Sergančiųjų erkiniu encefalitu šiais metais neužregistruota, o  Laimo liga šiais metais susirgo du Kėdainių rajono gyventojai. 2012 m. mūsų rajone užregistruota 40 susirgimo Laimo liga atvejų, ir tai yra beveik du kartus daugiau nei 2011 m.

Išaugo ir užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu skaičius. Jų Kėdainių rajone pernai buvo 12, o 2011 m. – 9. Erkinis encefalitas diagnozuotas 10 kaimo ir 2 miesto gyventojams. Laimo liga labiau sirgo miesto gyventojai. Erkių platinamos ligos buvo diagnozuotos ne tik suaugusiesiems, bet ir 3 vaikams.

Primename, kad erkių platinamomis ligomis galima užsikrėsti ne tik miške, bet ir parke, nenušienautos žolės plotuose, darbuojantis sodybose ar tiesiog poilsiaujant gamtoje. Pastaraisiais metais erkių paplitimo tyrimai mūsų rajone neatliekami. Tad apie erkių paplitimą ir užkrėstumą sprendžiama iš to, kokiose vietovėse pabuvoję žmonės suserga erkių platinamomis ligomis.

Visa Lietuva priskiriama prie teritorijų, kuriose yra  didelė rizika užsikrėsti erkinio encefalito virusu. Susirgusieji erkiniu encefalitu mūsų rajono gyventojai teigė, kad erkė jiems buvo įsisiurbusi poilsiaujant prie Nevėžio upės ir darbuojantis sodybose Kalnaberžės k., Pelėdnagių k., Angirių k. . Kiti nurodė buvę Krakių, Sosių, Balsių, Ąžuoloto, Aleknaičių, Vilainių miške. Šis susirgimas buvo diagnozuotas ir grįžusiems iš Ruklos ir Varėnos miškų. Susirgusieji Laimo liga nurodė buvę Babėnų, Vilainių, Lipliūnų, Pašušvio, Krakių, Alksnėnų, Svilių, Lančiūnavos, Rugėnų ir Bublių miškuose. Šios ligos nepavyko išvengti ir gyvenantiems Pajieslio k., Surviliškio k., Kunionių k., Vilainių k., Šlapaberžės k., Pelėdnagių k., Meironiškio k., Dovydiškių k. Laimo ligą parsivežė ir poilsiavę Lyduvėnų apylinkėse Raseinių rajone, bei grybavę Švenčionių miškuose. Vienas susirgusysis Laimo liga užsikrėtė Norvegijoje.

Sergamumui erkių platinamomis ligomis būdingi tam tikri svyravimai. Tai susiję su klimatiniais, socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Sergamumui įtakos turi ir gyventojų elgsena, jų veikla ir jos dažnumas gamtoje. Praėjusi žiema buvo palanki erkėms, o užsitesęs pavasaris reiškia, kad pabudusios erkės yra labai alkanos ir todėl aktyvios. Todėl pavasarį ypač reikia saugotis kontakto su šiais vabzdžiais. Kiekvienam pravartu žinoti, kad šie parazitai tampa aktyvūs tada, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5-7 laipsnių šilumos.

Erkės (ypač jaunos erkės – nimfos) yra gana mažos ir jų galima nepastebėti. Kad nesusirgti erkiniu encefalitu rekomenduojama pasiskiepyti ir padaryti tai iš anksto. Būtina suprasti, kad po erkės įkandimo, jeigu ji buvo užkrėsta, skiepai jau nepadės. Apie skiepų efektyvumą byloja ir tai, kad kasmet susirgimų erkiniu encefalitu užregistruojama kelis kartus mažiau nei susirgimų Laimo liga. Vien tik per 2012 m. Lietuvoje buvo diagnozuota 495 susirgimo erkiniu encefalitu ir 2440 susirgimo Laimo liga atvejų. Skiepų nuo Laimo ligos nėra – belieka saugotis erkės įsisiurbimo.

Išvengti erkių platinamų ligų  gali padėti  budrumas bei mokėjimas elgtis gamtoje ir grįžus iš jos. Rekomenduojama į gamtą eiti apsiavus ilgomis kelnėmis, kurių galus reikia sukišti į kojines ar į batus, marškiniai turi būti ilgomis rankovėmis, apykaklė ir rankogaliai - prigludę prie kūno, kad erkė negalėtų laisvai patekti po rūbais. Geriau, kad rūbai būtų šviesūs. Tuomet užropojusią erkę yra lengviau pastebėti. Grįžus iš miško, sodo ar parko, reikia nedelsiant apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusios erkės. Aptikus erkę, reikia kuo greičiau ją ištraukti suimant pincetu kuo arčiau galvos nesuspaudžiant jos kūnelio ir staigiu judesiu truktelint ją atgal.  Rūbus, kuriuos vilkėjote reikia pakabinti lauke ar negyvenamoje patalpoje, o geriausia – išskalbti.

Išvengti erkės įsisiurbimo gali padėti šios profilaktinės priemonės: erkes atbaidančių medžiagų (repelentų) naudojimas – apipurškiant ne tik atviras kūno vietas, bet ir rūbus; drabužių ar kūno apžiūrėjimas būnant gamtoje kas 1-2 val.; atviros saulėtos poilsio vietos, kurioje neveši žolė pasirinkimas bei aktyvus poilsio būdas.

Lolita Menčikovienė
Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 347 60422), Lolita.mencikoviene@kaunovsc.sam.lt