Liepos 1 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko Kaimo reikalų ir aplinkosaugos, Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetų posėdis. Kalbėtasi dėl aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo Kėdainių rajono įmonėse, t. y. buvo bandoma ieškoti būdų, kaip pašalinti priežastis, dėl kurių mieste ir rajone dažnai sklinda smarvė. Dėl analogiškos priežasties jau buvo rinktasi praėjusių metų rudenį.

Pranešimus padarė  Ona Šulcienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja,  Kazys Mikalauskas, LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas.

 Posėdį vedė Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vygantas Vanagas, Sveikatos ir socialinės apsaugos  komiteto pirmininkas Darius Kaminskas.

Posėdyje dalyvavo Seimo narė Virginija Baltraitienė, rajono meras Rimantas Diliūnas, vicemerė Nijolė Naujokienė, tarybos nariai A. Švilpauskas, A. Dagys, S. Navajauskas,  G. Noreikienė, Z. Civilkaitė, S. Blinstrubas, A. Mikalauskas, tarybos sekretorė  A. Paškevičiūtė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Taip pat posėdyje dalyvavo Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas A. Žvikas, Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriaus vedėja D. Dovydienė, Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius G. Kligys, Kėdainių miesto seniūnas A. Kleiva, Pelėdnagių seniūnijos seniūnas V. Tamulis, Josvainių seniūnijos seniūnas A. Sirvidas, UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius K. Vaitkevičius, UAB „Skongalis“ direktorius A. Počiulpas, Specialiosios mokyklos atstovė E. Bukauskienė, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ aplinkos vadovas V. Skinderis, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ technikos vadovas A. Čiužauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas A. Genys, UAB „Sistem“ generalinis direktorius A. Urba.   

Pranešėja Ona Šulcienė sakė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius nusiskundimų dėl tvyrančios smarvės daugiausiai gauna birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Per šių metų birželio mėnesį jau gauti šeši skundai. Direktorė išskyrė kelias įmones, kurios galimai yra didžiausios oro teršėjos bei kvapų skleidėjos. Tai  būtų AB „Nordic Sugar Kėdainiai“, UAB „Kėdainių vandenys“ valymo įrengimų kompleksas, UAB „Sistem“ kiaulininkystės kompleksas Josvainiuose, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ bei regioninis sąvartynas.

Buvo sudaryta Kvapų kontrolės komisija. Atlikusi skundų tyrimą, pateiktomis išvadomis komisija konstatavo, kad atitinkamų technologinių ar kitokio pobūdžio pažeidimų įmonėse, iš kurių gali sklisti smarvė, rasta nebuvo. „Tyrimų rezultatai atitinka teisės aktuose numatytas vertes,“  −  sakė O. Šulcienė.

Šiuo metu komisija atlieka cheminių teršalų, galinčių skleisti kvapą tyrimus – amoniako, sieros rūgšties ir kitų medžiagų koncentracijos dydžių ir daromo poveikio vertinimą.

Pranešėja akcentavo, kad kol bus leidžiama laikyti tokius didelius kiekius neuždengtų srutų rezervuarų, cukrinių runkelių nuoplovų, gyvūninių atliekų saugojimo aikštelių, tol bus jaučiami kvapai, o gyventojai skųsis atitinkamoms institucijoms. Taip pat ji akcentavo, kad įmonės privalo įsiteisinti sanitarines apsaugos zonas. 

 

Pranešėjas Kazys Mikalauskas sakė, kad  pagrindinis teršalų šaltinis yra Josvainių kiaulininkystės kompleksas, cukraus, mėsos perdirbimo įmones, Kėdainių valymo įrengimų įmonė. „Šios įmonės per metus į orą išmeta apie 90 tonų amoniako bei kitų lakių cheminių medžiagų. Tačiau nuo visų išmetamų teršalų, tie, kurių kvapą jaučiame, sudaro viso labo tik tris procentus,“ − pabrėžė jis.

Pasak K. Mikalausko, jaučiamos smarvės šaltinis bei didžiausias oro teršėjas yra netoli Josvainių miestelio pastatytas kiaulininkystės kompleksas „Sistem“. „Per metus kompleksas į orą išmeta apie 40 tonų amoniako. Jei įmonė dirbtų  visu pajėgumu, skaičius išaugtų iki 54 tonų,“ – tokius skaičius pateikė K. Mikalauskas. Amoniakas susidaro ir yra skleidžiamas iš gelžbetoninės aikštelės, kurioje yra kaupiamas tirštas mėšlas, mėšlo laikymo lagūnų bei iš pačių ventiliuojamų fermų, kuriose laikomi gyvuliai. Tačiau pirmuosiuose dviejuose objektuose susidaro tik apie 10 tonų amoniako, nes pagrindinis, visą miestą bei apylinkes apimančios smarvės šaltinis – pačiuose 36 kiaulių tvartuose.

 

K. Mikalauskas pripažino, kad remiantis įstatymais yra matuojamos tik išskiriamų teršalų ribinės vertės, o ne pačios smarvės intensyvumas – blogas, žmones erzinantis kvapas lieka tarsi antraeilis dalykas. „Šiemet atlikome teršalų kiekio matavimus keturiuose taškuose. Nė viename jų amoniako koncentracija neviršijo ribinių verčių. Todėl mes viršytume savo teises, jei vis tiek siūlytume įmonėms ką nors daryti, keisti. Todėl galiu konstatuoti, kad UAB „Sistem“ teritorijoje pažeidimų nėra,“ − konstatavo K. Mikalauskas. Nors kvapas ir yra nemalonus, tačiau jame esančių teršalų – amoniako, sieros rūgšties ir kitų − koncentracija nėra viršijama.

Nors K. Mikalauskas teigė, kad srutomis šiuo metu laukai nelaistomi, tačiau tarybos narys josvainiškis Arnas Švilpauskas pasakojo pats matęs, kad naktimis paslaptingos cisternos važinėja į laukus. Tą pastebi ir patys Josvainių gyventojai, bene labiausiai kenčiantys nuo kiaulininkystės komplekso sklindančios smarvės. A. Švilpauskas pasiūlė pabudėti Josvainių miestelyje vakarais, ypač savaitgaliais.

 

 

 

 

 

 

UAB „Sistem“ generalinis direktorius Aivaras Urba sakė, kad šiuo metu  įmonė patiria didelių finansinių sunkumų, dirba ne visomis pajėgomis – auginama 21 tūkst. kiaulių, nors gamybiniai pajėgumai yra didesni.

„Kalbėti apie investavimo projektus, kurie būtų tik priemonė kažką gerinti, bet be ekonominio pagrindimo,  yra nerealu,“ − sakė įmonės, skleidžiančios didžiausią smarvę, vadovas.

„Pasakysiu atvirai – jokių stebuklų padaryti negalime. Vienintelis realiausias ir atsiperkantis variantas būtų biojėgainės statymas, bet jai  reikia didelių finansinių lėšų,“ − sakė jis.  „Kuo šiltesnis oras, tuo tankiau įsijungia automatiškos ventiliacinės kiaulidžių sistemos. Sukilus temperatūrai, įsijungia ventiliatoriai ir blogas kvapas eina būtent su ventiliuojamu oru. Jei mes ventiliaciją išjungtume, turėtume krūvą kiaulių lavonų,“ − sakė A. Urba.

Popieriai tvarkingi, tačiau vis tiek smirda

 „Popieriai tvarkingi, tačiau vis tiek smirda,“ − reziumavo Darius Kaminskas, pirmininkavęs posėdžio eigai. Jis išreiškė apgailestavimą, kad trūksta darnaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, trūksta už aplinkos apsaugą, žmogaus sveikatą atsakingų institucijų vadovų iniciatyvos ieškoti susidariusios situacijos sprendimų.

D. Kaminsko nuomone, LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūra kartu su Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriumi turėtų kreiptis su pasiūlymais į rajono tarybą, o ji − į  LR Seimą. Seimas turėtų apsvarstyti ir priimti atitinkamas įstatymo pataisas.

D. Kaminskas pastebėjo, kad visa tai vyksta ne tik Kėdainiuose, bet ir visoje Lietuvoje. 

Pasisakė posėdyje ir kiti jo dalyviai.

 

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė