AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad nuo šio šildymo sezono dalyje daugiabučių namų šilumos vartotojams mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą sąskaitose už šilumą išskiriamas atskira eilute. Tai atliekama vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių priede Nr. 6 nurodyta privaloma vartotojams pateikti informacija. Tai nėra papildomas šilumos kiekis ir tuo pačiu papildomas mokestis.

Tai yra butui priskirto patalpų šildymui šilumos kiekio padalinimas į dvi dalis: į šilumą naudingam plotui šildyti ir į proporcingai savo buto daliai tenkančią šilumą bendram plotui šildyti. Vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sudarytais ir patvirtintais name sunaudotos šilumos paskirstymo metodais, šiluma patalpoms šildyti (tiek naudingam plotui šildyti, tiek ir bendro naudojimo patalpoms šildyti) skirstoma proporcingai buto naudingam šildomam plotui arba buto (patalpų) tūriui, kai name patalpų aukščiai nevienodi.

Nuo šio šildymo sezono mokesčius už patalpų šildymą į dvi dalis skirsime ir sąskaitose dviem atskirom eilutėm rodysime tik tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose: 1) yra butų (patalpų), kur šildymo prietaisai atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos ir 2) tuose daugiabučiuose, kurių atskiruose butuose (patalpose) (nebūtinai visuose) šilumos kiekis naudingam plotui šildyti nustatomas pagal individualius šilumos apskaitos prietaisus.

Pažymėtina, kad AB „Panevėžio energija“ vartotojams kas mėnesį pateikiamų sąskaitų antroje pusėje, skyriuje „Papildoma informacija“, jau ir praėjusių šildymo sezonų metu buvo nurodytas name sunaudoto viso šilumos kiekio šildymui paskirstymas į dvi dalis, t. y. šiluma

naudingam plotui šildyti ir šiluma bendro naudojimo patalpoms šildyti.

Kodėl reikia mokėti už bendro naudojimo patalpose sunaudotą šilumą?

Šilumos priskyrimo bendro naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti.

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrose patalpose sunaudotą šilumą net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai. Taip yra todėl, kad šiluma į bendro naudojimo patalpas patenka nuo namo bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdynų ir iš šildomų butų. Šiluma per statybines atitvaras, skiriančias butus nuo bendro naudojimo patalpų, patenka į visas namo patalpas ir ertmes, esančias nuo rūsio grindų iki viršutinio aukšto lubų (stogo).

Daiva Paulauskienė, AB „Panevėžio energija″ atstovė spaudai