Padedant Europos Sąjungai (ES) rekonstruotos gatvės, asfaltuoti žvyrkeliai – jau kasdienybė Lietuvoje. Apie tai, kiek transporto infrastruktūros projektų įgyvendinta ir kokią naudą jie davė Kėdainių krašto gyventojams, kalbėta rajono savivaldybėje surengtame seminare.„Sunku nepastebėti gerėjančių kelių, saugesnių eismo sąlygų“, – sakė Susisiekimo ministerijos ES paramos koordinavimo skyriaus vedėja Zita Dubickienė.
Jos teigimu, vienas litas, investuotas į transporto infrastruktūrą, atneša 3,5 litų grąžos. Be to, esama ir materialiai nepaskaičiuojamos naudos.

Rajono savivaldybės projektai
Kėdainių rajono savivaldybė 2007–2013 metų laikotarpiu pateikė keturias transporto infrastruktūros projektų paraiškas, dar vieną – Gegučių gatvės rekonstrukcijos – teikia šiomis dienomis.
Mūsų savivaldybė iš kitų Kauno regiono savivaldybių išsiskiria mažiausiu skirtumu tarp planuojamų panaudoti lėšų, pateiktų paraiškų ir jau panaudotų pinigų.
Krašto gyventojai naudojasi trijų sėkmingai įgyvendintų projektų rezultatais, dar vienas šiuo metu įgyvendinamas, netrukus turi prasidėti Gegučių gatvės rekonstrukcijos darbai.

Siūlo spręsti problemas
ES paramos naudojimo pristatymo seminare dalyvavusi rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė pastebėjo, kad su Susisiekimo ministerija ir Transporto investicijų direkcija, kurios koordinuoja šios srities projektus, bendradarbiaujama sklandžiai.
N. Naujokienės teigimu, rekonstruojant per Kėdainių miestą einančią geležinkelio magistralę nenumatyta įrengti triukšmą sulaikančių sienelių. Eismo intensyvumas geležinkeliu didėja, triukšmo lygis – taip pat, aplinkinių gatvių gyventojai reiškia nepasitenkinimą.
„Manau, kad per daug paramos lėšų skiriama projektų administravimui, darbuotojų mokymams, viešinimui, – pastebėjo vicemerė. – Geriau būtų, jei daugiau pinigų būtų skiriama realiems gatvių, kelių rekonstrukcijos darbams.“
Atsakydama į vicemerės pastabą dėl triukšmą sulaikančių sienelių įrengimo Susisiekimo ministerijos atstovė Z. Dubickienė rekomendavo palaukti, kol bus įgyvendinami 2014–2020 metų finansavimo laikotarpio projektai, nes šiame laikotarpyje tokiems darbams lėšų nenumatyta.

Nori ekologiškų autobusų
UAB „Kėdbusas“ direktorius Liudvikas Bliūdžius apgailestavo, kad kol kas tik penkių didžiųjų šalies miestų savivaldybės galėjo teikti paraiškas ekologiškoms transporto priemonėms įsigyti.
„Pagal transporto srautus Kėdainiai yra iškart po didžiųjų miestų, norėtume ir mes atnaujinti autobusų parką naujomis ekologiškomis priemonėmis“, – sakė L. Bliūdžius.
Ministerijos atstovės Z. Dubickienės teigimu, ekologiškoms transporto priemonėms šiuo laikotarpiu skirta nedidelė suma – 75 milijonai litų. Tikimasi, kad naujame ES paramos laikotarpiu daugiau lėšų bus skiriama ekologiškiems projektams, lėšų naujoms transporto priemonėms galės tikėtis ir Kėdainių vežėjai.

Įgyvendinti transporto infrastruktūros projektai:
Kėdainių miesto Respublikos, Budrio, Kęstučio, Šėtos gatvių rekonstrukcija.
Asfaltuota 16,11 km žvyrkelių šiuose keliuose: Mairiškiai–Žibartonys–Gudžiūnai, Josvainiai–Pilsupiai–Krakės, Surviliškis–Devynduoniai–Pociūnėliai.
Įrengtas 2,10 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Labūnavoje.

Nuotraukoje Z. Dubickienė: „Vienas litas, investuotas į transporto infrastruktūrą, atneša 3,5 litų grąžos.“

Irma Bajorūnė, „Rinkos aikštė“