Pirmadienį rajono savivaldybėje įvyko Seimo narės Virginijos Baltraitienės inicijuotas pasitarimas dėl priešgaisrinių tarnybų veiklos.

Vicemerė Nijolė Naujokienė su administracijos direktoriumi Arūnu Kacevičiumi, direktoriaus pavaduotoju Juliumi Lukoševičiumi priėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių vidaus tarnybos generolą Remigijų Baniulį, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką Vidą Kerševičių, Kėdainių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką Virginijų Stogevičių. 

Nuotr.:Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolą R. Baniulis, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas V. Kerševičius, Kėdainių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Stogevičius. 

Susitikime dalyvavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Andrius Miliauskas, Kėdainių rajono savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos vyr. specialistas Stasys Okunevičius, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Saulius Zakas. 

Buvo kalbamasi apie tai, kaip reikėtų organizuoti savanorių ugniagesių veiklą, kaip pertvarkyti savivaldybės priešgaisrinę tarnybą, aptartas Kėdainių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos perkėlimo į kitas patalpas klausimas. 

Nuotr. iš kairės: Seimo narė V. Baltraitienė, vicemerė N. Naujokienė, savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos vyr. specialistas S. Okunevičius

Aptarta, kaip reikėtų organizuoti savanorių ugniagesių veiklą 

Pirmiausia kalbėta apie šiuo metu Seime svarstomą  Priešgaisrinės saugos įstatymą, t. y. jo pakeitimus ir papildymus, susijusius su savanoryste (Priešgaisrinės saugos įstatymo IX-1225  2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo nauju šeštuoju skyriumi įstatymas). 

Seimo narė V. Baltraitienė sakė, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kurio pirmininkė ji yra, šiek tiek koreguoja šį įstatymą. Jau ne kartą dėl šių įstatymo pakeitimų buvo susitikta su komiteto nariais, su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovais, o štai šįkart norėta pasitarti su savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovais, savivaldybės vadovais ir specialistais. 

Savanorystės koncepcija buvo apginta jau prieš keletą metų, o įstatymo pakeitimas, susijęs su savanoryste, svarstomas dabar. Naujajame įstatyme numatoma, kaip bus ši idėja realizuojama. 

„Norisi, kad šis įstatymas būtų realus, ne formalus, kad realiai Lietuvoje būtų plėtojama savanorystė. O kad savanorystė atsirastų, reikia teisinio pagrindo. Turime spręsti ir lėšų klausimą, – kalbėjo Seimo narė V. Baltraitienė. – Reikia padaryti taip, kad jei tas įstatymas priimamas, tai lėšos neturi būti sumažinamos, tai yra turi būti paliekamos bent 2014 metų lygio“. 

„Šis įstatymas yra vartai, pro kuriuos mes galime eiti, bet savanorystė nėra prievolė. Savanorijos ašimi, mano manymu, turėtų tapti savivaldybių ugniagesių komandos. Per jas reiktų tvarkyti šį reikalą, joms patikėti administravimą. Aš norėčiau, kad šis įstatymo pakeitimas būtų priimtas, kad būtų įteisintos galimybės atsirasti savanoriams“, − sakė R. Baniulis. 

Vicemerės N. Naujokienės nuomone, savanorystė priešgaisrinėje tarnyboje iš principo yra pozityvus dalykas, bet keliantis ir abejonių. „Apie tai jau kalbėta senokai, tik štai klausimas – kaip tai padaryti tinkamai, kad duotų gerą rezultatą, o ne sukeltų tik papildomų problemų. Aš asmeniškai įsitikinusi, jog būtų geriausia, kad tarnybos – valstybinė ir rajoninė – būtų sujungtos ir dar pasinaudotų savanorių pagalba. Ar įmanomas efektyvus savanorystės principo įgyvendinimas esant dabartiniams standartams? Aš abejoju, ar tai įmanoma. Savanoriai turės būti apmokomi, jiems turės būti duota apranga, juos reikės aprūpinti jų veiklai atlikti reikalingomis priemonėmis, jiems turės būti mokamas valandinis atlyginimas, tad reikės papildomų lėšų. Manau, kad ir taip tų lėšų nėra per daug, o dabar dar ir savanorystės įgyvendinimas jų pareikalaus. Ar tai racionalu? Juk priešgaisrinė sričiai finansavimas tikrai nebus skirtas didesnis. O bent jau pradžiai šios veiklos lėšų reikės labai nemažai. Aš esu už savanorystę, bet negaliu sutikti su tuo, kad vien savivaldybė turi tai išspręsti. Mes gyvename finansiškai gan suspausti“, – sakė vicemerė N. Naujokienė. 

Susitikime kalbėtasi ir apie tai, kokios teisinės formos įstaiga galėtų būti sukurta. Galbūt galėtų veikti Priešgaisrinė tarnyba savivaldybėje, viešoji įstaiga, kurios steigėjai ir dalininkai būtų savivaldybės taryba, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.Viešosios įstaigos lengviau nei biudžetinės įstaigos gali dalyvauti įvairiuose projektuose, joms paprasčiau pritraukti lėšų iš kelių šaltinių. Įsteigta viešoji įstaiga būtų skirta gaisrams gesinti ir atlikti pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus, taip pat vykdyti savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas. 

Galbūt savanorystės principą padėtų įgyvendinti privačios įmonės, pavyzdžiui, kaimo medienos perdirbimo įmonė galėtų tapti tokios viešosios įmonės dalininke. Juk ji suinteresuota, kad jos turtas būtų kuo geriau apsaugotas. 

Civilinės ir priešgaisrinės saugos vyr. specialistas S. Okunevičius sakė: „Savanorystė būtų gerai, jei savanoriai būtų tinkamai parengti teikti pagalbą profesionaliems ugniagesiams. Bet aš neįsivaizduoju, kaip savivaldybės priešgaisrinės tarnybos administracijai, tai yra, viršininkui ir buhalterei, reiks susidoroti su šiomis visomis naujomis funkcijomis, kurios numatytos šiame įstatyme. Ar sugebės viską aprėpti ˗ administruoti, apmokyti? Nematome įstatymo papildyme realaus indėlio ir paspirties iš valstybinės priešgaisrinės tarnybos, kuri turi ir kadrų, ir bazę, ir galimybių daugiau. Dabar finansavimas yra susietas su ugniagesių komandų skaičiumi. Jeigu rajoninė tarnyba gautų finansavimą pagal kitus kriterijus ir finansavimas nepriklausytų tik nuo komandų skaičiaus, tada mes racionaliai galėtume organizuoti priešgaisrinės tarnybos darbą, o dabar, jei sumažiname komandų, mes gauname mažiau ir pinigų, tad prarandame ir pinigus, ir žmones, ir saugumą. Jei mes turėtume tam tikrą garantuotą lėšų kiekį, tai mes perspektyvoje išspręstume technikos atnaujinimo klausimus, pagerintume ugniagesių darbo sąlygas, – išdėstė savo nuomonę S. Okunevičius. 

Pasak R. Baniulio, pereinamasis laikotarpis truks ne dieną, viskas bus sprendžiama, visgi reiks išsiversti su turimais pinigais ir suintensyvinti veiklą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas užsiims savanorystės propaganda bei savanorių mokymais,teiks metodinę ir kt. pagalbą. 

Aptarti sklypai naujai gaisrinei statyti 

Kitas svarstytas klausimas – dėl Kėdainių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iškėlimo iš dabartinių patalpų ir naujo pastato tarnybai statymo. 

Dabartinis pastatas, kuriame glaudžiasi Kėdainių rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, statytas dar prieš karą, vėliau pristatytas 2-as aukštas. Nė karto nedaryta renovacija. „Pastatas netinkamas, nes su naujesne technika jau nebeįmanoma įvažiuoti. Reikia geresnių garažų ir kitų patalpų“, – sakė tarnybos viršininkas V. Stogevičius. 

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Saulius Zakas (nuotr. pirmas iš kairės) pristatė  savivaldybės siūlomas vietas (sklypus) naujajam gaisrinės pastatui. 

„Gelbėjimo tarnyba turi būti arčiau žmonių, o šiandien didesnė namų koncentracija yra J. Basanavičiaus gatvės gale, arčiau Respublikos gatvės.  Naujasis pastatas savo architektūrine išvaizda turėtų puošti Kėdainius, jo aplinka turėtų būti tokia, kad patiktų gyventojams. Galbūt reikėtų įrengti sporto treniruoklių aikštyną šalia naujosios gaisrinės. Pagerėtų ir miesto įvaizdis“ , – sakė architektas. 

Pasitarime buvo aptarti sklypų privalumai ir trūkumai. Kol kas galutinai neapsispręsta, kuris sklypas tinkamiausias. Klausimą dėl gaisrinės statybos spręs Vyriausybė, ji ir lėšų skirs, o savivaldybės taryba turės priimti sprendimą dėl sklypo skyrimo.

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė