Šiais metais jau ne pirmą kartą ištariame 1372-ųjų datą: tais metais istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo įrašytos kai kurios mūsų rajono gyvenvietės. Neseniai vardo paminėjimo 640-ąjį jubiliejų šventė Miegėnai, Beržai, Kapliai, šią savaitę – Kėdainių vardo paminėjimo šventė, o šeštadienį rinkomės į Dotnuvą.

Dotnuva paminėta – 1372 m., miestelis įkurtas – 1572 m.

Pats kontekstas, kuriame 1372-ųjų rugpjūčio 15–23 dienos žygyje buvo pirmą kartą išvardinti Beržai, Dotnuva, Sosiai, Ramėnai, Ruminiai, Miegėnai, Babėnai, Kėdainiai ir kitos vietos, mūsų istorinėje rašytinėje atmintyje nėra patrauklus ar romantiškas. Nes Kalavijuočių ordino žygio realijos – liejamas kraujas, deginama ir plėšiama. Tų metų rugpjūčio 19-ąją Dotnuva į istorijos areną neišniro iš nebūties: nuo seno palei Dotnuvėlės upės vingį jau ne vieną šimtmetį virė  gyvenimas sodybose, telktasi prie įtvirtintų pilaičių. Bet taip jau yra įprasta, kad gyvenamosios vietos pradžia laikoma ta data, kuri pirmą kartą paliudyta rašytiniuose šaltiniuose.

Tiesa, sakome Dotnuvos vardo jubiliejus, tačiau iš tiesų dairomės ne tik į Dotnuvos miestelio, bet ir į Akademijos sodybos erdves. Niekas dar tiksliai nenustatė, kur buvo 1372-ųjų Datinen. Jos ištakų tikriausiai reikėtų ieškoti buvusiame Dotnuvos dvare (šiandienos Akademijoje); prie dvaro kūrėsi Dotnuvos kaimas, 1572 metais išaugęs į miestelį, XX amžiuje 40 metų buvęs miestu.

Konferencija-diskusija – tiems, kam rūpi istorija

Šventė prasidėjo solidžiai: konferencija-diskusija ,,Dotnuva istoriniuose vingiuose: praeities ir dabarties įžvalgos“, į kurią susirinko daugiau nei šimtas žmonių. Ir tai maloniai stebino.

Čia savo žiniomis dalijosi Kėdainių krašto muziejaus vyr. specialistas  Vaidas Banys, Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro vadovas Henrikas Vaicekauskas, žemės ūkio daktarė, Dotnuvos krašto šviesuolė, gyvenanti Akademijoje, Apolonija Zimkuvienė ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas lituanistas, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, taip pat akademiškis Rytas Tamašauskas. Konferencijos metu pristatyta jo knyga „Dotnuvių datos“, kurioje pateikiama XIV−XXI a. Dotnuvos krašto datų, įvykių ir asmenų apžvalga. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paminklinio akmens atidengimas – iškilmingoji  Dotnuvos šventės dalis

Per šv. Mišias Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje buvo pašventinta duona ir išeinantieji iš bažnyčios galėjo ja pasidalinti. Po mišių ir VRM vyrų choro „Sakalas“ sveikinimo žmonės susibūrė į naują miestelio centrą, kuris akį traukė didingu akmeniu. Jis, prisigėręs gamtos ir istorijos kvapo, nuo šiol įprasmins pirmąjį Dotnuvos vardo paminėjimą. Beje, akmuo yra tarsi jau pažymėtas dieviškuoju ženklu – baltu kryžiumi raudoname fone.

Prieš atidengiant akmenį, aplink kurį stovėjo tautiniais rūbais pasipuošę Dotnuvos tautinių šokių kolektyvo šokėjai, buvo išklausytas Dotnuvos senjorų sveikinimas – daina. Paskui kalbėjo Dotnuvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Mykolaitienė, kuriai teko didžiausia šios visos šventės organizavimo našta ir džiaugsmas, Dotnuvoje gyvenęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas architektas Vytautas Kundrotas, kuris labai daug prisidėjo, kad šis, iš Dotnuvos kilusios Elvyros Kisielienės padovanotas, akmuo čia būtų pastatytas, gražių ir prasmingų sveikinimo žodžių dotnuviškiams išsakė Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas kvietė visus džiaugtis švente ir linkėjo, kad šis pašventintas riedulys būtų paminklas tiems asmenims, kurie išmintingai kūrė istoriją ir patys jau tapo istorija. „Tegul tai bus paminklas tiems žmonėms, kurie čia gyvena ar svetur išklydę, bet darbus paskyrė gimtinei, tegul akmuo bylos, kad Dotnuva buvo ir yra svarbus šalies žemės ūkio mokslo ir mokymo centras. Linkiu, kad akmuo, prigludęs prie sakralios parapijos vietos, primintų apie buvusių bernardinų ir kapucinų vienuolynų įtakas kultūrai ir švietimui, tegul naujas Dotnuvos simbolis ne vieną šimtmetį bus susitelkimų vieta mąstant apie praeitį ir gyvenimo vizijas, palaimos ženklas ateities kartoms“, ‒ sakė R. Diliūnas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Šv. Mišias laikė ir paminklą pašventino Dotnuvos parapijos klebonas kunigas Gražvydas Geresionis. Šventėje taip pat dalyvavo rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas su žmona Audrone Stadalnykiene, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatore, Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas,Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius, taip pat ir rėmėjai: UAB „Dotnuvos projektai“ vadovai Rimantas Dapkus ir Rimvydas Brazauskas, spaustuvės „Spaudvita“ direktorius Romas Župerka, ūkininkai Petras Vaitelis ir Saulius Dambrauskas, daržininkas Vidmantas Kvedaras, „Aušros“ žemės ūkio bendrovės pirmininkė Vida Eringienė  ir kiti rėmėjai, svečiai bei saviškiai dotnuviai.

 Kokia šventė be linksmybių ir apdovanojimų

Šventė tęsėsi iki pat išnaktų. Dotnuvos pagrindinės mokyklos stadione vyko sportinės rungtys, kuriuose dalyvavo apie 100 dotnuviečių (prizus nugalėtojams įteikė Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Asta Šakickienė). Slėnyje prie Dotnuvos vienuolyno koncertavo estrados dainininkė Vitalija Katunskytė, liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“, Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis „Seklyčia“, Gintaras Rugienius,  muzikantai Gutauskai iš Kėdainių.          

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šios šventės metu visi susipažino su vyriausiuoju  ir jauniausiuoju dotnuviais: buvo pristatyta 98 metų vyriausia Dotnuvos gyventoja Genovaitė Paškevičienė, kuri čia gyvena jau 70 metų, ir jauniausia (dviejų mėnesių) šventės dalyvė Ema Vorošilkaitė. 

Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas ir jo pavaduotoja Vaida Markevičiūtė įteikė apdovanojimus tiems, kurie gražiausiai tvarko savo sodybas ir teritorijas. 

Vienuolyne veikė dotnuvių kūrybinių darbų paroda, galima buvo susipažinti su bendruomenės veikla nuotraukose, peržiūrėti filmuotą medžiagą. Buvo eksponuojamas 640 žingsnių ilgio piešinys. Žinoma, vyko lauko prekyba. 

Šventės įkarštyje buvo įneštas 14 kilogramų tortas, kurio užteko kiekvienam. Kai sutemo, uždegtas laužas, į dangų kilo saliutai... 

Bendruomenės pirmininkė dėkoja visiems atėjusiems ir padėjusiems kurti šventę

Anot pagrindinės šventės organizatorės Dotnuvos bendruomenės pirmininkės Nijolės Mykolaitienės, puikus oras, žmonių dėkingumo žodžiai, šiltas bendravimas ir supratimas ištrynė visus organizacinius vargus bei rūpesčius ir liko tik gerumas širdyje.  N. Mykolaitienė labai dėkinga visiems atėjusiems į šventę žmonėms, renginio vedėjams Donatui Valentinavičui ir Daivai Urbonienei, Kėdainių laikraščių redakcijoms ir televizijoms, kurios taip gražiai informavo apie renginį. Ir, žinoma, šventės organizatorė labai dėkinga visiems pagalbininkams ir rėmėjams. „Atslūgus šventinei įtampai bus surengta padėkos popietė, kurios metu ir bus kiekvienam padėkota“,  − sakė N. Mykolaitienė. 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė
Nuotraukos Evaldo Pabrinkio