Tarptautiniame Europos regioninių audito institucijų organizacijos (EURORAI) seminare „Auditas kultūros srityje – patirties pasikeitimas“ Dresdene (Vokietija) dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės kontrolierė Zita Valiauskienė.

Savivaldybių kontrolierių asociacija EURORAI seminaruose dalyvauja nuo 2005 metų.

Drezdeno regioniniai audito rūmai organizavo seminarą, į kurį susirinko daugiau kaip šimtas dalyvių iš vienuolikos šalių. Seminare taip pat dalyvavo Marijampolės savivaldybės kontrolierius Juozas Vaičiulis, Alytaus miesto – Artūras Juškauskas, Lazdijų rajono – Arūnas Markūnas, Kupiškio rajono savivaldybės kontrolierė Vilma Mažeikienė, Kretingos – Danutė Juškevičienė, Klaipėdos miesto – Daiva Čeporiūtė.

Auditų praktiką ir nustatytas problemas savivaldybėse seminaro metu pristatė Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Rusijos, Vokietijos, Ispanijos ir Šveicarijos auditoriai ir kontrolieriai. Daugelio auditorių pranešimuose buvo keliamas pagrindinis klausimas – kaip audituoti kultūros įstaigas, nes jų direktoriai vadovaujasi argumentu, kad kultūros įstaigos atstovauja menui, o menas yra laisvas ir negali tilpti į finansinės apskaitos rėmus ar nustatytą darbo valandų grafiką.

Europos auditorių nuomonė buvo kategoriška – kultūros srityje negali būti laisvės skiriant finansavimą ir naudojant lėšas, kurios turi būti kontroliuojamos. Austrijos auditoriai pristatė įdomią audito proceso praktiką audituojant kultūros įstaigas. Auditas atliekamas keliose įstaigose vienu metu: pačioje kultūros įstaigoje, finansavimą skyrusioje savivaldybėje, kultūros departamente, kuris koordinuoja kultūros įstaigų veiklą.

Austrai analizuoja finansavimo skyrimo tikslą, kaip buvo paduodama paraiška finansavimui gauti, ar atitinka keliamus reikalavimus, kokia vidaus kontrolės sistema įstaigoje veikia. Audito prioritetinės sritys – ar įstaiga, gavusi finansavimą, pasiekė numatytus tikslus, ar efektyviai naudojo lėšas, ar jas skyrė kultūrinei veiklai ar įstaigos išgyvenimui. Dažnai pasitaiko atvejai, kad lėšos skiriamos įstaigai, o ši perka paslaugą iš privačių renginių organizatorių. Ne visi bilietai į renginius parduodami. Dalis jų išdalinami kvietimų forma garbingiems svečiams, giminėms ir draugams. Tokiu būdu įstaigos neuždirba pelno. Kitas aktualus dalykas – turto vertinimas. Neretai sceninė įranga neįtraukiama į turto apskaitą, o dažnai po kurio laiko ir dingsta. Įstaigos gauna lėšas, tačiau nemoka vykdyti komercinės veiklos ir apsaugoti turto. Auditoriai yra kritikuojami, kad tikrina ar kultūros srityje pasiektas tikslas, nes tai – kultūra, kuriai būdingas laisvas požiūris.

Šveicarai pristatė jų šalies specifiką. Kultūros įstaigų ir renginių finansavimui lėšos yra skiriamos iš Vyriausybės dotacijų ir iš respublikinės loterijos organizavimo. Visos šioje šalyje vykstančios loterijos privalo mokėto mokesčius į kultūros fondą. Šveicarijos auditoriai laikosi nuomonės, kad negali būto laisvės skiriant finansavimą kultūros įstaigoms ir jį naudojant. Auditoriai tikrina, kaip pateikiamos paraiškos lėšų poreikiui, kam prašoma lėšų ir kam jos gaunamos. Taip pat tikrinama, koks įstaigoje numatytas lėšų naudojimo kontrolės mechanizmas. Būtent kultūros įstaigos administracija yra atsakinga už gautų lėšų panaudojimo kontrolę – ar pasiekti tikslai, ar lėšos panaudotos tikslingai, ar skirtos nenumatytoms išlaidoms. Kultūros įstaigos Šveicarijoje privalo užsidirbti trečdalį lėšų organizuodamos komercinius renginius.

Jautrios temos – aktorių ir menininkų darbo užmokestis, pastato eksploatacinės išlaidos, rekonstrukcija, žemės sklypo apskaita. Šiose srityse dažniausiai ir nustatomi pažeidimai. Vokietijoje, Saksonijoje, kultūros įstaigos privalo užsidirbti 25 proc. reikalingo finansavimo. Kadangi kultūra kainuoja pinigus, todėl kultūros įstaigos yra priverstos ieškoti naujų būdu finansavimui gauti. Kai kultūros įstaigos yra suinteresuotos užsidirbti lėšų, o ne tik gauti pastovų savivaldybės finansavimą jų išlaikymui, pakyla įstaigai skiriamų lėšų rentabilumas ir sulaukiama didesnio efekto. Nors sakoma, kad reikia taupyti skiriamas lėšas, tačiau taip pat reikia vertinti ir jų panaudojimo efektyvumą.

Prancūzijos auditoriai pristatė savivaldybės patirtį, kaip į kultūros renginius pritraukti lankytojų. Tai turi būti politinis sprendimas. Prancūzijoje buvo nuspręsta, kad kultūros renginių lankytojai turi jaunėti, todėl mokyklose mokiniams buvo išdalinti abonementai į kultūros renginius. Auditoriai nustatė, kad kultūros įstaigos nedirba marketingo ir reklamos srityse, kai pristatomi nauji renginiai ar pjesės. Laikas kultūros darbuotojams keisti požiūrį ir išmokti užsidirbti iš renginių. Kadangi senieji kultūros įstaigų vadovai nepasiruošę dirbti konkurencijos sąlygomis, tenka restruktūrizuoti įstaigas. Dažniausiai nustatomi sutarčių paslaugoms pirkti srityje ir teisingos konkurencijos pažeidimai, taip pat viešinimo problemos.

Labai įdomų pristatymą apie privatizuoto muziejaus efektyvumo vertinimą pateikė Nyderlandų Roterdamo audito rūmų vadovas. Politikai nutarė privatizuoti muziejų, nes jo išlaikymas tapo per brangus savivaldai, tačiau išliko politinis interesas kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę. Tam buvo sudaryta priežiūros komisija, kad privatus sektorius muziejaus veiklą orientuotų į Roterdamo miesto kultūros srityje keliamus tikslus. Auditoriai nustatė, kad muziejaus direktorius netinkamai naudojo lėšas, nebuvo eksponatų kontrolės. Vadovas nedalyvavo muziejų asociacijos veikloje ir negalėjo su kolegomis pasidalinti patirtimi. Buvo nutarta paskirti naują pavaduotoją komercijai.

Berlyno auditoriai pristatė naują požiūrį į kultūros srities finansavimą. Kultūros skatinimas – regioninės politikos uždavinys. To siekiama derinant modernius renginius su klasikos koncertais. Tik penki procentai biudžetinio finansavimo skiriama vieną kartą organizuojamiems renginiams, visas kitas – tradiciniams renginiams. Siekiant gauti finansavimą kultūros renginiams kuriami privatūs fondai, todėl Berlyne yra daug privačių kultūros įstaigų. Auditoriai tikrina visą kultūros srities finansinę politiką. Pritraukiant privačias lėšas svarbu užtikrinti, kad tokia parama tenkina visuomenės interesą. Berlyne auditoriai susiduria su tuo pačiu iššūkiu – egzistuojančia menininkų laisve. Blogai yra tai, kad jų laisvė tampa svarbiau už finansavimo priežiūrą. Be to, kultūros įstaigų auditą apsunkina ir skirtingi finansavimo šaltiniai.

Austrijos kolegos pristatė renginių organizavimo atliktų auditų patirtį. Auditoriai vertino renginių ekonomiškumą, efektyvumą ir rentabilumą. Dažnai renginiams organizuoti samdomi privatūs renginių organizatoriai, o protingi verslo atstovai sugeba pergudrauti savivaldybės darbuotojus, pavyzdžiui, tas pats asmuo yra ir operatorius, ir scenos darbuotojas, ir atsakingas už renginio viešuosius ryšius. Tokiu būdu vienas darbuotojas gauna kelis atlyginimus. Problema, kad kultūros įstaigose nėra vidaus audito. Būtina, jog jose dirbtų geros kvalifikacijos vidaus auditoriai. Austrijos auditoriai pateikė su ekspertais paruoštus kultūros įstaigų efektyvios veiklos vertinimo kriterijus, kurie bus naudingi visų šalių auditoriams.

Ispanijos kolegos iš Valencijos audito institucijos pristatė mažų kultūros įstaigų auditavimo patirtį. Kadangi Valencijoje nėra aukštosios kultūros įstaigų tokių, kaip Berlyne ar Vienoje, politinis sprendimas šiame regione buvo skatinti masinius renginius ir jų turizmą. Auditoriai nustatė, kad buvo pristatyta gigantiškų salių, kurios neretai stovi tuščios. Be to, dažnai organizuojami kultūrinės vertės neturintys pigūs renginiai. Labai svarbus yra vadovų požiūris – ar sudaromos sąlygos neekonomiškam lėšų naudojimui. Daug kas priklauso nuo politikų, jei jie nusprendžia skatinti kultūrinę veiklą, tuomet turi įsijungti ir kontrolės mechanizmas.

Visų auditorių, nepriklausomai nuo šalių administracinių skirtumų, tikslas vienas – suteikti mokesčių mokėtojams informaciją, kaip savivaldybėse ir regionuose kultūros sričiai naudojamos lėšos.

Zita Valiauskienė, Kėdainių rajono savivaldybės kontrolierė