DĖL REKLAMOS KALBINIŲ REIKALAVIMŲ

             Reklaminės veiklos subjektai, projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, privalo vykdyti ne tik Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimus ir vadovautis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d.  įsakymu Nr. 4-670 patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, bet ir teisės aktais, nustatančiais valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus rašytinėje informacijoje (viešuosiuose užrašuose).

TEISINIAI PAGRINDAI (pagrindiniai)

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;
2. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas;
3. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas;
4. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas;
5. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas;
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“;
7. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis;
8. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“
9. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. N-2(91) „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“

TEISINIAI PAGRINDAI (aktualių nuostatų citatos)

Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis skelbia: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“; 18 straipsnis „Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba“; 23 straipsnis: „Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi“.

            Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ ištraukos: „1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti. 2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.“
                Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo  3 straipsnis, kuriame kalbama apie vartotojų teises, rašoma, kad vartotojai turi teisę „3) gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas“, o 5 straipsnis (Informacijos pateikimas vartotojams) skelbia: 1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba. 2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.“

 Reklamos įstatymo 2 str. 1 dalyje apibrėžiama, kas tai yra iškaba: 1¹. Iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.

2 straipsnio 8 dalis nurodo, kad „Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (...)“, o 4 straipsnyje  teigiama: „Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“ 12 straipsnio „Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai“ 5 punktas: „Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.“

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnis: „Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis Valstybinės kalbos įstatymu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos nelietuvių kalba, turi būti verčiamos į valstybinę kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.“

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000) 1.20, 1.21 p.: „Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Bent vienas iš asmenų, veikiančių atstovybės ar filialo vardu, turi gyventi Lietuvos Respublikoje. Asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikoje registruotos atstovybės ar filialo vardu, teises ir pareigas (kompetenciją) nustato Lietuvos Respublikos teisė. 2.40 straipsnis nustato Juridinio asmens pavadinimo sudarymą: „Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.“

Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu) keli punktai: „4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ir ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ir kitokių daiktavardžių, pvz.: „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Simetrija“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nijolė“. 5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Elmatronas“. 6. Simboliniais vardais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei firmų veikla yra humanistinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: akcinė bendrovė „Lingua“, uždaroji akcinė bendrovė „Littera“, labdaros ir paramos fondas „Alfa“. 11.1 Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Gerbūvis“. 11.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“. 11.5 Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „SeKoMa“, „Meleta“, „AtiLa“.

Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams.

Naudinga nuoroda į Juridinių asmenų registrą (JAR) – ten galima rasti oficialiuosius įmonių, ugdymo ir kt. įstaigų, organizacijų pavadinimus. Dar žr. VĮ Registrų centro svetainės poskyrį „Kas žinotina apie juridinio asmens pavadinimą“. Renkant įmonės pavadinimą gali praversti informacija apie įregistruotus ir pareikštus registruoti prekių ženklus, žr. Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje.

  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso i š t r a u k o s

 144 straipsnis. Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas

1. Išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2. Lietuvos Respublikos  reklamos  įstatyme  nustatytų kitų reklamos  naudojimo  reikalavimų  ir draudimų  nesilaikymas (išskyrus  šio  kodekso 145 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus) užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
3. Šio straipsnio 1, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

 497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas

1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
2. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

 498 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų  nevykdymas

1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.

 

DĖL REKLAMOS LEIDIMŲ IŠDAVIMO

Leidimai įrengti išorinę reklamą Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje išduodami vadovaujantis aukščiau išvardintais teisės aktais bei Leidimų įrengti išorinę reklamą Kėdainių rajono savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Leidimai išduodami per Licencijų informacinę sistemą.

Reklaminės veiklos subjektas, norintis gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui turi pateikti:

1. užpildytą paraiškos formą;
2. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus (žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių reklama įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimas. Kai išorinė reklama įrengiama ant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, – jeigu nėra bendraturčių sutarimo, nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje; kai išorinė reklama įrengiama ant daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, – neturint šių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai ant daugiabučiame gyvenamajame name esančių reklamos davėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jo buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinės sienos, kuri yra bendrojo naudojimo objektas, įrengiama iškaba, kuriai nenaudojamas apšvietimas. Šiais atvejais laikoma, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl sutikimo įrengti iškabą priimtas, kai gauta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar raštu balsavusių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, o kai ši išorinė siena pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų sąrašą naudojama tenkinti ne viso daugiabučio gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, – ne mažiau kaip 1/4 tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų), išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas arba kai žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise;
3. išorinės reklamos įrengimo projektą, išskyrus atvejus, kai išorinė reklama įrengiama pagal tipinį projektą. Projektą sudaro:

3.1. aiškinamasis raštas;

3.2. reklaminio įrenginio suprojektuota vieta topografiniame plane, įrenginio matmenys nuo požeminių tinklų iki gretimybių bei sklypų ribų, kai reklaminis įrenginys įrengiamas žemės sklype;

3.3. išorinės reklamos įrengimo vietą apibūdinantys duomenys (situacijos schema, viso objekto, ant kurio planuojama įrengti reklamą, esamos padėties spalvota nuotrauka ar projektas (kai objektas nepastatytas ar neįrengtas);

3.4. išorinės reklamos spalvinis ir grafinis vaizdas;

3.5. reklaminio įrenginio projektas;

3.6. laikiklių ir tvirtinimo mazgų brėžiniai, jei reklama tvirtinama laikikliais;

4. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus sutikimus (raštai ir (ar) žymos projekte); (Įrengti išorinę reklamą kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose leidžiama tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatytais atvejais gavus už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, saugomose teritorijose – gavus saugomų teritorijų direkcijos arba Aplinkos apsaugos departamento, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomų teritorijų direkcijos, sutikimą.);
5. jei išorinė reklama įrengiama ant stulpų, lynų ar kitokių konstrukcijų, esančių virš gatvių, – šiuos objektus eksploatuojančių subjektų rašytinį sutikimą.

Už leidimo išdavimą imama Vietinių rinkliavų nuostatuose nustatyto dydžio rinkliava:

1. Kėdainių miesto senamiestyje ir miesto centre – 145 Eur už 1 kv. m. metams;
2. kitose Kėdainių miesto vietose – 87 Eur už 1 kv. m. metams;
3. kitose Kėdainių rajono vietose – 16 Eur už 1 kv. m. metams, išskyrus atvejus, kai reklamuojama veikla vykdoma Kėdainių m. arba kitos savivaldybės teritorijoje – 87 Eur už 1 kv. m. metams;
4. už leidimo įrengti trumpalaikę reklamą išdavimą – 2,9 Eur už vieną dieną;           

Už leidimo įrengti iškabą išdavimą vietinė rinkliava nerenkama;

Mokestis apskaičiuojamas proporcingai leidimo terminui.

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja, ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Aurelija Piepalienė

Viešųjų užrašų tikrinimo metodinė medžiaga reklamos agentūroms, restoranų, kavinių ir barų, klinikų ir grožio salonų savininkams, prekybos centrams ir kitam verslui bei savivaldybių administracijoms