir orūs, ir gražūs, ir draugiški – didžiuojamės patys savimi...

Nuoširdžiai dėkojame kūrėjams, kantriems kolektyvų vadovams už gražią, šviesią Šventę, ačiū savivaldybių koordinatoriams: jūs rūpestingai visus surinkote, apglostėte, saugojote, atsakėte į begalę rengėjų ir dalyvių klausimų. Ačiū policininkams, kurie šventės metu buvo mūsų pagalbininkai ir draugai, nuoširdžiausias AČIŪ medikams, išgelbėjusiems kolektyvo vadovo gyvybę ir padėjusiems įvairiausiose netikėtose situacijose. Dėkingi esame dideliam būriui savanorių, kurie kantriai padėjo įgyvendinti rengėjų sumanymus. Ačiū maitintojams, vežėjams, ačiū visoms savivaldybių vadovybėms, kurios kartu su mumis išgyveno dėl to, ar viskas pavys, kurie kartu braukė susikaupusias ašaras, pajutę vieningą gerumo jausmą (mylim mes jus tokius). 

Buvom kaip tikra šeima, didžiulė Lietuvos šeima, ir visi, visokie tilpom čia, nes „Čia – mūsų namai“. Lauksim jūsų po ketverių metų sugrįžtančių... 

Ačiū visiems už jūsų laiką... ir ačiū kad lietų palikote savuose kraštuose. 

Šventės „Čia – mano namai“ rengėjai