Vienmandatėje Kėdainių rinkiminėje apygardoje triuškinančiu rezultatu rinkimus į Seimą laimėjo kėdainietė Seimo narė, Darbo partijos Kėdainių skyriaus pirmininkė Virginija Baltraitienė. Po rinkimų praėjus keletui dienų,  pabandyta paanalizuoti, kokios V. Baltraitienės savybės padėjo įgyti tokį žmonių pasitikėjimą. Kokia ši moteris ir kaip ji gyvena?

Pasitikėjimą pelnė sąžiningu darbu
- Vienmandatėje Kėdainių rinkimų apygardoje, preliminariais duomenimis, surinkote 57,68 proc. rinkėjų balsų. Tiesiog sutriuškinote savo konkurentus ir užtikrintai laimėjote rinkimus. Ar galite paaiškinti, kas lėmė tokį rinkėjų pasirinkimą? 
- Iš tiesų, pirmą kartą per tris  rinkimus į Seimą taip stipriai laimėjau ir neprireikė antrojo rinkimų turo. Ir 2005 metų, ir 2008 metų rinkimuose į Seimą mano, kaip vienmandatininkės, pergalė pirmame ture būdavo akivaizdi prieš visus konkurentus, bet vis pritrūkdavo kelių procentų, kad tapčiau laimėtoja jau pirmame rinkimų ture. Kaip sakoma, trečias kartas nemelavo. Tokį rezultatą nulėmė mano darbas visus septynerius metus – tiek Seime, tiek Kėdainiuose. Nuolat dirba mano biuras Kėdainiuose, aš pati kiekvieną pirmadienį priimu gyventojus, dažnai lankausi kolektyvuose, bendruomenėse, susitinku su įvairių profesijų žmonėmis. Taip dirbau visus septynerius metus. Dirbau ne dėl pasirodymo, dirbau todėl, kad taip aš suprantu Seimo nario veiklą apygardoje. Daug dirbau ir pačiame Seime, ir ši mano veikla buvo matoma visoje Lietuvoje. Manau, todėl rinkėjai mane įvertino ir tą įvertinimą matome rinkimų rezultatuose. Esu dėkinga visiems, kurie man padėjo ne tik rinkimų kampanijos metu, bet visus tuos septynerius metus. Ypač dėkinga esu savo buvusiai padėjėjai Aldonai Paškevičiūtei ir dabartinei padėjėjai Eglei Petrauskienei. Manau, ne tik aš joms dėkinga, bet ir daugelis žmonių, kurie apsilankė mano biure Kėdainiuose.
-  Ar jūs pati tikėjotės tokių rinkimų rezultatų?
-  Tikėjausi gerų rezultatų, o prieš pat rinkimus tas tikėjimas dar labiau sustiprėjo, kai aplankiau apie 50 kolektyvų ir susitikau daugiau kaip su tūkstančiu žmonių.- Kaip reagavo jūsų šeima, artimieji, sužinoję, jog vėl ketverius metus dirbsite Seime, o namuose būsite tik svečias?
-  Kad tikrai dalyvausiu trečią kartą Seimo rinkimuose, apsisprendžiau dar prieš porą metų ir tas apsisprendimas buvo žinomas mano šeimai. Esu dėkinga vyrui Regimantui ir vaikams, kurių palaikymą jutau nuolat, nors vyras gal ir stengiasi to neparodyti. Per tuos septynerius metus nebuvo tokio savaitgalio, kad negrįžčiau namo. Mano namai Kėdainiuose ir tris dienas per savaitę praleidžiu juose. Vyrui tikrai sudėtinga, bet jis supranta, kad toks mano darbas, kad visada visus darbus atlieku sąžiningai ir kad manęs nebepakeis. Belieka visa tai priimti.

Intensyvus  darbas tapo įprastas
- Žinant rinkimų rezultatus, didėja tikimybė, jog galėtumėte užimti ne tik Seimo pirmininko pavaduotojo, bet ir Seimo pirmininko postą. Ar nesvarstėte tokios galimybės su būsimos koalicijos partneriais ar bendrapartiečiais?
- Manau, kad mano gyvenimiška, darbinė ir politinė patirtis leidžia pretenduoti į ne vieną aukštą postą. Bet kol nesibaigė rinkimai, kol nėra aiški Seimo sudėtis, tol nėra galutinių susitarimų su koalicijos partneriais. Tik tada Darbo partijos prezidiumas svarstys kandidatūras. Kokias pareigas beeičiau, labiausiai nenorėčiau prarasti privatumo. Tai būtų rimčiausias argumentas priimant sprendimus.
-  Ar jau pripratote prie tokio gyvenimo ritmo Vilnius–Kėdainiai, kai,  kaip jau minėjote, net keletą kartų per savaitę jums tenka atvykti į Kėdainius, tačiau didžiąją laiko dalį praleidžiant Vilniuje?
- Toks gyvenimo būdas ir intensyvus darbas man tapo įprastas. Kitaip savęs nebeįsivaizduoju. Būtų sunku gyventi ir dirbti įspraustai į laiko rėmus.  Man jokio streso nesukelia kelionės ir per dieną nuvažiuoti 500 ar daugiau kilometrų. Jei yra būtinybė, į Kėdainius per dieną galiu  sugrįžti porą kartų.
Žmogaus problema jam pačiam svarbiausia
- Ar jums neatrodo, jog kėdainiškių keliamos problemos, palyginus jas visos šalies mastu, atrodo tokios menkos, nereikšmingos?
-  Kiekvieno žmogaus keliama problema jam yra svarbiausia. Aš stengiuosi lygiai taip pat nuoširdžiai įsigilinti į kiekvieno besikreipiančio problemą, kaip ir į visos šalies globalinę problemą. Ne kiekvienam gali padėti, kartais patys žmonės yra neteisūs. Bet svarbiausia su jais kalbėtis, išaiškinti ir patarti. Nuoširdaus bendravimo su žmogumi labiausiai ir trūksta įvairių institucijų darbuotojams. Dažnas biurokratas net nesigilina į žmogaus problemą  ir net nemėgina jos spręsti ir siuntinėja vieni nuo kitų. Manau, kad toks požiūris į žmogų dar labiau skatina migraciją. Pirmiausia turi keistis požiūris į paprastą žmogų, tada pasikeis ir žmonių požiūris į valdžią.
-  Niekas nepaneigs, jog jūs vertinate rinkėją ir jo nepamirštate visus kadencijos metus – jūs dažna viešnia įvairių parodų atidarymuose, profesinių švenčių metu, minint įstaigų, įmonių jubiliejus ir t. t. Tačiau jūsų konkurentai tai gali vadinti įsiteikimu, pataikavimu rinkėjui. Kokia jūsų nuomonė?
- Taip, aš dažnai dalyvauju įvairiuose renginiuose ir šventėse. Niekada nevažiavau į renginį, ypač kolektyvo, jei nebuvau į jį pakviesta. Jei mane pakviečia, tai elementarus mandagumas reikalauja jame dalyvauti. Atsiprašau visų, į kurių kvietimą negalėjau atsakyti, nes fiziškai visur negali suspėti. Dalyvavimas renginiuose yra labiau matomas, nes dažnai nušviečiamas žiniasklaidoje, bet jokiu būdu tai ne pagrindinis mano darbas.  Tik konkurentai, kurie patys nieko nedirba, gali tai vadinti įsiteikimu. Mano pagrindinis darbas, už kurį vertina žmonės, tai darbas Seime, darbas mano biure ir noras įsigilinti į įvairių veiklos sričių problemas. Tai darbas, kurį jaučia paprasti žmonės ir kurio neviešinu jokioms žiniasklaidos priemonėmis.

Pokyčiai reikalingi
- Jūsų partijos lyderis yra pareiškęs, jog kitais metais Darbo partijos vairą žada perleisti kažkam kitam. Jūs vadovaujate Darbo partijos Kėdainių skyriui, ar neturite panašių minčių, taip pat perleisti kažkam kitam vadovavimą skyriui?
- Darbo partijos Kėdainių skyriui vadovauju jau trečią kadenciją. Kai 2011 metais buvau išrinkta vėl skyriaus pirmininke, sakiau, kad esu pasiryžusi užleisti vietą kitam. Jei tik atsiras norinčių dirbti šį visuomeninį ir daug laiko atimantį darbą, mielu noru atsisakyčiau skyriaus pirmininko pareigų. O galinčių tapti pirmininku skyriuje yra pakankamai. Yra jaunų, aktyvių žmonių, yra turinčių jau nemažą politinę  ir didelę gyvenimišką patirtį. Rinkiminis skyriaus susirinkimas vyks 2013 metais, pati siūlysiu ir tarsiuos su partijos aktyvu, kas galėtų būti pirmininku. Ne todėl, kad pavargau ar nusibodo, bet todėl, kad laikas nuo laiko pokyčiai reikalingi.
- Ar patekusi dar vienai kadencijai į Seimą, ką nors pakeisite savo gyvenime, galbūt  gyvenamąją vietą Vilniuje?
- Mano laikinas gyvenimo būstas yra Vilniuje, taip garsiai vadinamame Seimo viešbutyje. Tie, kurie lankėsi pas mane, įsitikino, kad jokios prabangos nėra, o higieninės normos dėl triukšmo ir užterštumo neišlaiko kritikos. Bet keturios dienos per savaitę gyvenimo Vilniuje man nesudaro problemų.

Brangina laiką, praleistą su šeima, draugais
- Kokia yra įprasta jūsų, kaip Seimo narės, diena? Kur dažniausiai pietaujate ar vakarieniaujate?
- Būdama Vilniuje, keliuosi šeštą ryto, nepusryčiauju. Seime būnu šiek tiek po septynių. Nors įvairūs posėdžiai prasideda ne anksčiau kaip devintą, šį laiką išnaudoju spaudos, interneto apžvalgai, pasiruošiu plenariniam posėdžiui, atsakau į gautus laiškus. Pietauju Seimo valgykloje. Taip, valgykloje, nes restorano nebėra ir maistas valgykloje tikrai ne pigesnis nei miesto kavinėse. Tik labai patogu. Darbas užtrunka iki vakaro septynių, o ne retai ir ilgiau. Vyksta ne tik plenariniai posėdžiai, bet ir komiteto posėdžiai, frakcijos pasitarimai, susitikimai su įvairių institucijų ir organizacijų atstovais, kurie pateikia savo pasiūlymus įstatymų pakeitimams. O vakarieniauju kartais namie, kartais toje pačioje Seimo valgykloje. Toks intensyvus darbas vyksta antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Penktadieniais dažnai dalyvauju įvairiose konferencijose ir seminaruose, o po pietų ar vakare vykstu į Kėdainius. Savaitgalį dažnai dalyvauju renginiuose, pirmadienį priimu gyventojus, vyksta įvairūs susitikimai ir vėlai vakare vėl vykstu į Vilnių, ir vėl viskas iš pradžių.
- Ar grįžus į Kėdainius, jūsų laukia eiliniai moters buitiniai rūpesčiai – namų tvarkymas, skalbimas, valgio gamyba? O gal turite namų tvarkytoją, kuriai patikit visus buitinius darbus?
- Namuose esu retas svečias, todėl labai branginu tą laiką, kurį praleidžiu su šeima, draugais, kaimynais. Skalbiu, lyginu, tvarkausi pati. Turiu pagalbininkę, kuri padeda tvarkyti namus. Kai būnu namie ir turiu laiko, mėgstu gaminti valgyti. Vyrui nepriruošiu maisto savaitei. Regimantas mėgsta šviežią ir natūralų maistą, todėl valgyti gaminasi pats. Beveik visada grįžusi penktadienį į namus, randu paruoštą vakarienę. Dažniausiai tai būna žvėrienos patiekalai. Neužverčia manęs vyras visais buitiniais darbais ir už tai jam ačiū. Jei vaikai būtų maži, toks gyvenimo būdas būtų neįmanomas. Turėtume gyventi visi Vilniuje. O dabar nėra net minčių išvykti iš Kėdainių. Čia – mano namai...

Asta RAICEVIČIENĖ, „Kėdainių garso“ korespondentė