Europos paveldo dienos susilaukė didelio dėmesio
Kasmet organizuojamų Europos paveldo (EPD) dienų šiųmetė tema – „GENIUS LOCI. Vietos dvasia“. Jos vyko rugsėjo 14–23 dienomis. Visoje Lietuvoje išliko nemažai tokių nuostabių genius loci nutviekstų vietų – senųjų miestelių aikštėse, rėžinių kaimo gatvelėse, aplink šventorius, ties piliakalniais, ten, kur būta alkų arba prie senolių medžių...



Kėdainiuose visuomenė buvo supažindinta su evangelikų reformatų, Kėdainių senamiesčio, Babėnų, Šventybrasčio, Paberžės vietų dvasia. Šios vietos – išskirtinės Lietuvos kultūros paveldo kontekste, todėl susilaukė didelio Kėdainių rajono gyventojų dėmesio.
2012 m. EPD prasidėjo rugsėjo 14 d. Kėdainių rajono gyventojų išvyka į Kauno rajoną, prisidedant prie ekskursijos „Kačerginės kurorto vasarnamių dvasia“. Pažintinės ekskursijos metu kėdainiečiai buvo supažindinti Kačerginėje gyvenusių, kūrusių, poilsiavusių, kurorto vasarvietę steigusių žmonių atminimu. Kačerginė savita ir nepakartojama šiandien, įgyvendinant pagarbos krašto praeičiai vizijas. Apžiūrėjome Jono Biliūno, Jono Mašioto, Vinco Mykolaičio Putino, Vytauto Lansbergio-Žemkalnio ir kt. vasarnamius. Pabuvome Šv. Onos koplyčioje, pastatytoje pagal architekto Vytauto Lansbergio-Žemkalnio 1936 m. parengtą projektą. Buvome pavaišinti keptomis dešrelėmis, klausėmės kaimo kapelos ir net šokome.
Koncertas Kačerginėje
Prie paminklo V. Mykolaičiui Putinui
Šeštadienį, rugsėjo 15 d., tradicinę ekskursiją po Kėdainių senamiestį vedusi VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro gidė, kelionių vadovė Edita Mongirdaitė teigė, kad susirinko kaip niekada daug norinčių susipažinti su mūsų pasididžiavimu – senamiesčiu, kai kurie miestiečiai atėjo net su kūdikiais.
Rugsėjo16 dieną, sekmadienį, evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius laikė senovines pamaldas Evangelikų reformatų (kalvinų) bažnyčioje, lydimas Vilniaus reformatų choro „Giesmė“ giedojimo. Savo mintimis apie reformatų paveldą Kėdainiuose bei apie Radvilų ištakas Dubingiuose pasidalino dr. Mykolas Mikalajūnas ir prof. dr. Albinas Kuncevičius. Kėdainietis istorikas Vaidas Banys papasakojo apie rekonstruojamo Arnetų namo paskirtį anksčiau ir dabar.
Kalvinų bažnyčioje pamaldų metu
Šviesiojoje gimnazijoje
Rugsėjo 21 dieną vykome į ekskursiją po Babėnus, kurią labai įdomiai vedė kėdainietis Stasys Nekrašas. Jis pasakojo apie čia gyvenusius žmones, kaip atsirado Babėnų tvenkinys, apie Babėnų šilą ir daugybę kitų įdomybių, kurios ir sukuria vietos dvasią. Vėliau nuvykome į Algirdo Railos parką, kuriame yra apie 40 akmenų ir kiekviename jų iškalti įvairūs ženklai, skirti įprasminti geneologinį savo giminės medį.
Pasakoja S. Nekrašas
Pasakoja A. Raila
Paskutinis EPD 2012 renginys įvyko rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, ir buvo skirtas Šventybrasčio bei Paberžės unikalumui atskleisti, įvertinant tose vietose esantį medinį paveldą, istorinius įvykius bei asmenybes, palikusias amžiams savo išskirtinumo pėdsakus vietos dvasioje. Apžiūrėję Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo bažnyčią, lydimi kunigo Virgilijaus Rutkūno ir Editos Mongirdaitės, pasigrožėjome Nevėžio vingiais, Šventybrasčio ąžuolais, aplankėme K. Rameikos statytus paminklus Lietuvos Nepriklausomybei ir 1863 m. sukilimo dalyviams bei Česlovo Milošo senelių kapą.
Prie Šventybrasčio bažnyčios
Prie paminklo 1863 m. sukilėliams
Atvykę į Paberžę, lydimi Reginos ir Alinos Galvanauskienių, apžiūrėjome Paberžės kapines ir visą kompleksą: bažnyčią, svirną, kleboniją ir neseniai rekonstruotą 1863 sukilimo muziejų.
Žurnalistė, kelių knygų autorė, mūsų žemietė Vita Morkūnienė savo pranešime teigė, kad dvasininkijos įnašas į 1863 m. sukilimą dar nėra kaip reikiant atskleistas ir laukia atidesnių istorinių tyrimų. Papasakojusi apie Antano Mackevičiaus asmenybę bei prisiminusi Tėvą Stanislovą, pranešėja sakė, kad šių asmenybių indėlis į Paberžės vietos dvasią yra toks didelis, kad Paberžės kunigas jau yra vos ne titulas.

Tėvo Stanislovo dukterėčia Birutė Tiknevičiūtė visus renginio dalyvius vaišino arbata, kava bei sumuštiniais. Po to klausėmės Ryto Tamašausko pranešimo bei Šiaulių dramos teatro aktoriaus, trupės vadovo Vlado Baranausko skaitymų apie Tėvą Stanislovą bei R. M. Rilkės poezijos, kuri buvo lydima pianisto Jurgio Valiukevičiaus atliekamų C. Debiusi, S. Rachmaninovo bei V. A. Mocarto kūrinių. Vėliau klausėmės B. Tiknevičiūtės prisiminimų apie jos dėdę Tėvą Stanislovą.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė





