J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Globalūs Kėdainiai
Globalūs Kėdainiai

Euro pavadinimo vartojimas lietuvių kalboje

Tam tikruose su Europos Sąjunga susijusiuose teisės aktuose ES bendrosios valiutos pavadinimo vardininko linksnis bus rašomas „euro“, o visuose kituose lietuviškuose tekstuose ir toliau vartotinas įprastas linksniuojamas piniginio vieneto pavadinimas euras.

Euro – toks su Europos Sąjunga susijusiuose teisės aktuose euro vardininko linksnis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) (Žin., 2004, Nr. 160-5875) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose.

2014 m. nutarimas papildytas pastaba (žr. 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-2 (151): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“ Taigi kalbininkai sutiko leisti teisinėje kalboje  (tam tikruose su Europos Sąjunga susijusiuose teisės aktuose) būsimą Lietuvos piniginį vienetą vadinti „euro“ su sąlyga, kad jis bus rašomas pasviruoju šriftu arba kabutėse. Teisės aktuose  valiutos pavadinimas (vardininkas) bus „euro“, o kilmininkas ir kiti linksniai − su įprastomis galūnėmis. Bendrinėje kalboje vartosime žodį „euras“ ir, žinoma, linksniuosime. Lietuviškų monetų averse bus užrašyta EURO.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir Latvijos Respublikos teisės aktuose valiutos pavadinimas rašomas euro, tačiau visur kitur vartojama savita latviška forma eiro.

Lietuviška euro santrumpa – Eur

Kalbos komisijos2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR. Stilistiniais ar grafiniais sumetimais galima vartoti ir simbolį € (pvz., reklaminiuose plakatuose). Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Pereinamuoju laikotarpiu (kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai) tekstuose randame ir, pvz., taip: Šilumos energijos vienos kwh kaina – 21,33 ct / 6,18 Eur ct, ir taip: Šilumos energijos vienos kwh kaina – 21,33 ct (6,18 Eur ct). Abu rašybos variantai gali būti vartojami. Savivaldybės dokumentuose ir kituose tekstuose nutarta pasirinkti  variantą su pasviruoju brūkšniu: Šilumos energijos vienos kwh kaina – 21,33 ct / 6,18 Eur ct. Atkreiptinas dėmesys, kad abipus pasvirojo brūkšnio paliekami tarpai.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Kėdainių krašto televizijos parengta kalbos laidelė apie euro pavadinimo vartojimą lietuvių kalboje.