Siūlymus dėl garbės piliečio vardo suteikimo iki birželio 4 d. galėjo teikti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariai, seniūnijų seniūnai, įmonės, įstaigos, visuomeninės organizacijos. Šiandien, birželio 8 d., Kėdainių rajono savivaldybėje Kėdainių krašto garbės piliečio vardo suteikimo komisija svarstė pretendentus ir balsavo.

 Savivaldybėje susirinko Kėdainių krašto garbės piliečio vardo suteikimo komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės, rajono mero pavaduotojos Nijolės Naujokienės ir narių: Zenono Dabkevičiaus, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus, Jono Dastiko, AB „Lifosa“ generalinio direktoriaus, Juliaus Lukoševičiaus, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo, Kęstučio Stadalnyko, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo, Antano Sigito Šileikos, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens tyrimų instituto direktoriaus, Rimanto Žirgulio, Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus, ir Onutės Auškalnienės, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatės. 

 Komisijos pirmininkė N. Naujokienė komisijos nariams trumpai priminė Kėdainių krašto garbės piliečio vardo suteikimo nuostatų pagrindinius reikalavimus bei pristatė siūlomus pretendentus, − tai Antanas Būdvytis ir Aloyzas Stasiulevičius.

Antaną Būdvytį siūlė pretendentu asociacija Akademijos bendruomenė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, daugiabučio namo Parko g. 8 savininkų bendrija. 
Aloyzą Stasiulevičių siūlė pretendentu Kėdainių dailės mokykla, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas, VšĮ Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, Kėdainių „Rotary“ klubas, Kėdainių krašto muziejus ir Lietuvos architektų sąjungos narys Vytautas Kundrotas (šis teikimas neatitinka nuostatų reikalavimų).

N. Naujokienė apžvelgė  abiejų pretendentų profesinę ir kūrybinę veiklą, supažindino su pagrindiniais laimėjimais ir apdovanojimais. Komisijos nariai aptarė pretendentų nuopelnus Kėdainiams, jų indėlį į rajono mokslo, švietimo, kultūros ir kt. sritis.

Po to komisija balsavo ir balsų dauguma buvo išrinktas Aloyzas Stasiulevičius.

Garbės piliečio vardas suteikiamas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Tad dabar bus paruoštas sprendimo projektas ir  tarybos posėdyje, kuris vyks birželio 29 d., bus svarstomas.
Kai šis sprendimas bus patvirtintas, iškilmingame tarybos posėdyje, kuris vyks rugpjūčio 10 d. jubiliejinės Miesto šventės metu Kėdainių miesto rotušėje, ir bus įteiktas Garbės piliečio ženklas bei pažymėjimas.

Trumpai pateikiame informacijos apie siūlytus pretendentus.

Antanas Būdvytis (1928–1998) – žymus agronomas, žemės ūkio mokslų daktaras,  Lietuvos žemdirbystės institutui vadovavo beveik ketvirtį amžiaus. Turėdamas didelę mokslinio tiriamojo ir agronominio darbo patirtį, paliko ryškų pėdsaką žemės ūkio mokslo srityje. A. Būdvytis daug dėmesio skyrė žemės ūkio agronominei kultūrai, socialinių poslinkių analizei, nenuilsdamas propagavo mokslo pasiekimus ir pažangų tyrimą. Jo darbinė ir visuomeninė veikla įvertinta 4 ordinais, jam suteikti nusipelniusio agronomo ir nusipelniusio žemės ūkio darbuotojo garbės vardai, skirtos valstybinės premijos. A. Būdvytis buvo ilgametis Kėdainių rajono vykdomojo komiteto narys, aktyviai dalyvavo sprendžiant Kėdainių krašto žemės ūkio ir kultūros klausimus, rajono pasiekimus propagavo ir už Lietuvos ribų. A. Būdvytis buvo geras savo srities specialistas, eruditas, kuklus ir garbingas žmogus. Parašė per 150 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 2000 populiarių straipsnių šalies ir užsienio leidiniuose. Pagrindinė tema: žemės ūkio situacija ir kaimo žmonių gyvenimas. Jis rūpinosi ir Akademijos miestelio gyventojų buities gerinimu, jo rūpesčio dėka buvo pastatyta ir įkurta ambulatorija su vaistine, vaikų darželis, buitinio aptarnavimo įstaiga, parduotuvės. Jo indėlis puošiant ir gražinant Kėdainių rajono gyvenvietes, didinant laukų derlingumą buvo didžiulis.

Aloyzas Stasiulevičius (1931 m.) – garsus tapytojas, dailės pedagogas, kritikas, žinomas kaip vienas iš XX a. dailės reformatorių. Surengė daugiau kaip 70 asmeninių tapybos parodų muziejuose bei galerijose Lietuvoje ir užsienyje. Dailininko darbai reprezentavo šiuolaikinę Lietuvos dailę daugiau kaip 80 grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse. Dalyvavo apie 160 bendrų parodų Lietuvoje. Ne vieną plenerą ir parodą surengė Kėdainiuose.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, IV Baltijos šalių tapybos trianalės premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžius, Vilniaus miesto savivaldybės aukso medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“, jis yra IV tarptautinės tapybos trianalės Sofijoje laureatas, II pasaulio žemaičių parodos laureatas.
Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir pasaulio muziejai. A. Statulevičius gerai išmano Kėdainių istoriją, ją puoselėja ir kiek galėdamas stengiasi populiarinti miesto ir jo kūrėjų reikšmę Lietuvos valstybei. Savo autobiografijoje albume „Aloyzas Stasulevičius. Tapyba“  savo gyvenimo periodą Kėdainiuose – vaikystės ir jaunystės mieste – aprašo kaip labai ypatingą formuojantis jo charakteriui ir pasaulėjautai. Patriotizmą savo kraštui ir miestui A. Stasiulevičius perėmė iš savo šviesuolio tėvo. Dailininkas A. Stasiulevičius, pasiremdamas autoritetu, ieškojo pritarimo Lietuvos kultūrinėje visuomenėje  bei Lietuvos Vyriausybėje, kad būtų sukurtas paminklas kunigaikščiams Radviloms Kėdainiuose. Jo dėka Vyriausybė parėmė šios idėjos įgyvendinimą ir moraliai, ir finansiškai. 

Iš viso kėdainiečiai turi aštuonis Kėdainių krašto garbės piliečius. Paskutinį kartą toks vardas buvo suteiktas prieš porą metų Kėdainių krašto kultūros premijos laureatui, pirmojo šaukimo (1990–1994) Kėdainių rajono tarybos nariui Vitoliui Laumakiui.

Kėdainių krašto garbės piliečiai:

1990 m. – Česlovas Milošas
1990 m. – Juozas Urbšys
1991 m. – Teklė Bružaitė
1995 m. – Kazys Ulvydas
1995 m. – Paulius Rabikauskas SJ
1997 m. Tėvas Stanislovas (Algirdas Mykolas Dobrovolskis)
2007 m. – Janina Monkutė-Marks
2010 m. – Vitolis Laumakys
Garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už ypatingus nuopelnus bei išskirtinį indėlį į Kėdainių rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, paveldo išsaugojimo, ekonomikos, socialinio vystymo, mokslo ir technikos bei kitas sritis. Už tokius pačius nuopelnus Lietuvos Respublikai garbės piliečio vardas suteikiamas tik iš Kėdainių rajono kilusiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė