Po ekologiškai ūkininkaujančių pernaraviškių Felikso ir dviejų jo sūnų – Donato bei Manto – Vaitelių ūkius žvalgėsi apie dvidešimties Europos Sąjungos valstybių žemės ūkio ministrai!

„Į Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančią Lietuvą susirinkę jos valstybių žemės ūkio ministrai domėjosi ir diskutavo apie šeimyninius ūkius bei jų perspektyvas.

Vaitelių ūkis – vienas geriausių tokio tvarkymosi pavyzdžių Lietuvoje, tad visi drauge atvykome čia pasižvalgyti“, – įspūdingos delegacijos atvykimo tikslą apibūdino mūsų šalies žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Virginijai ir Feliksui Vaiteliams bendrauti su svečiais padėjo Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna

 

Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras rumunas Dacianas Ciolos tuo, ką pamatė Pernaravoje, buvo sužavėtas: ,,Sukūrėte modernų, tvirtą ir perspektyvų ūkį. Darbštūs žmonės iš pradžių patyrė nemažai kliūčių, tačiau sugebėjo išsikovoti pagarbų vardą ir vietą bendruomenėje“.

Pagyrų Vaiteliams nešykštėjo ir Vokietijos žemės ūkio ministrė Jise Aigner: ,,Matau, kad čia dirba darbštūs, mylintys žemę žmonės. Jų pasiekimai – pavyzdys, kaip dirbti kitiems. Tikiu, kad tėvų patirtį perėmę sūnūs – ne paskutinė čia besitvarkanti šios giminės karta. Juk po sodybą jau bėginėja ir pastarųjų vaikai“.

Europos valstybių žemės ūkio ministrai itin akcentavo šeimyninių ūkių tiekiamos produkcijos kokybę, kuri vartotojus pasiekia arba tiesiogiai, arba tik per vieną kitą tarpininką.

Šeimyniniuose ūkiuose visada itin glaudūs kolektyvai, žmonės – jautrūs vieni kitiems.

,,Šeimyninis ūkininkavimas – daugiau nei profesinė veikla. Tai – ir gyvenimo būdas, kai iš kartos į kartą perduodama patirtis, tradicijos, kitos vertybės.

Dirbantieji tėvų ir senelių žemę beveik niekada nepristinga kantrybės ar darbštumo, pagarbos aplinkai, gamtai“,  – įsitikinęs V. Jukna. 

Labiau plėstis neketina

Beje, nėra vieningos nuomonės, ką reikėtų laikyti šeimyniniu ūkiu. Be aštresnių ginčų tesutariama, kad tai – ne itin stambūs ūkiai, kuriuose didžiąją darbų dalį atlieka ir turtą valdo susijusieji giminystės ryšiais.

Lietuvoje šiuo metu – apie 100 tūkst. tokių ūkių. Pernaraviškiai Vaiteliai – vieni jų.

Felikso Vaitelio ūkiui – penkiolika metų. Jis su žmona Virginija valdo maždaug 300 hektarų žemės, kuriuose ekologiškai augina apie 200 limuzinų veislės galvijų.

,,Dar galėtume bandą didinti, tačiau nutarėme, kad ji – optimali. Gana nesunkiai parduodame ir užaugintą mėsą, ir atsivestus veršiukus.

Dabartinėje bandoje – apie 70 karvių. Maždaug tiek pat kasmet atsivedama veršiukų, kurias domisi vis daugiau ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos ūkininkų.

Ekologiška mūsų limuzinų mėsa domisi ne tik prekybininkai, bet ir konkretūs kolektyvai. Pavyzdžiui, bendrovė „Malsena“ ją perka savo darbuotojams  maitinti.

Bendradarbiaujame ir su garsiu Kauno restoranu „Medžiotojų užeiga“, – pasakojo F. Vaitelis.

Europos Sąjungoje mažėja

Panašius ekologiškus ūkius savarankiškai valdo ir Vaitelių sūnūs Donatas bei Mantas.

Mėsinė galvijininkystė reikalauja nuolatinių nemenkų investicijų. Pavyzdžiui, neseniai iš Prancūzijos parsivežtas veislinis limuzinų bulius Ekiu kainavo įspūdingą keliasdešimties tūkstančių litų sumą. ,,Jis sveria apie 1 600 kilogramų. Viliuosi, kad toks galiūnas padės išlaikyti gerą bandą“, – sakė F. Vaitelis.

Europos Sąjungoje, beje, per pastaruosius du dešimtmečius šeimos ūkių mažėjo. Kodėl? Pagrindinė priežastis – žemės ūkio sektoriuje didėjantis gamybos našumas ir konkurencija.

Mažesni ūkiai, norėdami išlikti šalia didesnių, norom nenorom turi ir patys plėstis. O kartu, deja, praranda savo išskirtinumą. 

Apsilankė ir konservų fabrike

Po viešnagės šeimyniniame pernaraviškių Vaitelių ūkyje Europos Sąjungos valstybių žemės ūkio ministrų delegacija apsilankė  Kėdainių konservų fabrike.

Fabriko generalinis direktorius Vygantas Vanagas papasakojo, kad šios įmonės statybai buvo gauta dalinė Europos Sąjungos programos SAPARD parama.

„Turime senas daržovių konservavimo tradicijas. Kažkada gyvavome kukliame sename pastate, o atsiradus galimybei suskubome atsinaujinti. Dabar per metus superkame apie 5 tūkstančius tonų daržovių ir pagaminame apie 20 milijonų indelių produkcijos“, – sakė V. Vanagas. 

 

Vilija Mockuvienė, „Kėdainių mugė“