Praėjusią savaitę Kėdainių r. sav. viešojoje M. Daukšos bibliotekoje Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, Lietuvos diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas skaitė paskaitą apie hibridines grėsmes.

 Ar mes žinome, kas yra tas hibridinis karas? Kokios yra hibridinės ir informacinės grėsmės? Ar mes tikrai esame prieš demokratines vertybes ir visą Transatlantinę bendruomenę nukreipto hibridinio karo epicentre? Gal tai tik žmonių kalbos ir valdžios gąsdinimai? O jei tai realu, tai kaip tas grėsmes mums atpažinti, kaip su jomis kovoti? Juk tuo rūpintis, ko gero, turi ne tik valdžios atstovai, ne tik karinės jėgos, bet kiekvienas mūsų. Turim būti sąmoningi, išmanantys ir pasirengę. 

„Aš labai dėkingas Kėdainių visuomenei, Kėdainių lietuvių ir švedų draugijai, kurios nariai mane pakvietė pakalbėti itin aktualia nūdienos tema“, – teigė E. Bajarūnas, pridūręs, jog hibridinis karas žiniasklaidoje pateikiamas kaip naujas karo veiksmų tipas. Tačiau iš tiesų tai – nieko nauja. Hibridinės grėsmės – tai apgavysčių, melo, dezinformacijos ar „smegenų plovimo“ būdu pasiekti tam tikrą tikslą, jau buvo žinomos nuo seno. Vienas žymus kinų strategas yra teigęs: „Užgrobti šalį be karo – čia tai menas“. Tuo tikslu melo ar kitų panašių priemonių naudojimas karuose buvo žinomas istoriškai. Lietuva, kalbant apie dramatinius istorijos periodus, pasitelkiant tokią taktiką, buvo užgrobta du kartus – tai XVIII a. Lietuvos padalijimas ir 1940-ieji metai, kuomet Lietuva prarado nepriklausomybę, nors ir turėjo gerą ginkluotę. Ir vienu, ir kitu atveju vyko vadinami hibridiniai karai, nors ginkluotos kovos ir nebuvo. 

Taigi, mes dabar gyvename lyg su tomis pačiomis problemomis, bet ir kitaip. Melą paskleisti tarsi nieko nekainuoja. Tam naudojamas internetas, socialinė medija, gali skleisti bet kokią informaciją per savo asmeninę Facebook’o paskyrą, galima užsakyti didžiulius straipsnius. Tačiau hibridinės grėsmės – daugiau nei informacijos sklaida tokiais būdais. Tokie renginiai yra svarbūs, kad su žmonėmis galima būtų kalbėtis, ką šiuo klausimu daro Lietuvos vyriausybė, ką daro kitos šalys. Mes esame Europos Sąjungos, NATO nariai, mes kartu irgi bandom ieškoti kontrpriemonių atsilaikyti prieš hibridines grėsmes. Bet kontrpriemonės nebus veiksmingos, jei visuomenė jų nesupras ir į tai neįsitrauks. Svarbiausia, kad spauda, tiriamoji žurnalistika, visuomeninės organizacijos, žmonės apie tai kalbėtų ir suprastų“, – pabrėžė Lietuvos diplomatas, 

Tikslas – paskleisti nepasitikėjimą 

E. Bajarūnas pateikė pavyzdį, jog turėdama Klaipėdoje veikiantį LNG terminalą, Lietuva siekia savo energetinės nepriklausomybės, bandoma visiškai atsisieti nuo rusiškų elektros tinklų. Be abejonės, tai sukelia Rusijos, mūsų kaimyninės šalies, turinčios savo piktybinių tikslų, nepasitenkinimą. Dėl to bandoma mums paskleisti nepasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe, skleisti žinią, kad Lietuva daro antirusiškus veiksmus. „Bet iš tiesų, mes siekiame ir norime, kad mūsų žmonės gyventų nepriklausomai nuo rusiškų dujų ir energetikos, kad turėtume tikrą nepriklausomybę. Lietuva, kartu su NATO šalimis, atsižvelgdama į didėjančias grėsmes mūsų regione ir pasaulyje, dislokavo NATO karines pajėgas Lietuvoje. Kėdainių kaimynystėje, Jonavos rajone, Rukloje apsistojo vokiečių vadovaujamas batalionas. Kai tik pernai vasario mėnesį atvyko vokiečių pajėgos, iš karto pajutome dezinformacijos srautą, skatinantį nepasitikėjimą mūsų valstybės politika. Neva du vokiečių kariai Jonavoje išprievartavo merginą, kad vokiečiai yra tie patys fašistai ir t. t. Įtariama, kad tai galėjo būti provokacija, nukreipta prieš Lietuvos dalyvavimą NATO ir sąjungininkų pajėgų dislokavimą mūsų šalyje. Juolab kad panašias provokacijas Rusija jau yra surengusi kitose Vakarų šalyse. Todėl ne iš gero gyvenimo Lietuva priversta didinti savo šalies gynybos išlaidas. Vėlgi žmonėms skleidžiamas nepasitikėjimas, kad neva iš vargšų žmonių lietuvių atimama duona. Nors iš tiesų, mes viską darome savo šalies gynybai. Tai ir yra hibridinės grėsmės, skatinančios nepasitikėjimą valdžia, sudarant tokį įvaizdį, kad tik Rusija yra stipri ir galinga valstybė, o Europos Sąjunga − tai gėjai, žlunganti ekonomika ir t. t.“, – realiais pavyzdžiais pasakojimą iliustravo E. Bajarūnas.

Hibridinių grėsmių pagrindinis tikslas – įnešti sąmyšį, nepasitikėjimo elementų. „Tuomet nereikia su tankais važiuoti, labai daug investuoti, užtenka tą šalį „suvystyti“ provokaciniais pranešimais. Todėl pasaulyje, ES ir NATO ir buvo sunerimta, ypač tose šalyse, kurios yra šalia Rusijos, kad norint tai atlaikyti, turime ieškoti priešnuodžių. NATO pajėgos ir gynybos išlaidos yra gerai, bet reikia, kad visuomenė suprastų ir veiktų petys į petį su valstybe, su Vyriausybe, kad mes vieni kitus palaikytume“, – teigė svečias. 

Turime veikti kartu 

„Kas yra daroma? Visų pirma, gynybinių pajėgų stiprinimas, aiškinamasis darbas, šalies institucijų koordinavimas, visi turime veikti kartu. Anksčiau saugumo klausimais daugiau užsiimdavo kariškiai, policija, o kultūros darbuotojai nebuvo su tuo susiję. Iš tiesų, labai svarbu suprasti, ką šiandien daro Rusija, norėdama pakeisti, transformuoti istoriją. Negali likti nuošalyje ir kultūros, švietimo sistemoje dirbantys žmonės, nes bandoma mus paveikti per kultūrą, istorijos iškraipymus. Rusijos tikslas – kad visa Lietuva gyventų baimėje. Pastaruoju metu tokie terminai, kaip „hibridinis karas“, „hibridinės grėsmės“, imti vis dažniau vartoti po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose.Kas dabar keičiasi? Keičiasi, kad gyvename globaliame pasaulyje ir tos hibridinės grėsmės tampa dar labiau aktualios“, – pabrėžė Lietuvos diplomatas. 

Prieš hibridines grėsmes – atsparumas 

Pasak E. Bajarūno, pasaulis tarsi atsibudo po 2014 metų Ukrainos įvykių, nors hibridinis karas vyko nuolatos. Lietuviams tai nebuvo nieko labai naujo, nes tuometinė Tarybų Sąjunga, vėliau Rusija melą ir spaudimą naudojo nuolat. Per Vakarų šalis persiritus lavinai skandalų, ir Vakarai pamatė, kaip Rusija kišasi į jų šalių vidaus reikalus, bando sujaukti jų visuomenes. 

Jeigu yra grėsmė, turi būti priešnuodis. Priešnuodis prieš karą yra gynyba. Prieš hibridines grėsmes geriausias priešnuodis būtų atsparumas, t. y. problemų supratimas ir tiesa. Todėl valstybinės institucijos turi kalbėtis ir negyventi kas sau. „Smegenų plovimas“ – kieno čia problema? Kariuomenės ar policijos? Ar šalies administracijos, ar Kultūros ministerijos? Todėl būtina visoms institucijoms susėsti prie vieno stalo ir kalbėtis“, – apie būtinybę šviesti visuomenę dar kartą pabrėžė Lietuvos diplomatas. 

„Būtina ugdyti lietuvių atsparumą ne prieš Rusiją, bet už Lietuvą. Labai svarbu, kad visuomenė suprastų ir žinotų apie grėsmes, einančias iš Rusijos, kad žmonės būtų atsparūs prieš melą, prieš dezinformaciją, todėl investiciją į atsparumą nėra investiciją prieš Rusiją, tai investiciją į Lietuvos stuburo kūrimą, o turint valstybę su tvirtu stuburu, jos neišjudins jokios kylančios grėsmės“, – apibendrino svečias.

Renginį organizavo Kėdainių lietuvių ir švedų draugija bei Kėdainių r. sav. viešoji M. Daukšos biblioteka