Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – Kėdainių miestoKauno gatvės kapinėse, prie simbolinio Tremtinio kryžiaus, Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas-kun. Artūras Stanevičius aukojo šv. Mišias už Lietuvos tremtinius.  Vyko atminimo valanda Lietuvos gyventojų tremties ir masinių žudynių 73-osioms metinėms paminėti.

Susirinkusiesiems išdalintas Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Kėdainių skyriaus ir TS-LKD Kėdainių skyriaus išleistas lankstinukas, kuriame parašyta: „Šiandien sukanka 25-eri metai, kai 1989 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, Kauno g. kapinėse buvo pastatytas ir pašventintas kryžius, skirtas visiems Kėdainių krašto žmonėms, išvežtiems į Sibirą ir likusiems ten amžinam poilsiui. Paminklą– puošnų kryžių su Kristaus atvaizdu ir dviem angelų skulptūromis iš šonų – sukūrė Vytautas Ulevičius. Po Kristaus kojomis iškaltas įrašas: „Tremtyje/žuvusiems/lietuviams/atminti/kėdainiečiai/1989+VI+14“.
Kryžiaus pastatymu rūpinosi rajono Tremtinio klubas, P. Aksomaitis, R. Rimošaitis.“ 

Prie simbolinio Tremtinio kryžiaus žmonės dėjo gėles ir degančias žvakeles. Gėlių puokštes padėjo Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Baltraitienė, Kėdainių rajono vadovai.
Kalbėjo Kėdainių rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Jonas Šleževičius, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Rimgaudas Rimošaitis, Tremtinio kryžiaus autorius, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas (2003) Vytautas Ulevičius. 

Po atminimo valandos Kėdainių geležinkelio stotyje pagerbtos Lietuvos okupacijos aukos. Ant bėgių ir greta jų baltavo ir raudonavo bijūnų žiedai, prie paminklo ŽUVUSIEMS UŽ TĖVYNĘ pievą puošė mėlynos popierinės rugiagėlės, kurias padarė Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos mokiniai, dalyvavę pilietinėje akcijoje „Kad ne auksinės vasaros…“.
Dainavo Kėdainių kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras DIEMEDIS. 

Parengė Ramutė Šukienė, Kėdainių kultūros centro reklamos redaktorė